Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui M. Z., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, G. L. ir S. L., išvadą teikianti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl šalių santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašo nutraukti ieškovės A. Z. ir atsakovo M. Z. santuoką, įregistruotą 2001 m. rugpjūčio 2 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos CMS (Įrašo Nr. 93) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. A. Z. asmeninės nuosavybes teise palikti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. XXXX; 445/6932 dalis žemės sklypo, esančio Šiaulių r. sav.., kurio unikalus daikto Nr. ZZZZ; po santuokos nutraukimo palikti A. Z. pavardę - „Z.“, o atsakovui - „Z.“; A. Z., priteisti iš M. Z. išlaikymą, po 120 eur kiekvieną mėnesį.

Ieškovė nurodo aplinkybes, kad 2001 m. balandžio 4 d. susituokė su M. Z. Jungtinėje Karalystėje, kur gyveno kelerius metus, 2008 m. jiems gimė sūnus A. Z., kuris šiuo metu yra nepilnametis; auga globėjų šeimoje. Su atsakovu santuokoje pragyveno 15 metų, tačiau jau 8 metus gyvena atskirai ir kartu bendro ūkio netvarko, santuokinio gyvenimo nebegyvena. Atsakovo dabartinė gyvenamoji vieta nežinoma, nes jokio ryšio nepalaiko, nebendrauja, atsakovas nesirūpina šeima. Mano, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokių galimybių išsaugoti šeimą, todėl santuoka pripažintina faktiškai nutrūkusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Nurodo, kad 445/6932 dalys žemės sklypo, esančio Šiaulių r. sav., unikalus Nr. ZZZZ, ir ½ dalis buto, esančio, (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. XXXX, yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, nes paveldėjo šį turtą pagal testamentą. Likusią ½ dalį buto ieškovė įgijo pirkimo – pardavimo sutartimi. 2013-02-14 ieškovė paveldėjo piniginių lėšų, už kurias įsigijo likusią ½ dalį buto, todėl visas butas pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

A. Z. ir M. Z. sūnui A. Z., gim. 2008m., paskirta nuolatinė globa. Globėjai - G. L. ir S. L.. Ieškovė moka priteistą išlaikymą savo sūnui po 37,65 Eur kiekvieną mėnesį paskirtiems nuolatiniams globėjams 2011 m. spalio 27 d. Šiaulių miesto teismo sprendimo pagrindu.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš atsakovo išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau 2017-01-12 ieškovė pateikė atsisakymą nuo šios ieškinio reikalavimo dalies, nurodydama, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad santuokos pradžioje ji su vyru gerai sutarė, tik sutuoktinis nenorėjo turėti vaikų; kai sužinojo, kad ji laukiasi, siūlė darytis abortą. Ji dėl to supykusi, viena išvyko į Lietuvą, tačiau nebuvo kur gyventi, ir likus keliems mėnesiams iki gimdymo ji išvažiavo į Rusiją pas vyro motiną, kur ir pagimdė sūnų A.. Kai jam buvo apie 6-7 mėnesiai ji grįžo į Lietuvą, motina atsisakė ją su vaiku priimti pas save, todėl ji atsidūrė nakvynės namuose. Jai dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo psichinė sveikata, ji atsigulė į ligoninę, o sūnus pateko į kūdikių namus.. Kai vaikui suėjo 3 metai, buvo sprendžiama dėl nuolatinių globėjų jam skyrimo. G. S. L. su žmona sutiko auginti jos sūnų A.. 2011 metais įvyko teismas, kuris nusprendė vaiką atskirti nuo jos dėl sveikatos būklės; be to priteisė išlaikymą vaikui, ir šiuo metu ji moka po 38,81 Eur kas mėnesį. Su globėjais ji sutaria, vaiką pastoviai lanko, su juo bendrauja, leidžia kartu laisvalaikį. Vaikas sakosi, kad turi dvi motinas, o apie tėvą nekalba, nors žino, kad jis gyvena kažkur užsienyje. Be to ieškovė nurodė, kad santuokos metu ji 2013 m. paveldėjo pagal testamentą nemažai turto –- dalį žemės sklypo, Šiaulių r., ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat pinigų, už kuriuos ji atpirko iš kito paveldėtojo antrą dalį buto, todėl vertina, kad visas turtas yra jos asmeninė nuosavybė, nes paveldėtas ir įgytas jos lėšomis, todėl neturėtų būti dalinamas tarp sutuoktinių.

A. M. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Teismo procesiniai dokumentai ir šaukimai į teismo posėdį atsakovui buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu (81, 85, 99 b.l.), teismui išnaudojus visas procesines galimybes dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje.

Tretieji asmenys G. L. ir S. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu jiems buvo išaiškinta teisė teikti savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo globotiniui priteisimo iš atsakovo M. Z., bet tretieji asmenys šia teise proceso metu nepasinaudojo. Teismo posėdyje tretieji asmenys palaikė ieškovės reikalavimus, paaiškino iš esmės tas pačias aplinkybes apie ieškovės gimdymą Rusijoje, grįžimą su vaiku į Lietuvą, neturėjimą pastovios gyvenamosios vietos bei sveikatos pablogėjimą, kas ir lėmė vaiko atskyrimą nuo motinos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, ieškovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, 2011-10-27 Šiaulių apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-5258-883/2011 nustatyta, kad ieškovė A. Z. ir M. Z. susituokė 2001m. Jungtinėje Karalystėje, Newham apygardos N. L. rajono CMS, santuoka įregistruota 2001m. Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo santuokos metrikų knygoje Nr.AA; 2008m. šalims gimė sūnus A. Z., kuriam 2008m. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirti Šiaulių apskrities sutrikusio vystymosi kūdikių namai ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta pas globėją (31 b.l.). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimu A. Z. atskirtas nuo jo motinos A. Z., jam nustatyta nuolatinė globa, ir tretieji asmenys G. L. ir S. L. paskirti A. Z. globėjais; iš atsakovės A. Z. priteistas išlaikymas vaikui po 130 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais (40-43 b.l). VĮ Registrų centras duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. XXXX, registruotas A. Z. vardu ir nuosavybės teisės registruotos 2013-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu ir 2014-10-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu (36-37 b.l.). Ieškovė pateikė paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymą, iš kurios matyti, kad ji paveldėjo ½ byloje aptariamo buto, ir ½ pinigų (24806 Lt), esančių banko sąskaitoje (45 b.l.). Iš 2014-10-09 mokėjimo nurodymo Nr. 1 matyti, kad A. Z. sumokėjo J. K. 20000 Lt už likusią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (46 b.l.).

Dėl sutuoktinių kaltės santuokos iširime

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė palaikė reikalavimą ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30; 3.35-3.36; 3.85; 3.92; 3.109 str. ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos CK 3.27 str. 1 d.). Taip pat CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. CK 3.60 str. 3 d. nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad abiejų sutuoktinių veiksmais nebuvo pasiekta ilgalaikio ir lojalaus bendravimo, ieškovė, būdama nėščia, paliko atsakovą, gyvenantį Jungtinėje Karalystėje ir išvyko į Lietuvą; abi šalys nebegyvena kartu daugiau nei 8 metus, nepalaiko jokio ryšio, tarpusavyje nebendrauja, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovei – Z., atsakovui – Z..

Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo ieškovės asmenine nuosavybe

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.118 straipsnio l dalis reglamentuoja, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 3.89 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. CK 3.89 str. 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažintinas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas.

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. XXXX, ji įgijo 2013-03-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, todėl ši turto dalis pagrįstai laikytina asmenine ieškovės nuosavybe. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad likusią dalį buto ji įsigijo už lėšas, kurias ieškovė paveldėjo, todėl laikytina, kad likusią ½ dalį buto A. Z. įsigijo taip pat už asmenines lėšas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis 445/6932 dalis žemės sklypo, esančio Šiaulių r., unikalus Nr. ZZZZ, ieškovė taip pat įgijo 2016-02-19 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, todėl ir šis nekilnojamasis turtas pripažintinas asmenine ieškovės A. Z. nuosavybe, kuris nutraukiant šalių santuoką, tarp sutuoktinių nedalinamas.

Dėl ieškinio dalies atsisakymo

Ieškovė taip pat ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo M. Z. išlaikymą po 120,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, tačiau 2017-01-12 ieškovė pateikė atsisakymą nuo šios ieškinio reikalavimo dalies, nurodydama, kad jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 1 d. nuostatas. Atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Tuo pagrindu bylos dalis dėl išlaikymo priteisimo ieškovei nutraukiama, išaiškinant ieškovei, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).

Dėl trečiųjų asmenų reikalavimo teisės įgyvendinimo

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimu šalių vaikas A. Z. atskirtas nuo jo motinos A. Z., jam nustatyta nuolatinė globa, ir tretieji asmenys G. L. ir S. L. paskirti A. Z. nuolatiniais globėjais. Iš atsakovės A. Z. buvo priteistas išlaikymas vaikui po 130,00 litų ( 38,81 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su globėjais (40-43 b.l). Teismo posėdžio metu tretiesiems asmenims buvo išaiškinta teisė teikti savarankišką reikalavimą dėl išlaikymo globotiniui priteisimo iš atsakovo M. Z., bet tretieji asmenys šia teise proceso metu nesinaudojo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė šioje byloje neturi reikalavimo teisės į išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes vaikas atskirtas nuo motinos atitinkamu teismo sprendimu, todėl teismas neturi pagrindo nutraukdamas šalių santuoką išeiti iš ieškinio ribų ir savo iniciatyva spręsti išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo iš atsakovo, gyvenančio užsienyje, klausimo. Teismas atsižvelgia į aplinkybes, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo faktinę buvimo vietą, jo dabartinę šeiminę ir turtinę padėtį; tretieji asmenys, kaip nuolatiniai vaiko globėjai, šiuo metu gauna iš valstybės atitinkamas išmokas, susijusias su globa, todėl iškilus reikalingumui iš vaiko tėvo prisiteisti atitinkamą išlaikymą globotiniui, jie gali teikti atskirą ieškinį atsakovui nepilnamečio vaiko interesų gynimui. Analogiškos nuomonės laikėsi ir išvadą teikiančios institucijos atstovė, palaikydama ieškovės reikalavimus ir trečiųjų asmenų poziciją nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Išnagrinėjęs ginčą ir ieškinį tenkinęs visiškai, teismas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymą bei priteisimą valstybei pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 96 str. nuostatas. Ieškovė šiame procese sumokėjo 41,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį ieškinio reikalavimą, nuo kitos žyminio mokesčio dalies ji buvo teismo atleista ( 12, 24 b.l.). Ieškovė neteikė nustatyta tvarka prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ar dalį jų iš kitos šalies, todėl šios bylinėjimosi išlaidos tarp šalių neskirstomos.

Konstatuotina, kad proceso metu susidarė 11,62 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios kaip ir žyminio mokesčio dalis bendra tvarka turėtų būti išieškoma iš atsakovo valstybės naudai. Tačiau taikant Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 4 d., 96 str. 5 d. nuostatas, teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė tos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės neturtinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei tenkintinas visiškai, turtinis ieškinio reikalavimas buvo reiškiamas dėl ieškovei priklausančio turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, iš esmės jokio turto nepriteisiant atsakovui, be to nuo dalies ieškinio reikalavimo ieškovė pati atsisakė, todėl mokėtino žyminio mokesčio dalis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos iš atsakovo. Šioje byloje teismas atsižvelgia ir aplinkybes, kad atsakovo turtinė padėtis ir gyvenamoji vieta užsienyje nėra tiksliai žinoma, todėl jo, kaip skolininko, paieškos bei priverstinio vykdymo išlaidos galimai susidarytų didesnės nei išieškotinos bylinėjimosi išlaidos valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263-270 str., 293 str. 4 p., 384-385 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

ieškinio reikalavimus tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės A. Z. (iki santuokos sudarymo – L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, , ir atsakovo M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 2001 m. Jungtinėje Karalystėje, Newham apygardos N. L. rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įregistruotą 2001 m.. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. AA, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti Z. pavardę, atsakovui – Z. pavardę.

Pripažinti, kad nekilnojamas turtas - butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. XXXX, ir 445/6932 dalys žemės sklypo, esančio Šiaulių r., unikalus Nr.ZZZZ, yra A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė.

Priimti ieškovės A. Z. atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo ir bylą dalyje dėl išlaikymo priteisimo ieškovei A. Z. iš atsakovo M. Z. nutraukti.

Bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Šiaulių rajono Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimui įregistruoti.