- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-14
- Bylos Nr.
- ATP-1271-594/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00978-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. J. (toliau – P. J.) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimo P. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. lapkričio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimu P. J. buvo pripažintas kaltu už tai, kad jis 2015 m. birželio 3 d. 00.24 val. Kėdainių rajone, kelio Jonava-Kėdainiai-Šeduva 26,00 km., vairuodamas K. M. priklausantį automobilį „Mecedes-Benz“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 70 km/h greitį, nes įvertinus matavimo paklaidą, važiavo 127 km/h greičiu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.. Už šio teisės pažeidimo padarymą P. J. buvo paskirta 300 (trijų) šimtų eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 2 (dviem) mėnesiams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu P. J. prašo pakeisti 2015 m. lapkričio 5 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarimą, paskiriant švelnesnę bausmę.
Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą nepakankamai įvertino aplinkybę, kad teisės pažeidimą jis padarė nakties metu, kai kelyje nebuvo jokių eismo dalyvių, todėl joks pavojus nei jo paties nei kitų asmenų saugumui nebuvo keliamas. Be to, naktį jis buvo nemiegojęs, išvargęs, dėl ko jo budrumas buvo sumažėjęs. Apeliaciniu skundu pabrėžiama ir tai, kad apelianto darbas yra betarpiškai susijęs su teise vairuoti transporto priemones, o atėmus ją, P. J. gali prarasti ir darbą, dėl ko bus apsunkinta tiek jo paties, tiek ir jo šeimos finansinė gerovė.
P. J. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu P. J. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 124 str. 6 d.. Ginčo dėl šio teisės pažeidimo nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti apylinkės teismo išvadomis dėl P. J. kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik P. J. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju jam paskirta administracinė nuobauda yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).
Bendrosios administracinių nuobaudų už padarytus administracinius teisės pažeidimus skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ATPK 30 str., remiantis kuriuo, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Nuo šių bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių galima nukrypti tik ATPK 30¹ str. pagrindu, remiantis kuriuo, organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Tačiau, net ir esant tokiai galimybei, visgi akcentuotina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų.
Šių duomenų plotmėje vertinant pirmosios instancijos teismo nutarimo turinį matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas P. J. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgė į jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei apelianto asmenybę, įvertino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, gailisi dėl jo padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nustatė vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), atsižvelgė į P. J. elgesį su policijos pareigūnais pažeidimo forminimo metu, į tai, jog nuo 2011 metų apeliantas už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, įskaitant ir leistino greičio viršijimą, administracine tvarka buvo baustas net 12 kartų, dėl ko sprendė, kad P. J. paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. sankcijos ribose bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio terminas artimas ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje įtvirtintam šios nuobaudos minimumui, ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti geriausiai. Tokiai išvadai, įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, P. J. inkriminuoto teisės pažeidimo įvykdymo aplinkybes bei jo asmenybę, pritaria ir aukštesnysis teismas. Byloje nėra jokių išimtinių aplinkybių, kurioms esant apelianto atžvilgiu galėtų būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos ir jų pagrindu neskiriama ATPK 124 str. 6 d. sankcijoje numatyta privaloma administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Apelianto dėstomos aplinkybės, susijusios su jo darbo pobūdžiu bei finansine padėtimi, priešingai nei tai suvokia P. J. nelaikytinos išimtinėmis, ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę bei suponuojančiomis mažesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje skyrimą. Konstatuojant šią išvadą, akcentuotina, jog, sutinkamai su vieningai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės įstatymui principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Atsižvelgdamas į galimas leistino greičio viršijimo daugiau nei 50 km/h pasekmes, įstatymo leidėjas, sankcijoje už šį pažeidimą nustatydamas ne tik piniginę baudą, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, neabejotinai siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui. Šiuo aspektu analizuojant P. J. apeliacinio skundo argumentus, akcentuotina ir tai, jog būtent ta aplinkybė, kad jo darbas yra susijęs su automobilio vairavimu, reikalauja ypatingą dėmesį skirti prevenciniam administracinės nuobaudos tikslui, nes sąmoningai pasirinkdamas priešingą teisei elgesį, toks asmuo kelia didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, o dėl šio asmens darbo pobūdžio (dažno transporto priemonės vairavimo) pavojus tampa dar didesnis, todėl švelninti P. J. paskirtą administracinę nuobaudą šiuo aspektu, teisinio pagrindo nėra. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.
Aptartų duomenų kontekste kritiškai vertintini ir P. J. argumentai, jog savo neteisėtais veiksmais – nustatyto greičio viršijimu, jis jokio pavojaus kitiems eismo dalyviams nekėlė, kadangi pažeidimas buvo įvykdytas naktį, kai eismo praktiškai nebuvo. Šiame kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys į jo paties apeliacinio skundo argumentus, jog analizuojamo teisės pažeidimo padarymo metu jis buvo pavargęs, dėl ko jo budrumas buvo sumažėjęs. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent ši aplinkybė, t. y. vairuotojo budrumo sumažėjimas, vertinant jį nagrinėjamu atveju nustatyto greičio viršijimo (daugiau nei 50 km/h) kontekste, priešingai nei tai suvokia apeliantas, kėlė itin didelę grėsmę ne tik kitų asmenų, bet ir savo paties saugumui. Vien tai, jog nagrinėjamu atveju žala neteisėtais P. J. veiksmais padaryta nebuvo, t. y. jam inkriminuotas teisės pažeidimas jokių žymių pasekmių nesukėlė, aukštesniojo teismo įsitikinimu, nesudaro jokio teisinio pagrindo jo administracinės atsakomybės švelninimui.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad P. J. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Tokiu būdu, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir P. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.