Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1398-946/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-04
Bylos Nr.
1-1398-946/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36416-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
Ž. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1398-946/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36416-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 4 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Dalei Juškevičienei,dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei,kaltinamajam Ž. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. M. gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2005 m. spalio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos auklėjimo poveikio priemonės;

2) 2005 m. gruodžio 5 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2005 m. spalio 25 d. teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių, kurios vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, 87 straipsniu atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirtos auklėjamo poveikio priemonės. 2007 m. birželio 27 d. Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nuo bausmės atleistas pasibaigus vykdymo atidėjimo terminui;

3) 2010 m. kovo 15 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2012 m. kovo 19 d. išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos atlikus bausmę;

4) 2013 m. rugpjūčio 1 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 7 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

5) 2016 m. balandžio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Ši bausmė subendrinta su 2013 m. rugpjūčio 1 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 7 MGL dydžio bauda ir subendrinta bausmė paskirti 20 parų arešto ir 7 MGL (263,62 Eur) bauda;

6) 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 iki 10 mėnesių laisvės atėmimo, bei pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laiką tęsti darbą ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

7) 2019 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį - 30 parų arešto;

8) 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį – areštu 75 paroms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 50 parų areštas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, paskiriant 80 parų arešto;

9) 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 d. - 9 mėnesiams laisvės apribojimo, įpareigojant per šį bausmės laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje. 2020 m. spalio 13 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. M. 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 01.32 val., ties (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510" Nr. ARCK-0015 nustatytas 2,12 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Ž. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad įvykio dieną susitiko su R. S. išgerti alkoholio. Sėdėjo automobilyje, o pritrūkę alkoholio, nusprendė važiuoti į naktinę parduotuvę Žiežmariuose. Automobilis buvo R. S., su kuriuo kartu ir gėrė. Pats R. S. jam davė savo automobilį vairuoti. Važiavo su juo kartu, nusipirkę alkoholio dar išgėrė ir važiavo į Žiežmarius, kai sustabdė policija. Kodėl pats automobilio savininkas tą kartą nevairavo, negali paaiškinti. Dal todėl, kad jis buvo daugiau išgėręs alkoholio. Gėrėm tik dviese. Reikėjo važiuoti ir važiavau. Teisės vairuoti automobilį neturiu ir niekada neturėjau. Automobilio savininkas taip pat žinojo, kad jis neturi ir teisės vairuoti automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo Ž. M. kaltė įrodyta ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas R. S. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. nuo 23 val. jis su pažįstamu Ž. M. Elektrėnų „Norfos“ aikštelėje vartojo alkoholinius gėrimus. Jie buvo automobilyje „Mazda 323“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso jam. Kai baigėsi alkoholis, jie sugalvojo nuvažiuoti į naktinę parduotuvę, esančią prie autostrados Kaunas - Vilnius, ties Žiežmariais ir nusipirkti dar. Jam priklausantį automobilį vairavo Ž., kadangi buvo stipriai neblaivus, nes dar iki susitinkant su Ž. buvo jau išgėręs. Žinojo, kad Ž. M. neturi vairuotojo pažymėjimo. Kadangi buvo stipriai neblaivus, todėl toliau prisimena tik tarpais. Prisimena, kad minėtoje parduotuvėje buvo sutikę 2 ar tai 3 draugus iš Elektrėnų. Tai galėjo būti jau po vidurnakčio, tikslaus laiko nežino. Juos pažįsta tik iš matymo, jų vardų pavardžių nežino. Prisimena, kad tarp jų buvo ir viena mergina vardu I. Prisimena, kad jie kalbėjo kažką apie tai, kad yra kažkokioje sodyboje ir kad ten švenčia. Dar prisimena, kad prie šios parduotuvės jis kartu su Ž. gėrė degtinę. Po to prisimena, kad jį kažkas kėlė iš miegų. Jis tuo metu buvo savo automobilyje, sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kiek pamena, tai Ž. iš vis automobilyje nebuvo. Kur jis randasi nesuprato, bet matė, kad šalia yra gyvenamieji namai ir suprato, kad tai yra kažkokia gyvenvietė ar tai kaimas. Vėliau teko jam kalbėtis su Ž. M., jis sakė, kad jie važiavo pas tuos Elektrėnų pažįstamus švęsti, tačiau konkrečiai nurodyti vietovės negali. Ž. prašė, kad jis prisiimtų kaltę, jog būdamas neblaivus vairavo automobilį. Jis sakė, kad bijo probacijos, nes pažeidė jam teismo nustatytas sąlygas būti nakties metu namuose. Jis nesutiko prisiimti kaltės. Automobilį vairavo Ž. M., nes daugiau nebuvo žmonių be jų. Jo automobilyje gale salone ant sėdynės buvo sudėtos dvi automobilinės padangos, todėl kažkam sėdėti ant jų būtų tikrai neprotinga. (1 t., b. l. 17)

