- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- 1-4095-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40835-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- J. B.
- Advokatai
- Rimantas Bučma
- Kategorijos
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teistas:
1) 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (2018 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendyje) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 1 mėnesį, nuo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei uždrausti visais būdais bendrauti su G. L., nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d., bausmės neatlikęs;
2) 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį 8 (aštuoneriems) mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir 20 MGL (1000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d., bausmė neatlikta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 5 d. 17.00 val. iki 2018 m. rugpjūčio 17 d. 08.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas adresu (duomenys neskelbtini), nuo kambaryje esančios pakabinamos spintelės, slapta pagrobė svetimą, V. M. priklausantį turtą, t. y. grynuosius pinigus - 300 eurų, ir tuo nukentėjusiajam V. M. padarė 300 eurų turtinę žalą.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pagal pateiktą jam kaltinimą prisipažino visiškai ir parodė, kad buvo pas draugą namuose. Kadangi ten nebuvo vandens, tai nuėjo pas V. M. paprašyti vandens. Jis gyvena kaimynystėje. Būdamas namuose viduje pas jį pamatė nuotrauką. Nuotrauką paėmė pažiūrėti, o iš už jos rėmelio iškrito pinigai. Jis tada tuos pinigus paėmė. Niekas nematė, kad paėmė rastus pinigus. Ten buvo apie 300 eurų. Pinigus išleido savo reikmėms. Pinigų neatidavė nukentėjusiajam iki dabar, nes neturėjo. Norėjo grąžinti, bet dabar yra suimtas kitoje byloje, dėl to negali jų grąžinti. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka, pasižada grąžinti pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis V. M. paaiškino, kad š. m. rugpjūčio 17 d. apie 08.30 val. jam prireikė pinigų. Nuėjęs kambaryje prie pakabinamos spintelės, pažiūrėjo už nuotraukos su rėmeliu, kur buvo pinigai ir jų ten nerado. Pinigai buvo įvairiomis kupiūromis. Pinigus šioje vietoje padėjo š. m. rugpjūčio 5 d. apie 17.00 val. Pinigus laikė smulkioms išlaidoms. Kiek pinigų laikė, pasakyti negali, kadangi dažnai iš ten dalį pinigų paimdavo išlaidoms, paskui vėl papildydavo. Žino, kad paskutiniu kartu laikė apie 300 eurų įvairiomis kupiūromis, tačiau kokiomis kupiūromis įvardinti, negali, visi pinigai buvo banknotais. Mano, kad apie pinigų laikymo vietą nežinojo, nei dukra O., nei sugyventinė A. Kadangi įvykis vyko vasaros laiku, todėl jo dukra O. darbo valandomis būdavo viena namuose. Tuo metu, kai pastebėjo, kad pinigų nėra, jam iš karto kilo įtarimas, kad pinigų dingimas susijęs su jo dukra. Jis jos paklausė, kur yra pinigai, o ji jam atsakė, kad nežino. Tuomet paklausė, ar ji buvo ką nors pasikvietusi į namus, tačiau ji taip pat atsakė neigiamai, kad nieko nebuvo pakvietusi. Jis dukrai paliepė, kad dingę pinigai atsirastų namuose. Po poros dienų jam dukra atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti žinučių teksto turinys, kuriame asmuo pasivadinęs "Jonas", kažkam rašo žinutes, kuriose kalba apie tai, kad žinojo, kur namų raktas ir kad "nukėlė" beveik 300 eurų. Kas tas Jonas, nežinojo, o dukra po šios žinutės papasakojo, kad su Jonu bendravo, kad jis yra iš Kauno. Vėliau jis pats pasidomėjo apie Joną ir jam kaimynai papasakojo, kad Jonas lankydavosi adresu kitoje kelio pusėje, ten būdavo kartu su kitu jaunimu, vartodavo alkoholį, tuomet sužinojo, kad ten be jo žinios lankydavosi ir jo dukra. Išsiaiškinęs, kas galėjo pavogti jo pinigus, jis kreipėsi į Kaišiadorių r. PK (b. l. 1, 9-11).
2018 m. rugsėjo 25 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolas su nuotraukomis, kuriame užfiksuota, kad V. M. patvirtino apklausų metu duotus parodymus, parodė, kurioje namų vietoje buvo laikomi ir dingo pinigai, kur laikė namų raktą (b. l. 13-17).
