Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Darius Kantaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-376-813/2016 Teisėjas Bronislovas Liatukas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71168-2015-4

2016 m. birželio 2 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dariaus Kantaravičiaus, teisėjų Gyčio Večersko, Viktoro Preikšo, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Jurgitai Baltrūnienei, nuteistajam S. K., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;pagal LR BK 178 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežčiausios – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis švelnesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 9 (devyni) mėnesiai, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikytas S. K. atžvilgiu LR BK 64¹ str. ir paskirtoji laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu), t. y. 11 (vienuolika) mėnesių, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių.

Taikytas S. K. atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtosios (trečdaliu sumažintos) laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. K. bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje bei bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad 2015 m. gruodžio 18 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), ties 27-uoju namu, priėjęs prie R. V., sėdėjusio ant grindinio, iš kelnių kišenės ištraukė piniginę, 25 Eur vertės, su joje buvusiais pinigais – 13,96 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas Kauno AVPK Patrulių rinktinės Mobilaus būrio vyriausiųjų patrulių S. B. ir R. B., tokiu būdu pasikėsino slaptai pagrobti nukentėjusiajam R. V. priklausantį 39,96 Eur vertės turtą, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d.

Be to, jis nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 9.00 val. iki 2016-01-02 9.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, adresu (duomenys neskelbtini), kur šventė Naujųjų Metų sutikimą, slaptai pagrobė nukentėjusiajam T. D. priklausantį turtą: vonioje prie veidrodžio ant lentynėlės buvusias tris moteriškas auksines grandinėles – grandinės pynimo, 3 g svorio, 150 eurų vertės; grandinėlę, sudarytą iš plokštelių, maišytą su baltu auksu, 2 g svorio, 100 eurų vertės; smulkaus pynimo grandinės formos, 1,5 g, 80 eurų vertės; iš striukės, kabojusios buto koridoriuje, vidinėje kišenėje buvusius – mobiliojo ryšio telefoną LG 700, 30 eurų vertės; bei vieną 200 eurų vertės kupiūrą, susidėdamas daiktus į striukės kišenę iš buto pasišalino, taip padarydamas nukentėjusiajam T. D. 560 eurų žalą, t. y. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas palaikė nuteistojo apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistajam S. K. pritaikyti tinkamai. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis S. K. neginčija savo kaltės, tačiau nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo jo dydį sumažinti, sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Pažymima, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas paminėtų normų reikalavimų nepažeidė, jas taikė tinkamai, paskirta bausmė apeliantui tinkamai individualizuota, proporcinga padarytoms dviem nusikalstamoms veikoms ir nelaikytina aiškiai per griežta.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog nusikaltimą padaręs asmuo yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, jog vagystę padaręs asmuo yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Parinkdamas bausmę ir nustatydamas bausmės dydį S. K. pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino nusikalstamų veikų pavojingumą ir pobūdį. Pažymėjo, jog S. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis prisipažino dėl padarytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi bei geranoriškai padėjo teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad S. K. praeityje nebuvo baustas administracine tvarka (2 t., b.l. 39), anksčiau teistas 4 kartus, nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiems teistumams, netrukus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas, pirmos instancijos teismo vertinimu, rodo jo polinkį nusikalsti.

Kauno apygardos teismas taip pat pažymi, jog S. K. yra teistas 4 kartus, išimtinai už nusikaltimus nuosavybei, kas rodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, gyvenimo būdo nekeičia ir yra penktą kartą teisiamas už analogiškus nusikaltimus. Anksčiau skirtos bausmės nuteistojo elgesiui įtakos nepadarė, todėl apylinkės teismo už kiekvieną nusikaltimą atskirai paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė yra teisinga, ji užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus – ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai už dvi padarytas nusikalstamas veikas skyrė subendrintą 2 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, įvertinus bylos aplinkybes ir nuteistojo asmenybę, nėra laikoma aiškiai per griežta. Egzistuojant BK 64¹ straipsnio sąlygoms, teismas teisėtai ir pagrįstai paskirtos subendrintos bausmės dydį sumažino vienu trečdaliu ir teisingai paskyrė galutinę sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimčiai) mėnesių. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir tai, kad šios vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas pagrįstai buvo atidėtas maksimaliam 3 metų terminui, paskiriant įpareigojimus. Nors nuteistasis teikia nuorodas į ankstesnius jam priimtus nuosprendžius dėl mažesnio bausmės dydžio nei skundžiamame nuosprendyje, tačiau naują byla nagrinėjantis teismas nėra saistomas kitose bylose priimtų nuosprendžių. Pažymėtina, kad už naujų nusikalstamų veikų padarymą, nepriklausomai nuo ankstesniais nuosprendžiais jam skirtų bausmių, teismas turi pareigą kaltininkui skirti individualizuotą bausmę, įvertinęs baudžiamajame įstatyme nustatytus to kriterijus ir paisydamas bausmės tikslų. Taigi S. K. kriminalinė praeitis, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis, laipsnis, tyčinės kaltės forma, skirtingų veikų tarpinė ir baigta stadijos, dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nuteistojo darbas, pažadas nenusikalsti teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam 3 metų terminui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šį bausmės vykdymo atidėjimo terminą mažinti, nes priešingu atveju liktų nepasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis bausmės vykdymo atidėjimo terminas parinktas tinkamai, jis yra optimalus, per kurį nuteistasis turės galimybę savo elgesiu įrodyti teismo juo parodytą pasitikėjimą dėl realios bausmės neskyrimo.

Skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje pateikta nuoroda dėl S. K. paskirtos subendrintos bausmės atlikimo pataisos namuose vertintina kaip rašymo apsirikimo klaida, kuri nekeičia nuosprendžio esmės, todėl iš nuosprendžio šalintina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą reiškia, kad S. K. nėra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Pats nuteistasis, jo gynėja ir prokurorė buvo tikri, kad S. K. paskirtos galutinės subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Vadinasi, byloje nekeliamas ginčas dėl bausmės atlikimo formos.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas konstatuojama, kad pirmos instancijos teismas išsamiai, nešališkai ir objektyviai ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, teismo išvados motyvuotos, pagrįstos, bausmė individualizuota tinkamai. Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nuosprendyje išdėstytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos S. K. išlaidas iki 2016 m. gegužės 24 d. sudaro 37,64 EUR dydžio advokato užmokestis. Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014-06-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą dėl S. K. paskirtos bausmės atlikimo pataisos namuose.