- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-30
- Bylos Nr.
- II-395-513/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00368-2010-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pažeidėjas
- A. S.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. , institucijos, priėmusios nutarimą byloje - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Eglei Liudvinavičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą byloje - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. skunde teismui nurodė, kad institucijos, priėmusios nutarimą byloje - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – KRAAD, Institucija) pareigūnas 2010-08-24 kelyje Neringa-Smiltynė patikrino jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) , 1987 metų gamybos, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) išmetamųjų dujų leistiną normą ir nustatė, jog ji viršija leistiną normą. Už tai buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 82 straipsnio 1 dalį 100 litų bauda. Su paskirtąja administracine nuobauda nesutinka ir nurodo, kad automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinė techninė apžiūra buvo atlikta 2010-08-16 ir nustatyta, kad automobilis techniškai tvarkingas. Mano, kad neturėjo objektyvaus pagrindo abejoti patikrinto automobilio technine būkle. Nurodo, jog nustatyti, kad automobilio išmetamos dujos neviršija išmetamų oro teršalų ribinės vertės galima tik specialiais prietaisais, todėl jis vizualiai negalėjo numatyti jokių žalingų pasekmių.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo A. S. teismo posėdžio metu skundą palaiko ir prašo tenkinti.
Atsiliepimas
KRAAD atsiliepime ir Institucijos atstovė Eglė Liudvinavičiūtė teismo posėdžio metu prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad automobilių išmetamųjų dujų patikrinimo metu matavimai buvo atlikti kompetentingo specialisto, matavimo priemonė sertifikuota. A. S. nežiūrint to, kad jam priklausančio automobilio techninė apžiūra atlikta prieš 8 d. iki nuobaudos skyrimo, sutiko su patikros rezultatais, jų neginčijo bei geranoriškai sumokėjo baudą. Teigia, jog nuobauda paskirta teisingai ir pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas (ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
2004 m. spalio 28 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras įsakymu Nr.D1-559 patvirtino Administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų dokumentų blankų apskaitos bei administracinių teisės pažeidimų bylų registravimo ir tvarkymo taisykles, kurių 3.7 punkte numatyta, kad baudos kvitas – procesinis dokumentas, kurį surašo įgaliotas pareigūnas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs nutarimą skirti baudą pažeidimo padarymo vietoje. Šiuo atveju nutarimas nesurašomas. A. S. 2010-08-24 išrašytas baudos kvitas Nr.091948, kuriame nurodyta, jog A. S. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 82 straipsnio 1 dalyje, už kurio įvykdymą skirta 100 litų bauda.
ATPK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto ir kitų judamų priemonių bei įrengimų, kurių išmetamų teršiančių medžiagų kiekis, taip pat veikimo metu keliamas triukšmas viršija nustatytus ribinius dydžius, eksploatavimas – užtraukia baudą nuo 100 iki 200 litų.
Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taršos šaltinio naudotojas privalo laikytis nustatytų taršos normatyvų ir užtikrinti, kad jam priklausančių taršos šaltinių išmetami į aplinkos orą teršalai, įvertinus esamą užterštumo lygį, neviršytų šiai vietovei nustatytų ribinių arba siektinų užterštumo verčių. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 patvirtino aplinkos apsaugos normatyvinio dokumentą LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamose dujose. Normos ir matavimo metodai“, kurio 9.1 punkte nustatyta, kad angliavandenilių kiekis automobilių, pagamintų po 1986 m. spalio 1 d., išmetamosiose dujose neturi viršyti 600 ppm.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2010-08-24 patikrinus A. S. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) , valstybinio numerio (duomenys neskelbtini) pagaminto1987 metais išmetamąsias dujas, buvo nustatyta, jog jose angliavandenilių kiekis sudaro 1038 ppm, tai yra viršija nustatyta ribinę vertę 1,7 karto (b.l.12). Matavimai atlikti matavimo prietaisu - dujų analizatoriumi Kane Auto4-2 Nr.12105009, kuriam išduotas patikros sertifikatas Nr.0664120, galiojimo laikas nustatytas iki 2010-11-12. A. S. neginčija, kad jis eksploatavo automobilį, tačiau nurodo, kad automobilį pirko Kaune, kuriam 2010-08-16 buvo atlikta techninė apžiūra ir konstatuota, kad automobilis yra techniškai tvarkingas. Liudytoju apklaustas matavimus atlikęs pareigūnas T. G. paaiškino, kad 2010-08-24 atlikus automobilio (duomenys neskelbtini) patikrinimą buvo nustatyta, kad išmetamųjų dujų angliavandeniliai viršija nustatytą ribinę vertę, o spręsti dėl baudos skyrimo perduota Neringos agentūros vedėjui. Teigia, jog nežiūrint pagaminimo metų, jei automobilis yra tvarkingas, tiek važiuojant su benzinu, tiek su dujomis, išmetamųjų dujų matavimo rezultatai net nepriartėja prie ribinės vertės, bet jei viršija ribinę vertę, tai akivaizdu, kad automobilis techniškai netvarkingas. A. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad po 2010-08-24 patikrinimo, pats savarankiškai važiavo pas specialistus patikrinti išmetamųjų dujų normas, tačiau buvo konstatuota, kad sutvarkyti automobilio neįmanoma, nes mažinant vandenilių kiekį, didėja anglies monoksido. Vienintelė išeitis yra išimti dujinę įrangą, tačiau jis iki šios dienos nėra tai padaręs. Jau minėto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 89 patvirtinto aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 14-2000 „Automobiliai su Otto varikliais. Anglies monoksidas ir angliavandeniliai išmetamose dujose. Normos ir matavimo metodai“ reikalavimai yra privalomi visiems Lietuvos Respublikos juridiniams ir fiziniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių. Vadovaujantis šio dokumento 6.1.2 ir 6.4 punktais, anglies monoksidas ir angliavandeniliai automobilių išmetamosiose dujose turi būti matuojami atliekant kontrolinius automobilių išmetamųjų dujų patikrinimus, jie neturi viršyti šio normatyvinio dokumento 9 punkte nustatytų normų. Todėl Agnius Statulevičius, kaip vairuotojas, yra atsakingas už automobilio techninę būklę. Tokią pareigą jam, kaip vairuotojui, nustato ne tik Kelių eismo taisyklės, bet ir anksčiau nurodyti aplinkos apsaugos teisės aktai.
Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog 2010-08-24 automobilio (duomenys neskelbtini) , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išmetamųjų dujų normų patikrinimo metu nustatyti duomenys yra teisingi, todėl A. S. veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 82 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad 2010-08-24 atlikus išmetamųjų dujų patikrinimą, A. S. patikros duomenų neginčijo, su pažeidimu sutiko, kaltę pripažino ir tai Institucija įvertino kaip atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalis) bei skyrė minimalią sankcijoje numatytą baudą. Kaip matyti, paskirtąją baudą A. S. geranoriškai sumokėjo (b.l.6).
Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms skundžiamas baudos kvitas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas
nutaria:
Palikti baudos kvitą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.
Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.