Liudytoja O. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su tėčiu V. M.. Su J. B. ją supažindino G., su kuriuo ankščiau bendravo. J. B. iš matymo pažįsta nuo senai, tačiau pradėjo bendrauti su juo maždaug prieš mėnesį, du mėnesius iki įvykio. Kai J. B. svečiavosi pas ją, tėčio nebuvo, tačiau buvo kartu ir jos buvusi draugė G., kurios pavardės nežino, ji gyvena Žiežmariuose, tikslios jos gyvenamosios vietos nežino. Prisimena, kad 2018 metų vasarą, mėnesio ir dienos pasakyti negali, kadangi neprisimena, dienos metu G. su G. leido laiką kaimynystėje esančiame name, pas juos svečiavosi J. B.. Kadangi tame name, kuriame jie leido laiką nėra vandens, todėl G. atėjo su J. B. pas ją į namus ir paprašė įpilti vandens. Ji juos abudu pakvietė užeiti į vidų. Jai nuėjus į namų vonios kambarį pripilti vandens, G. laukė jos pačios kambaryje, o J. B. stovėjo koridoriuje netoli vonios kambario durų ir tėčio kambario. Mano, kad kol ji pylė vandenį, jis galėjo užeiti į jos tėčio kambarį apsidairyti, o G. ten užėjusi tikrai nebuvo, kadangi buvo jos kambaryje, kuris yra toliau nuo tėčio kambario. Ji vandenį pylė vandenį apie 2 minutes laiko. Įpylus vandenį, jokio keisto elgesio iš J. B. ar G. nepastebėjo. Jie iš karto visi išėjo iš jos namų. Būtent tuo metu G. ir J. B. galėjo matyti, kai užrakino namus ir padėjo raktą į slaptą vietą - po sofa. Mano, kad galėjo matyti, kadangi jis visą laiką stovėjo šalia jos, o G. buvo nuėjusi tik šiek tiek toliau. Kur tėtis laiko pinigus, ji nežinojo iki jų dingimo dienos. Po tos dienos tėtis buvo grįžęs į namus, nieko keisto namuose nepastebėjo, ar ieškojo pinigų, nežino. Praėjus kelioms dienoms leido laiką kaimynystėje name, kuriame būna G. su G. Tą dieną apie 30 min. laiko leido laiką keturiese: ji, G., J. B. ir G.. Po 30 min. G. ir J. B. išėjo, jos dvi su G. liko. Jos namai tuo metu buvo užrakinti, raktas paliktas sutartinėje vietoje po foteliu stovinčiu lauke, o namuose nieko nebuvo. Jai sakė, kad G. tuo metu išėjo pas močiutę, kadangi jam skambino, o J. B. išėjo tvarkyti reikalų. Maždaug po valandos į tuos namus grįžo G. vienas. Ji paklausė, kur yra J. B.. G. patvirtino, kad išėjo reikalų tvarkyti. Po tos dienos J. B. iš viso dingo, į skambučius nei jai, nei G. neatsakė, telefonas buvo išjungtas. Kitos dienos ryte tvarkėsi namus ir rado ant žemės nukritusią savo mažos nuotrauką, kurią, tėtis, kaip pats sakė, laikydavo piniginėje. Jai tai buvo keista, tačiau nieko blogo nepagalvojo. Po kelių dienų tėtis pastebėjo, kad namuose iš jo kambario dingo pinigai, kurie buvo po nuotrauka. Kad jie buvo po nuotrauka, pasakojo jos tėtis, ji pati nematė. Prie nuotraukos buvo ir tėčio piniginė, tačiau ji nedingo. Iš karto pagalvojo, kad tuos pinigus galėjo paimti J. B., kadangi jis žinojo, kur yra raktas nuo namų, tačiau nebuvo įsitikinusi. Prisimena, kad G. L., ją kvietė į lauką, tačiau ji jam atsakė, kad jai namų areštas, kadangi iš namų kažkas pavogė pinigus. G. jai tuomet pasakė, kad žino, kas pavogė pinigus ir atsiuntė SMS žinutes, kuriose jis su J. B. susirašinėjo, tuo metu J. B. jam ir prasitarė, kad pavogė iš jos namų pinigus. Tuomet ji įsitikino, kad pinigus pavogė J. B. ir apie tas SMS žinutes papasakojo tėčiui. (b. l. 25-26).
Ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. suprato, jog paimdamas nukentėjusiajam V. M. priklausančius pinigus be jo žinios ir sutikimo, pasisavina jam nepriklausantį turtą, ir to pats norėjo. Kadangi svetimas turtas buvo grynieji pinigai įvairiais banknotais, tai kaltinamasis taip pat suvokė ir tai, kokia yra jo neteisėtai užvaldyto turto – pinigų vertė. Nukentėjusiojo, paties kaltinamojo ir liudytojos paaiškinimais nustatyta, kad pagrobto turto – pinigų suma buvo 300 eurų, o pinigai buvo pagrobti niekam nematant, tai yra slaptai. Kadangi kaltinamojo pagrobto turto (pinigų) vertė viršijo 5 MGL (188,3 Eur), bet neviršijo 250 MGL (9415 Eur), tai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį (vagystė).
Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą J. B. pripažinti kaltu padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
J. B. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, jau yra teistas vieną kartą, tačiau šioje byloje nusikaltimą padarė dar iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, tai yra būdamas neteistas. Jis taip pat baustas ir administracine tvarka, yra nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs.
Parenkant bausmės rūšį, taip pat dydį atsižvelgtina ir į tai, kad yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, J. B. skirti laisvės apribojimo bausmė, o jos dydis nustatytinas artimas šios bausmės dydžio vidurkiui.
Paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu, nes tam yra visos sąlygos (kaltinamasis visiškai prisipažino ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, BK 64¹ str.).
Iš LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs (įsiteisėjo 2018 m. spalio 9 d.). Taip pat yra įsiteisėjęs ir 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis J. B. (įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 11 d.), kuriuo paskirta galutinė bausmė nebuvo subendrinta su 2018 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Todėl šioje byloje už naują nusikaltimą paskirta bausmė privalės būti subendrinta su bausmėmis pagal pirmiau priimtus abu nuosprendžius J. B., vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis iš dalies ar visiškai sudedant bausmes, nes nauja veika padaryta dar iki abiejų nuosprendžių pirmose dviejose bylose priėmimo. Į galutinę paskirtą bausmę privalės būti įskaityta bausmė, atlikta visiškai ar iš dalies pagal ankstesnius nuosprendžius (BK 63 straipsnio 9 dalis). Bauda, kuri buvo paskirta 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, nėra keičiama kitos rūšies bausme ir todėl bendrinant yra skiriama kartu su kita bausme (BK 65 str. 2 d.).
Nukentėjusysis V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo J. B. (b. l. 22-23).
Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje, nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. ieškinys yra įrodytas, nes jį atitinka turtinė žala, kuri buvo padaryta dėl nusikaltimo, patį ieškinį pripažino ir su jo dydžiu sutiko kaltinamasis, todėl jis tenkintas bei prašoma priteisti 300 Eur suma priteistina iš kaltu pripažinto kaltinamojo J. B..
J. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, kadangi kardomoji priemonė – suėmimas jam yra paskirta kitoje byloje, kurią panaikinus, nebūtų reikiamai užtikrintas šio nuosprendžio ir juo paskirtos bausmės J. B. vykdymas. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėta kardomoji priemonė panaikintina.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. B. 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje.
Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti visiško sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (2018 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendyje) ir 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridėti visą bausmę pagal 2018 m. rugsėjo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį (8 mėnesius laisvės apribojimo) ir visą bausmę pagal 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį (8 mėnesius laisvės apribojimo ir 20 MGL (1000 Eur) baudą) ir J. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) metams ir 20 MGL (1000 Eur) baudą, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje bei uždraudžiant visais būdais bendrauti su G. L..
Į paskirtos galutinės laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti iš dalies ar visiškai atliktą bausmę, paskirtą J. B. 2018 m. rugsėjo 17 d. (2018 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas nuosprendyje) ir 2018 m., lapkričio 20 d. nuosprendžiais.
Išaiškinti J. B., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jo naudai iš J. B. 300 Eur (tris šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.
J. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktinį įrodymą byloje – liudytojos O. M. apklausos garso įrašą elektroninėje laikmenoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.