Kauno apygardos teismo nutartis

2016-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1387-579/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-23
Bylos Nr.
1S-1387-579/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys, Danutė Giačaitė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
R. R.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1387-579/2016
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2016 m. rugsėjo 27 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. R. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 254 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir pagal Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir nuteistas galutine 13 metų laisvės atėmimo bausme (laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2018-01-10).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 27 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam R. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo R. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenustatęs pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau pasitaisė ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo R. R. skunde prašoma panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skundo autorius prašo atsižvelgti į jo amžių (54 metai), į tai, kad jis 34 metus yra praleidęs Lietuvos ir Latvijos kalėjimuose, yra neįgalus, serga širdies, kepenų ligomis, jį neseniai buvo ištikęs insultas. Nuteistasis Laisvės atėmimo vietoje jaučiasi kankinamas, nes, būdamas sunkus ligonis, yra laikomas su antrankiais, prieš jį yra naudojama fizinė jėga. R. R. siekia būti paleistas iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, nes jaučiasi labai atsilikęs nuo dabartinio gyvenimo, taip pat atkreipia dėmesį, kad keli jo turimi teistumai yra sufabrikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, tam, kad nereikėtų jo paleisti lygtinai ir gydyti laisvėje. Dėl pablogėjusios sveikatos nuteistasis teigia gausiąs didesnę neįgalumo pašalpą ir iš jos gyvensiąs laisvėje, taip pat pažymi, kad jis turi didelį darbo stažą įvairiose įkalinimo įstaigose, tačiau teismas to nevertino.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. R. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Taip pat nustatyta, kad R. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką mažėjo – 2015 m. vasario 26 d. atlikus nusikalstamumo rizikos įvertinimą nustatyti 96 balai pagal „OASys“ metodiką, 2016 m. vasario 22 d. – 67 balai, 2016 m. rugpjūčio mėnesį – 66 balai. Pažymėtina, kad svarstant nuteistojo prašymą iš esmės atsižvelgiama į atlikto paskutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus, tačiau šiuo atveju, net ir įvertinus tai, kad R. R. per beveik dvejus bausmės atlikimo metus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas sumažėjo 30 balų, atsižvelgus į socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo elgesio ir mąstymo pokyčių, nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog jo elgesyje yra pakankama pažanga, sudaranti pagrindą manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis ir nenusikals. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš minėtų 66 balų – 21 balas, yra nustatyti kintamieji veiksniai, kurie galėtų kisti, nuteistajam pasižymint išskirtiniu pozityviu elgesiu.

Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (žr., Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

Šiuo aspektu vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje R. R., nors ir dalyvaujančiam visose privalomose socialinės reabilitacijos programose, vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys, susijęs su ankstesniu nusikalstamu elgesiu (teistas 7 kartus), tuo tarpu veiksnių, kurie šią riziką mažintų, nenustatyta. Nors ankstesni teisės pažeidimai yra gana statiškas veiksnys, tačiau nuteistojo korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas jo elgesys bausmės atlikimo metu. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad R. R. nesielgė išskirtinai pozityviai – bausmės atlikimo metu nustatytą tvarką pažeidė net 22 kartus, iš jų buvo 13 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis (šiuo metu negalioja), kai tuo tarpu, lyginant su pažeidimais, buvo skatintas tik 8 kartus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas mažėjo ne dėl pozityvių nuteistojo elgesio ar mąstymo pokyčių, o dėl to, kad silpnėjo jo sveikata.

Sprendžiant, ar nuteistasis jau pasiruošęs toliau atlikti bausmę, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, taip pat atsižvelgtina į tai, kad R. R. nėra saistomais jokiais socialiniais ryšiais už pataisos įstaigos ribų – neturi šeimos ir artimųjų, dėl sveikatos būklės jo tikimybė įsidarbinti maža, iki sulaikymo gyveno nuomojame būste, kuris priklauso savivaldybei, tačiau patikimų duomenų, kad išėjęs į laisvę jis turės gyvenamąją vietą, byloje nėra. Šiuo aspektu įvertintini ir jo mąstymo pokyčiai bausmės atlikimo metu, o būtent tai, kad nuteistasis iki šiol nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, yra susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, nesugeba nustatyti aiškių žingsnių savo tikslams pasiekti, ignoruoja savo veiksmų neigiamas pasekmes, jų kritiškai nevertina.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis R. R. neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo R. R. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėEvaldas GražysOlegas Šibkovas