Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-16 · Administracinė byla Nr. A-525-1368-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2011-05-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
A-525-1368-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00559-2010-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Ragesta“
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo
akcinei bendrovei „Alvilė“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Viktorija Čivilytė
Kategorijos
  • 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A525-1368/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00559-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 13.5; 13.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Viktorijai Čivilytei,atsakovo atstovo atstovei Daivai Skauminaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ragesta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ragesta“ skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Alvilė“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Ragesta“ skundu (b.l. 1–2), kurį patikslino (b.l. 28–29), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. vasario 17 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100217-00025 (toliau – ir Savavališkos statybos aktas) bei statybos sustabdymo aktą Nr. SSU-100-100217-00013 (toliau – ir Statybos sustabdymo aktas).

Nurodė, kad 2000 m. balandžio 26 d. įsigijo pastatą, kurio paskirtis – degalinė (plane pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 97,22 kv. m ploto), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nuo pat pastato įsigijimo momento UAB „Ragesta“ negali tinkamai disponuoti turtu, vykdyti veiklos, nes statinys yra valstybiniame septynių hektarų sklype, kurį iš valstybės nuomojasi AB „Alvilė“. Nors sklype įsikūrusios veiklą vykdo apie penkiolika įmonių, tačiau bene vienintelė UAB „Ragesta“ dėl sugriežtintų reikalavimų, taikomų kuro degalinių veiklai, visiškai negali vykdyti veiklos. Pareiškėjas, siekdamas apsaugoti savo turtą nuo pagausėjusių vagysčių, ėmėsi priemonių požeminiams rezervuarams apsaugoti. 2009 m. lapkričio 9 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Vilniaus AVA) dėl žemės subnuomos, nes tik turėdamas nuomos arba subnuomos teisę pareiškėjas galėtų derinti tvoros projektą, tačiau iki kreipimosi į teismą dienos joks atsakymas nebuvo gautas. UAB „Ragesta“ akcininkai nutarė nerizikuoti žmonių gyvybe ir sveikata, todėl buvo nutarta aptverti degalinės teritoriją tinkline tvora. Pažymėjo, kad atliekami darbai negali būti vertinami kaip statybos darbai, nes jie skirti visuomenės saugumui užtikrinti. Nurodė, kad susitvarkius žemės klausimus, UAB „Ragesta“ planuoja rekonstruoti esamą degalinę, gauti reikiamus leidimus bei licenzijas ir pradėti prekiauti kuru, tada ir bus nebereikalinga apsauginė tinklinė tvora.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į skundą (b.l. 56–58) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, nuvykęs į vietą, nustatė, jog UAB „Ragesta“ savavališkai vykdo tvoros statybos ir žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl 2010 m. vasario 17 d. buvo surašyti Savavališkos statybos aktas ir Statybos sustabdymo aktas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neneigia paties darbų atlikimo fakto. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalį, nurodė, kad pareiškėjas pastatė vielinę tinklo tvorą ir atliko žemės sklypo kasimo darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl laikytina, kad buvo vykdomi statinio statybos darbai, kuriems pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ (toliau – ir Reglamentas), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184, 12.4.2 punkto nuostatas reikėjo projekto, kuriam raštu būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas. Remdamasis Reglamento 6.2, 7 punktų, 1 priedo 2 lentelės 12 eilutės nuostatomis, pabrėžė, jog pareiškėjas tokiais savavališkais veiksmais pažeidė Reglamento 12.4.2 ir 12.4.4 punktų reikalavimus, nes be projekto, kuriam raštu būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, pasistatė II grupės nesudėtingą statinį. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-243 (toliau – ir STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinims“), 7.2 punktu, padarė išvadą, kad pareiškėjas, neturėdamas supaprastintų nesudėtingų statinių projektų, savavališkai pastatė metalinę vielos tinklo tvorą. Pažymėjo, kad, remiantis savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarka, numatyta Statybos įstatymo 28 straipsnyje, pareiškėjui buvo surašyti Savavališkos statybos aktas ir Statybos sustabdymo aktas, kurie 2010 m. vasario 17 d. buvo įteikti pasirašytinai. Kadangi pareiškėjo statinys pastatytas be projekto, kuriam raštu būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, tai skundžiami aktai yra surašyti teisėtai ir pagrįstai, aktą surašė kompetentingi pareigūnai, surašymo procedūros nepažeistos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ atsiliepimu į skundą (b.l. 48–49) prašė patenkinti pareiškėjo skundą.