Liudytojas V. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 01.30 val., jam dirbant kartu su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK vyriausiuoju patruliu M. K. ir patruliuojant Žiežmariuose bei būnant (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad automobilis „Mazda 323“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Vilniaus gatvės įsuko į Kauno gatvę. Įtarimą sukėlė tai, kad minėtas automobilis važiavo neįsijungęs šviesų žibintų ir kad vairuotojas gali būti neblaivus. Todėl įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius minėtas automobilis buvo sustabdytas Narimanto gatvėje ties namu Nr. 3. Tik šiam automobiliui sustojus, pamatė, kaip automobilį vairavęs asmuo per priekinių sėdynių tarpą perlipo ant galinės automobilio sėdynės. Kadangi minėtas sustabdytas automobilis sustojo įkalnėje, todėl jis pradėjo riedėti atgal link tarnybinio automobilio. Jo kolega dar bandė tarnybinį automobilį patraukti atgal, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, nes automobilis „Mazda“ atsitrenkė į tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešinę dalį. Kadangi tarnybinis automobilis ir toliau važiavo atgal, todėl riedantis automobilis „Mazda“ atsitrenkė į gyvenamojo namo Nr. 2 tvorą. Priėjus prie automobilio „Mazda“ priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo vyriškis, kaip dabar žino R. S., o ant galinės sėdynės buvo perlipęs vairuotojas, kaip dabar žino Ž. M.. Ž. M. gulėjo ant nugaros, ant galinės sėdynės sudėtų automobilinių padangų, o jo kojos buvo tarpe tarp priekinių sėdynių, t. y. automobilio priekinėje dalyje. Abu asmenys buvo išlaipinti iš automobilio, nuo jų jautėsi alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli, elgsena neadekvati. Taip pat, stipriai buvo aprasoję ir automobilio „Mazda“ langai. Ž. M. buvo pasiteirauta ar jis 15 min. bėgyje nevartojo alkoholio ir jam tai paneigus, alkoholio kiekio matuokliu buvo patikrintas jo blaivumas. Pirmu pūtimu jam nustatytas 2,13 promilių girtumas, antru ( po 15 min.)- 2,12 promilių girtumas. Ž. M. buvo pristatytas į Kaišiadorių r. PK patalpas, o automobilis „Mazda 323“ nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę. ( 1 t., b. l. 22)

Liudytojas M. K. parodė, kad 2020 metų rudenį, tiksliai datos dabar nurodyti negali, nes neatsimena, jam dirbant su Kauno apskr. VPK Kaišiadorių r. PK vyriausiuoju patruliu V. K. ir patruliuojant Žiežmariuose, Vytauto gatvėje ties namu Nr. 5, pastebėjo kaip automobilis išvažiavo iš Vilniaus gatvės ir įvažiavo į Kauno gatvę. Buvo nakties metas, be to pastebėtas automobilis važiavo neįsijungęs šviesų, todėl jis jiems sukėlė įtarimą ir jie įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius nuvažiavo paskui pastebėtą automobilį. Įsukus iš Vytauto gatvės į Kauno gatvę, matytas automobilis dingo iš jų akiračio, o kai jie privažiavo Narimanto gatvę, tada pastebėjo, kad automobilis sustojęs įkalnėje. Jiems privažiavus iš galo, jis pastebėjo, kad automobilio „Mazda 323“, valstybinių numerių neatsimena, priekyje sėdėjo du vyriškiai, o vairuotojo vietoje sėdėjęs vyriškis perlipo į automobilio galą. Keleivio vietoje sėdėjęs asmuo taip ir liko sėdėti savo vietoje. Kadangi automobilis buvo įkalnėje, jis pradėjo riedėti atbulas. Jis vairavo tarnybinį automobilį ir pastebėjęs link jų riedantį automobilį „Mazda 323“, jis taip pat pradėjo važiuoti atbuline eiga, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, tai yra automobilis „Mazda 323“, galine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio „Škoda Yeti“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę dešinę pusę. Po smūgio jis toliau judėjo atbuline eiga ir automobilis „Mazda“, atsitrenkęs į jo vairuojamą automobilį, nuriedėjo bei atsitrenkė į Narimanto g. 2 numeriu pažymėto namo tvorą ir sustojo. Tada jie su V. K. išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „Mazda 323“. Iki minimo įvykio automobilį „Mazda323“ vairavęs vyriškis, kurio vardo ir pavardės jis dabar neatsimena, gulėjo ant galinės sėdynės sudėtų automobilinių padangų, o jo kojos buvo tarpe priekinių sėdynių. Minimame automobilyje buvę asmenys, tai yra du vyriškiai, buvo išlaipinti iš automobilio. Nuo jų abiejų sklido stiprus alkoholio kvapas, jų kalba buvo nerišli ir jie elgėsi agresyviai, tai yra kalbėjo keikdamiesi, pakeltu balso tonu ir neigė važiavimo faktą. Automobilyje „Mazda“ buvę asmenys, jiems atėjus prie automobilio, alkoholinių gėrimų negėrė. Patikrinus abiejų asmenų blaivumą alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta, kad abu automobiliu „Mazda323“ važiavę asmenys yra neblaivūs. Jų girtumas viršijo 1,5 promiles, todėl apie įvykį pranešus Kauno apskr. VPK budėtojui, į įvykio vietą atvažiavo ir reagavimo skyriaus tyrėjas M. A.. Automobilį „Mazda 323“ vairavęs asmuo buvo pristatytas į Kaišiadorių r. PK patalpas ir laikinai sulaikytas, o automobilis „Mazda 323“ nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę. ( 1 t., b. l. 27-28)

Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Narimanto g. ties namu Nr. 2 Žiežmariuose Kaišiadorių r. ( 1 t., b. l. 10)

Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. S.. ( 1 t., b. l. 20)

Iš specialisto išvados Nr. 11-35(21) matyti, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio „Mazda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės sėdimos vietos ir atlošo yra įvairių spalvų pavienių tekstilės pluoštų. Tekstilės pluoštai tinkami identifikaciniam tyrimui - vienodumui ar skirtingumui su pateiktais lyginimui objektais nustatyti. Ant lipnios juostos su mikrodalelėm nuo automobilio vairuotojo sėdynės sėdimosios vietos rasti juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra vienodi su Ž. M. sportinių kelnių trikotažo dominuojančiais pluoštais. Nustatyti, ar rasti juodos spalvos poliesteriniai pluoštai yra iš Ž. M. sportinių kelnių trikotažo, ar iš kito objekto, kurio pluoštinę sudėti sudaro tokio tipo pluoštai, negalima. ( 1 t., b. l. 51-54)

Iš Emprekis pažymos matyti, kad automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė su PVM 460 Eur, be PVM 381 Eur. ( 1 t., b. l. 65)

Alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0015 Ž. M. nustatytas 2,12 promilių neblaivumas. ( 1 t., b. l. 193-194)

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis Ž. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0015 nustatytas 2,12 promilių neblaivumas, 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 01.32 val., ties namu Nr. 2, Narimanto gatvėje, Žiežmariuose, Kaišiadorių r., vairavo motorinę transporto priemonę – R. S. priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Be kaltinamojo prisipažinimo ir jo paties parodymų apie tai, jog jis vartojo alkoholį ir jausdamasis apsvaigęs nusprendė važiuoti automobiliu, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie alkotesteriu nustatę 2,12 promilių neblaivumą kaltinamajam, jį sulaikė, Ž. M. kaltę pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojų V. K., M. K. ir liudytojo R. S. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurių matyti, kad 2020 m. rugsėjo 11 d. apie 01.32 val., ties namu Nr. 2, Narimanto gatvėje, Žiežmariuose, Kaišiadorių r., liudytojams M. K. ir V. K. patikrinimui sustabdžius kaltinamojo vairuotą automobilį dėl įtartino manevravimo ir bendraujant su kaltinamuoju, pastarasis, o taip pat kartu su juo važiavęs R. S. sukėlė įtarimų dėl neblaivumo, dėl ko patikrinus alkotesteriu, Ž. M. buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti Ž. M. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytus sudėties požymius.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis Ž. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 2,12 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už R. S. nuosavybės teise priklausančio automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir važiavo Narimanto gatve, Žiežmariuose, Kaišiadorių rajone, iki kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo kartu su R. S. vartojo alkoholį, jau po to, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, bandė juos suklaidinti, kad ne jis vairavo automobilį, įkalbėti R. S., jog jis prisiimtų kaltę, apie ką parodė pats R. S.. Taigi Ž. M. suprato savo veiksmų pavojingumą, o tai patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui ir šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo Ž. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Ž. M. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. Jis anksčiau teistas 9 kartus, vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką, paskiriant arešto bausmę. Nors bausmę - areštą, skirtą paskutiniu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės apribojimą pakeitus į areštą, jau atlikęs, tačiau teistumas nėra išnykęs ir nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Be to, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 175-187), nedirbantis.

Teismo vertinimu siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, Ž. M. parinktina griežčiausia BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Kaltinamasis anksčiau jau teistas, baustas griežčiausiomis savo rūšimi – terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, švelnesnės bausmės – laisvės apribojimas buvo keičiamos griežtesne areštu. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis teistam, be to, ir administracine tvarka baustam asmeniui, yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, Ž. M. skirtinos bausmės dydis nustatytinas artimas skirtinos bausmės rūšies dydžio minimumui.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus joje sutrumpintą įrodymų tyrimą, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (mažiausiai 2,12 promilės), neturėdamas teisės vairuoti, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 3 (trijų) metų terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė Ž. M., buvo įvykdytas jam vairuojant R. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ištirti įrodymai patvirtina, kad R. S. kartu gėrė alkoholį su kaltinamuoju prieš jam sėdant už jo automobilio vairo, kartu su juo važiavo. Todėl akivaizdu, kad R. S. suprato, jog Ž. M. būdamas neblaivus vairuos jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, suprato, kad tai neteisėta, tačiau buvo abejingas tokiam kaltinamojo elgesiui ir jį toleravo. Nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad R. S. žinojo, kad įvykio metu Ž. M. yra pavartojęs alkoholio ir todėl vairuodamas jam priklausantį automobilį gali padaryti nusikaltimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir minėtas automobilis konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi Ž. M. skirtina BK 281¹straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam, o šią bausmę yra dar pagrindas sumažinti vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys trijų metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų Ž. M. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 2 dalį - teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau paskutiniu nuosprendžiu jam skirtą bausmę jau yra atlikęs. Paskutiniu nuosprendžiu jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kuri tik vėliau pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę – areštą. Kaltinamasis yra nedirbantis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nors teismo vertinimu, Ž. M. padarytas nusikaltimas yra šiurkštus, nes jis sėdo už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti automobilio, tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad Ž. M. nėra pagrindo vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančio kelių eismo taisykles, už ką jam anksčiau būtų jau taikyta pati griežčiausia savo rūšimi bausmė – terminuotas laisvės atėmimas. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad Ž. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų terminui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Ž. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2020 m. rugsėjo 11 dieną (1 diena).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant Ž. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti Ž. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti R. S. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Palomenės g. 9 Gudienos k. Kaišiadorių rajonas.

Kardomąją priemonę – Ž. M. paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, mikropluoštus, paimtus 2020 m. rugsėjo 16 d. automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu ir supakuotus į paketą Nr. 1, esančius byloje ( 1 t., b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis