Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovui – Tauragės AVPK Pagėgių PK atstovui R. Š.,

išnagrinėjusi V. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , skundą dėl Tauragės AVPK Pagėgių PK Viešosios policijos poskyrio Prevencinės grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. 2016 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 29N-50512644-16 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 4 d. V. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R401289 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 110 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis savo namuose (duomenys neskelbtini) , neturėdamas registracijos pažymėjimo laikė palaidą šunį, kuris kieme apkandžiojo A. U. priklausančią žąsį, tuo savo veiksmais pažeidė Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. A1-862, 8.3. ir 56 p. reikalavimus.

Tauragės AVPK Pagėgių PK Viešosios policijos poskyrio Prevencinės grupės vyresnysis tyrėjas R. Š. 2016 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 29N-50512644-16 V. V. už pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 4 dalyje, paskyrė 57 Eur dydžio baudą.

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Tauragės AVPK Pagėgių PK atstovas R. Š. teisme nurodė, kad protokolas surašytas pagal nukentėjusiojo A. U. pareiškimą ir parodymus. Institucija neturėjo duomenų, kad šuo V. V. nepriklauso, jis šunį globojo, maitino ir buvo už jį atsakingas. Teisme paaiškėjus naujoms aplinkybėms palieka teismui spręsti ir priimti nutarimą.

Nukentėjusysis A. U. paaiškino, kad 2016 m. sausio 30 d. su sugyventine grįžo iš parduotuvės, kieme pamatė kaip juodas šuo, kuris ir anksčiau lakstė po kiemą daugiau kaip mėnesį laiko, drasko jo žąsį. Jis norėjo tą šuniuką pagauti, tačiau jis pabėgo. Žąsis dėl šuns sužalojimo šiuo metu nededa kiaušinių. Jis turi tris žąsis, žąsys kieme laksto palaidos. Jis matė, kad V. V. apie mėnesį laiko tą šuniuką maitino, žinojo, kad šuo ne V. V., tačiau jis jį paskutiniu metu globojo, laikydavo kambaryje, todėl mano, kad jeigu šunį globoja, vadinasi šuo jo. Jis tik spėja, kad tas šuo apkandžiojo jo žąsį, kieno tiksliai tas šuo, jis nežino, girdėdavo, kad šeimininkė jį šaukia, šuo pastoviai palaidas būdavo. Kiti gyvūnai žąsies negalėjo apkandžioti, nes kiaunių kieme nėra, anksčiau to nėra buvę. Jis tą dieną buvo blaivus, pats iškvietė po to įvykio policiją.

Liudytoja J. V., V. V. sutuoktinė, parodė, kad tas šuniukas ne jų, jis svetimas, jis iš kažkur priklydo, dabar jo iš vis nebėra. Ji negirdėjo, kad kokia kaimynė jį būtų šaukusi. Šuo vis atbėgdavo prie jų šuns kalės ir išbėgdavo. Ji namuose to šuns nelaikė, tas šuniukas lakstydavo kieme, ji nešdavo ėsti savo šuniui, gal kada ir tas priklydęs šuo paėsdavo. Ji prie šuns nestovėjo. Tas šuo visai mažas buvo, bandė varyti iš kiemo, bet jis vėl atbėga. Jų šuo tikrai žąsies nesužalojo; ta žąsis ir šiandiena vaikšto sveika, tik matėsi kieme kelios plunksnos. U yra nuomininkas, jam išnuomojo malkinę, jis be jų leidimo laiko žąsis, jos visada palaidos būna, kartais net ir naktį. Jis senai įspėtas išsikelti, konfliktai vyksta su U jau senai, nuomos sutartis pasibaigė gegužės 1 d., tačiau jis neišsikelia.

L. L. S parodė, kad yra A. U. sugyventinė. P. V. gyvena nuo 2013 m., pastoviai dėl kažko kyla konfliktai. 2016 m. sausio 30 d. abu su U buvo išvykę apsipirkti; U su dviračiu grįžo kiek anksčiau ir kieme pamatė, kaip juodas šuo drasko jų žąsį. Girdėjo kaip V sakė, kad irgi mačiusi kaip šuo drasko žąsį ir nieko nedarė. Jie iš karto iškvietė policiją. Ji žino, kad pas V į kiemą tas šuniukas atbėgdavo pas jų kalę, jie jį laikė savu. Tas šuniukas, kiek ji matė, gali būti kaimynų, atbėgdavo nuo tos pusės. V įpildavo jam maisto, jį šerdavo. Ar su kaimynais U kalbėjosi dėl to šuns, nežino. Mano, kad kaimynai tą šunį paslėpė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai, nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Skundžiamu pareigūno nutarimu V. V. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 110 str. numato Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, o straipsnio 4 d. numato - šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, sukėlusios grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, – užtraukia baudą nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Sutinkamai su Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. A1-862 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Pagėgių savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 8.3. punkto reikalavimais, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėje ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas turi surinkti gyvūnų ekskrementus ar kito gyvūno paliktus teršalus; tų pačių taisyklių 56 p. įtvirtinta, kad gyvūnų savininkai laikomus gyvūnus augintinius ( šunis, kates) privalo užregistruoti gyvenamosios vietos seniūnijoje.

Tų pačių Taisyklių 5 punkte išaiškintos taisyklėse vartojamos sąvokos: kur numatyta, kad gyvūno laikytojas tai asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai; gyvūno savininkas– asmuo , kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas; gyvūnų globėjas - asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir ( ar) laikinąja gyvūnų globa ( b.l. 11).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad jau pirminiuose parodymuose administracinėje byloje Nr. 401289 pareiškėjas V. V. nurodė, kad šuo ne jo, kam priklauso, nežino, šuo retkarčiais atbėgantis į jų kiemą ,,paėsti pašaro‘‘. Nukentėjusysis A. U. pirminiame rašytiniame paaiškinime Tauragės AVPK Pagėgių PK nurodė, kad žąsį apdraskė V. V. ,,globojamas šuo‘‘. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino savo pirminius parodymus, kad šuo ne jo, kad jis atbėgdavo prie jo šuns paėsti, o jis dėl senatvės nesugebėdavo greitai jo nuginti. Jo parodymus taip pat patvirtino ir liudytoja J. V., kuri taip pat nurodė, kad šuo ne jų, atbėgdavo nuo kaimynų pusės, kieno nežino ir nesiaiškino, maitino iš gailesčio. Nukentėjusysis teisme nepatvirtino, kad šuns savininkas V. V., to nepatvirtino ir liudytoja L. S.. Minėti asmenys teisme tvirtino, kad šuo tik globojamas Varašinskų, kad jis galėtų būti kaimynų, kokių, nei jie, nei policijos pareigūnai nesiaiškino.

Todėl teigti, kad būtent juodos spalvos šuo, kuris apkandžiojo U žąsį, priklauso V. V. ir jis yra jo savininkas, negalima. Teisme nebuvo nustatyta, kad jis yra ir minėto šuns globėjas, kaip tai nurodyta Taisyklių 5 p. Vadinasi, V. V., nebūdamas nei šuns savininkas, nei laikytojas, nei globėjas, nepažeidė Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. A1-862 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Pagėgių savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ reikalavimų, nes tik gyvūnų savininkams, laikytojams ar globėjams taikomos minėtos taisyklės ir jas pažeidus kyla administracinė atsakomybė. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų aiškinęsi kam konkrečiai priklauso šuo. Jie apsiribojo tik A. U. pareiškimu bei paaiškinimu, kuriam kaip matyti iš bylos, 2016-01-30 nustatytas lengvas 0,68 neblaivumo laipsnis.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Šiuo konkrečiu atveju, nesant objektyvių įrodymų, pagrindžiančių V. V. kaltę, teismas neturi pagrindo teigti, kad būtent V. V. padarė ATPK110 straipsnio 4 dalį numatytą pažeidimą. Taigi byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad 2016-01-30 būtent V. V. šuo sukėlė grėsmę asmens turtui, sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad V. V. padarė neteisėtą veiką. Visos abejonės, neaiškumai, kurie nebuvo pašalinti, turi būti traktuojami pažeidėjo naudai, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. skundą patenkinti.

P. T. AVPK Pagėgių PK Viešosios policijos poskyrio Prevencinės grupės vyresniojo tyrėjo R. Š. 2016 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. 29N-50512644-16 ir administracinę bylą V. V. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.