- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-04
- Bylos Nr.
- TS-118-753/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- G. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. B. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. LK-N-881 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. B. panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Čekijos Respublikos Znojmo apskrities teismo 2023 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 205 straipsnio 4 dalį ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalimi ir paskirta galutinė 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2022 m. spalio 31 d., bausmės pabaiga – 2028 m. balandžio 30 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – Komisija) 2025 m. lapkričio 5 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam G. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis atlikęs šiek tiek daugiau kaip pusę bausmės laiko. Nusikaltimų modelį sudaro finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kadangi užsienio valstybėse ne vieną kartą teistas už vagystes. Oficialios darbo patirties turi mažai. Vertinimo metu pripažino, kad nuolatinis pinigų stygius, bei nemokėjimas valdyti savo finansų sąlygojo tai, kad nuolat vykdė vagystes. Patvirtintų dokumentų dėl įsidarbinimo galimybės lygtino paleidimo atveju pateikęs nėra. Analizuodamas savo nusikalstamą elgesį, nuteistasis įvardina, kad netinkamai pasirinkti draugai, tų pačių klaidų kartojimas, nesugebėjimas įvertinti savo elgesio pasekmių bei siekis lengviausiu keliu pasipelnyti, jo manymu, paskatino nusikalstamo elgesio raišką. Vertinant asmens elgesį bausmės atlikimo metu, stebima kad elgesys nebuvo išimtinai disciplinuotas, jis 1 kartą (2025 m. sausio 24 d.) baustas drausmine tvarka. Šiai dienai dar yra dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, ties kuriais būtina toliau nuosekliai dirbti. Nenustatyta apsauginių veiksnių. Komisija konstatuoja, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą dėl Komisijos priimto nutarimo, skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir priimti naują sprendimą – jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas tuo, kad Komisija vertindama, kad visas aplinkybes neatsižvelgė į tai, kad negalima asmens bausti antrą kartą, o teismas priimdamas nuosprendį vertino bei nusikaltimo veiką ir kitas aplinkybes susijusias su padarytu nusikaltimu, kurios jau buvo vertintos atitinkamai teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir skiriant bausmę, taigi Komisija negalėjo jų pakartotinai vertinti ir kvestionuoti sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo ir jos negali būti esminiais faktoriais įtakojančiais Komisijos nutarimui taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą ir negali būti priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Skunde taip pat nurodė, kad norint, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas, nebūtina, kad maksimaliai būtų suvaldyti dinaminiai veiksniai ir nustatyti apsauginiai veiksniai. Be to, Komisija nevertino, kad nuteistasis yra motyvuotas gyventi laisvėje padorų, nepriekaištingą moralų gyvenimą., niekada nedaryti nusikaltimų, nekartoti klaidų, kurios atvedė iki tokio gyvenimo, kuris yra šiuo metu. Skunde nurodoma, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, palaiko ryšį su artimais, t. y socialiniai ryšiai yra stiprūs, stengiasi ir deda pastangas minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui, savo elgesį kiek gali koreguoja teigiama linkme.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. B. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nekyla abejonių dėl to, kad G. B. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.
Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą ir išanalizavus skundo argumentus, konstatuotina, kad Komisija netinkamai įvertino nuteistojo G. B. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir galėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jam paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, Komisija, atsisakydama taikyti G. B. atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, visapusiškai neįvertino duomenų, kad nuteistasis savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pakeitė iš didelės į vidutinę, t. y. viso bausmės atlikimo metu fiksuotas rizikos mažėjimas keičiantis rizikos lygiui iš didelės į vidutinę. Neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje. Komisija iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių G. B. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodama, kad nuteistojo pažanga nėra tokia pakankama, nors visgi ir pripažino, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Tokie Komisijos nutarimo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Tuo labiau, remiantis ankščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis ir likusi neatliktos bausmės dalis galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet, visų pirmiausiai, ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
Šiuo atveju sutiktina su nuteistojo skunde nurodyta aplinkybe, kad nuteistasis atitinka lygtinio paleidimo reikalavimus, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo G. B. lygtiniam paleidimui, tačiau įvertino ne visus. Pažymėtina, kad nors G. B. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 178 straipsnio 4 dalis), t .y. veikdami su nenustatytu asmeniu, vykdė vagystes užsienyje, tarp jų ir su įsibrovimo požymiais, tačiau pastaroji nusikalstama veika nėra sunkesnė už buvusias, nors ir yra nuteistajam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Modelį sudaro finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kadangi užsienio valstybėse ne vieną kartą teistas už vagystes. Be to, jis jau yra atlikęs reikalaujamą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte bausmės dalį, leidžiančią svarstyti asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, todėl, priešingai nei nutarimu sprendė Komisija, galima daryti išvados, jog šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Tokiu būdu, sprendžiant G. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra vidutinė. Kaip jau buvo minėta, 2024 m. vasario 7 d. atlikto pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, nustatyta didelė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau eilėje vėlesnių vertinimų (2024 m. birželio 25 d., 2025 m. sausio 8 d., 2025 m. liepos 21 d., 2025 m. spalio 20 d.) atliktų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atlikto dabartinio vertinimo metu stebimos asmens pastangos įsitraukiant į resocializacijos procesą ir kriminogeninių poreikių valdymas „išsilavinimo mokymosi ir galimybės įsidarbinti“, ,,lėšų ir pajamų tvarkymo“, bei ,,mąstymo ir elgesio“ srityse, kadangi asmuo tęsia darbinę veiklą, dengia turimus finansinius įsipareigojimus, t. y. požiūris į žalos atlyginimą teigiamas, dalyvauja individualiose konsultacijose su psichologais ir kitose pozityvaus užimtumo priemonėse. Vertinimo metu geba identifikuoti savo kriminogeninius poreikius, detalizuoja lankytų priemonių turinį ir naudą. Nusikaltimas nėra smurtinis. Nusikaltimas padarytas 2018 metais, nuo to laiko nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Apibendrinant, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir nuteistojo elgesys atitinka akivaizdžiai pažangai keliamus kriterijus. Pastaruoju metu yra stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika, nustatytų taisyklių laikymasis. Stebimos teigiamos nuteistojo iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti, priemones, disciplinuotas nuteistojo elgesys.
Vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kaip minėta, reikšmingas yra nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu. Teismui pateiki duomenys patvirtina, kad G. B. vykdo individualų socialinės reabilitacijos planą bei vykdo Komisijos skirtas rekomendacijas. Teismui pateiktos bylos duomenimis per visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis buvo tris kartus (2024 m. birželio 19 d., 2025 m. birželio 3 d., 2025 m. rugsėjo 2 d.) skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laiką baustas vieną kartą (2025 m. sausio 24 d.). Visa tai rodo nuteistojo realų norą taisytis, laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir elgtis pavyzdingai, nors ir vieną kartą suklydus bei gavus nuobaudą, tačiau po to gauti du paskatinimai. Taigi nors elgesys nebuvo išimtinai disciplinuotas tačiau, šiuo metu stengiasi atsiriboti nuo jį destabilizuojančių veiksnių, įsitraukiant į resocializacijos procesą. Dėl šios priežasties, nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia teismui pagrįstai manyti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistojo elgesiui turėjo teigiamą poveikį.
Teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdina ir tai, kad jis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kur vyksta trumpalaikių išvykų metu. Atvykęs į įkalinimo įstaigą dirbti sutiko ir dirba iki šiol, t. y. nuteistasis motyvuotas darbinei veiklai, kas vertintina kaip teigiamas veiksnys resocializacijos procese. Remiantis turimais duomenimis išieškotojams pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 2513 Eur, išieškota 186,00 Eur. Asmuo periodiškai teikia prašymus dėl įsiskolinimų dengimo pagal išgales. Su sese stengiasi nuolat palaikyti ryšius skambindamas, rašydamas laiškus. Nuteistasis taip pat turi sūnų, kuriam 12 metų, su juo bendrauja skambučiais. Šie aspektai vertintini, kaip nuteistojo tolesnį resocializacijos bei integracijos procesą palengvinantys veiksniai. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistojo savęs vertinimas yra adekvatus, nuteistasis teigia, kad vadovaujasi visuomenei priimtinomis vertybėmis ir normomis, geba įvardinti savybes, kurių savyje nemėgsta. Nuteistasis bendrauja mandagiai, nereiškia priešiškumo aplinkai. Kalbėdamas apie nusikalstamą elgesį savo kaltę pripažįsta. Vertinimo metu nuteistasis išreiškia kelis ateities tikslus, kurie yra gana realūs, įgyvendintini. Nuteistasis bausmės atlikimo metu taip pat aktyviai dalyvavo ir dalyvauja eilėje socialinės reabilitacijos programų, individualiose konsultacijose, organizuojamuose užsiėmimuose, aktyviai dalyvavo socialinių įgūdžių ugdymo mokymuose, sėkmingai juos baigė, aktyviai ir reguliariai dalyvauja sportinėje veikloje bei edukacinėse programose, rodo motyvaciją įsitraukti į prasmingą laisvalaikį ir siekia tobulėjimo per įvairias pozityvias veiklas. Nors asmuo darydamas nusikaltimą pasielgė neatsakingai, negalvodamas apie pasekmes, tačiau šiuo metu stebima, kad kai kuriose vietose turėdamas tvirtą nuomonę, daro mąstymo klaidų, kurias vėliau ir pats pastebi, nuteistasis suvokia pozityvaus elgesio reikšmę, buvo akcentuojamas į pasekmių numatymą. Šios aplinkybės teismo vertinimu, leidžia manyti, kad galima tikėtis įstatymus atitinkančio nuteistojo elgesio ateityje.
Teismo nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, kaltės pripažinimas patvirtina išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai G. B. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje. Jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, priešingai nei nutarimu sprendė Komisija, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismo manymu, priešingai, jo lygtinis paleidimas iš esmės užtikrins BVK įtvirtinto teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra visiškas asmens atleidimas nuo bausmės atlikimo. Paleidus nuteistąjį lygtinai, jam ir toliau iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės pabaigos yra taikomi tam tikri ribojimai ir suvaržymai (vykdoma probacija), kurių nuteistasis privalo laikytis, o jų nesilaikymas gali būti pagrindas lygtinį paleidimą panaikinti ir pasiųsti nuteistąjį atlikti likusią bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, be to, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.
Tokiu būdu neabejotina, kad Komisija, nutardama netaikyti nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neatsižvelgė į realią pažangą ją mažinant. BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos nebuvo taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas nepagrįstu. Esant šioms aplinkybėms Komisija neturėjo pagrindo atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo G. B. atžvilgiu, todėl nuteistojo skundas tenkintinas ir Komisijos nutarimas keistinas, taikant nuteistajam G. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas
nutaria:
Nuteistojo G. B. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. LK-N-881 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam G. B. ir nuteistajam G. B. taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.