Nurodė, jog jam žinoma, kad degalinės teritorijoje yra neveikiančios kolonėlės, požeminiai rezervuarai, kuriuos būtina aptverti, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas. Pažymėjo, jog supranta, kad pareiškėjas degalinės teritoriją aptvėrė, neturėdamas suderinto projekto, tačiau turi būti įvertinta ta aplinkybė, kad tokio leidimo jis negalėjo gauti, neturėdamas subnuomos teisės (leidimas subnuomoti iš Vilniaus AVA gautas 2010-03-20). Pabrėžė, jog padarytas nedidelis pažeidimas, o žmonių saugumas buvo užtikrintas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. liepos 15 d. sprendimu (b.l. 94–98) skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad UAB „Ragesta“ 2000 m. balandžio 26 d. įsigijo pastatą, kurio paskirtis – degalinė, plane pažymėta indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), turintį 97,22 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Nuo pat pastato įsigijimo momento UAB „Ragesta“ negalėjo tinkamai disponuoti turtu, vykdyti veiklos, nes statinys yra valstybiniame 7 hektarų sklype, kurį iš valstybės iki 2010 m. kovo 22 d. nuomojosi AB „Alvilė“ ir neturėjo Vilniaus AVA leidimo jį subnuomoti UAB „Ragesta“. UAB „Ragesta“ dėl sugriežtintų reikalavimų, taikomų kuro degalinių veiklai, negalėjo vykdyti veiklos. Pareiškėjas, siekdamas apsaugoti savo turtą nuo pagausėjusių vagysčių, ėmėsi priemonių požeminiams rezervuarams apsaugoti, tačiau negavęs atsakymo iš Vilniaus AVA į savo 2009 m. lapkričio 9 d. prašymą dėl žemės subnuomos, degalinės teritoriją aptvėrė tinkline tvora. Vilniaus apskrities viršininkas 2010 m. kovo 20 d. leido AB „Alvilė“ subnuomoti žemės sklypą UAB „Ragesta“, todėl 2010 m. kovo 22 d. buvo sudaryta subnuomos sutartis tarp UAB „Ragesta“ ir AB „Alvilė“. Remdamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, Reglamento 6.2, 7 punktais, 1 priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 2 lentelės „Inžinieriniai statiniai“ 12 eilutės nuostatomis, 12.4.2 punktu, padarė išvadą, jog pareiškėjas, norėdamas statyti metalinę vielos tinklo tvorą, turėjo parengti supaprastinto statinio projektą. Taip pat nustatė, kad Inspekcijos Priežiūros skyriaus atstovas, 2010 m. vasario 17 d. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konstatavo, kad UAB „Ragesta“, neturėdamas projekto, kuriam raštu būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, savavališkai vykdo tvoros statybos ir žemės kasimo darbus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl 2010 m. vasario 17 d. surašė Savavališkos statybos aktą ir Statybos sustabdymo aktą. Pareiškėjui tokie aktai pasirašytinai buvo įteikti 2010 m. vasario 17 d. Atsižvelgdamas į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 7.2, 16.1, 16.3, 20 punktus, padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas nustatytų procedūrų, surašė Savavališkos statybos aktą ir Statybos sustabdymo aktą, kadangi pareiškėjas, neturėdamas projekto, kuriam raštu būtų pritaręs įgaliotas valstybės tarnautojas, pasistatė nesudėtingą II grupės statinį. Konstatavo, jog atsakovo sprendimai atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (b.l. 104–106), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė nė dėl vieno iš pareiškėjo skunde nurodytų argumentų. Pabrėžia, jog pagrindinis skundo argumentas buvo tas, kad jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes reikėjo pašalinti pavojų, gresiantį kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo tarpu teismas dėl tokio argumento nepasisakė. Daro išvadą, jog teismas neišsiaiškino visų faktinių bylos aplinkybių.

2. Pažymi, jog, įsigydamas nuosavybėn ginčo degalinę, kartu įsipareigojo rūpintis tokiu turtu ir jį prižiūrėti taip, kad juo nebūtų padaryta žala kitų asmenų teisėms ir saugomiems interesams. Nurodo, jog metalo vagys nuolat plėšia požeminių kuro rezervuarų įrangą, dėl to lieka neuždengtos duobės, į kurias gali atsitiktinai įkristi ir susižaloti pašaliniai žmonės. Teigia, jog susiklostė tokia situacija, kad visuomenės saugumui grėsė žala, o išgelbėti tokį interesą buvo galima tik padarius žalą valstybės saugomam interesui. Tokia žala realių nuostolių nesukėlė. Pareiškėjo nuomone, tokiu būdų pirmosios instancijos teismas padarė ir materialinės teisės normų pažeidimą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 109–110) prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus AVA teisių perėmėjas) atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b.l. 111–112) prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Alvilė“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 114) prašo patenkinti pareiškėjo skundą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčijami pareiškėjui surašyti Savavališkos statybos aktas ir Statybos sustabdymo aktas.

Ginčijamų aktų surašymo metu galiojusi Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalies redakcija nustatė, jog savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas ginčo statybas vykdė, neturėdamas normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento. Pareiškėjas šiuo atveju taip pat neginčijo tokios aplinkybės, tik teigė, jog ginčo tvorą jis pastatė, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, t. y. siekdamas pašalinti pavojų, gresiantį kitų žmonių sveikatai ir gyvybei.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 straipsnio 6 dalis būtinąjį reikalingumą apibrėžia, kaip veiksmus, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A662-327/2010), teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A444-1003/2010), jog tokia teisės norma gali būti taikoma tik tada, kai pavojus, kurį siekiama pašalinti atliekant būtinojo reikalingumo kriterijus atitinkančius veiksmus, yra realus ir akivaizdus, t. y. pavojus gresia iš tiesų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog ginčo tvoros pastatymas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, buvo būtinas, siekiant išvengti didesnės žalos, kuri galėjo būti padaryta žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, jog vien deklaratyvaus pobūdžio teiginiai šiuo atveju negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas teisės aktų reikalavimus pažeidė, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Be to, pastebėtina, jog pareiškėjas savo nurodytą siekį apsaugoti žmonių sveikatą ir gyvybę nuo galimų pavojų, galėjo įgyvendinti ir kitais būdais, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu pareiškėjo siekis apsaugoti jam priklausantį turtą nuo vagysčių nagrinėjamoje situacijoje negali pagrįsti jo padarytų teisės aktuose įtvirtintų statybos reikalavimų pažeidimų.

Konstatuotina, jog pareiškėjas tvorą pastatė, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, o atsakovas, nustatęs tokį teisės pažeidimą, pagrįstai surašė pareiškėjui Statybos sustabdymo aktą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Pareiškėjas skundu prašė panaikinti ir Savavališkos statybos aktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčas nurodytoje dalyje kilo ne dėl teisės (nebuvo valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjo interesus ar teises), o dėl fakto. Tuo tarpu administracinis teismas tokio pobūdžio ginčų nesprendžia, jie nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, pateiktą Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje.

Kaip ne kartą yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (bylos Nr. A822-487/2010, A556-483/2010, A556-333/2011), administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Todėl tuo atveju, kai ginčijamas savavališkos statybos aktas, kuriame nenustatyta jokių įpareigojimų asmeniui, tokia byla nenagrinėtina administracinių teismų.

Kadangi ginčijamame Savavališkos statybos akte pareiškėjui nenustatyta jokių įpareigojimų, darytina išvada, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo ir pareiškėjo skundo dalį dėl Savavališkos statybos akto panaikinimo, kadangi toks reikalavimas nenagrinėtinas administraciniame teisme, o byla šioje dalyje nutrauktina (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – sprendimo dalis dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Savavališkos statybos aktą naikintina ir šioje dalyje byla nutrauktina, likusi sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ragesta“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 15 d. sprendimą – sprendimo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2010 m. vasario 17 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-100217-00025 panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusIrmantas JarukaitisRomanas Klišauskas