- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-01-11
- Bylos Nr.
- 1A-72/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laima Garnelienė (pirm.), Albinas Bielskis, Rūta Mickevičienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš R. G. priteista 1195 Lt I. M. ir 900 Lt Valstybinei ligonių kasai žalos atlyginimui.
Iš R. G. priteista 374,30 Lt valstybei proceso išlaidų atlyginimui.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos R.Mickevičienės pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio 15 d., nuo 1 val. iki 5 val. 30 min., prie (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė I. M. ranka vieną smūgį į galvą, nustūmė ją laiptais į rūsį, kuriame sudavė jai vieną smūgį kumščiu į sprandą ir vieną smūgį į galvą. Nuo šių smūgių I. M. nugriuvus, spyrė jai 3-4 kartus į įvairias kūno vietas, padarydamas I. M. galvos ir veido bei galvos smegenų sumušimus ir taip sunkiai sutrikdė I. M. sveikatą, t.y. R. G. savo veiksmais įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. spalio 12 d. nuosprendį bei priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad apygardos nuosprendis yra neteisėtas, neatitinkantis bylos aplinkybių, todėl naikintinas. Apeliantui neaišku, kas pranešė policijai bei medikams apie tai, kad nukentėjusioji I. M. yra sužalota. Mano, jog nukentėjusioji galbūt neatsitiktinai atsidūrė prie namo, kuriame gyvena jo giminės. Teigia, kad nenustatyta, ar toje miesto dalyje, kur buvo iškviesti medikai dėl I. M. sužalojimo, pastaroji turi pažįstamų, giminių ar draugų, kurių galėjo eiti aplankyti išėjusi iš V. A. namų. Mano, jog policijos žurnale turi būti įrašas apie asmenį, kuris pranešė apie šį įvykį, užfiksuoti jo anketiniai duomenys. Tvirtina, kad šis asmuo turėjo būti apklaustas, tačiau nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei teismas to nepadarė. Atkreipia dėmesį į tai, kad iš I. M. gydymo stacionare ligos istorijos matyti, kad ji buvo rasta laiptinėje, o ne lauke, t.y. prie laiptinės, kaip nurodyta nuosprendyje.
Skunde pabrėžia, jog liudytoju apklaustas ekspertinio poskyrio specialistas A. G. nepaneigė galimybės, kad I. M. susižaloti galėjo griūdama, be to, šiuos parodymus jis patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad taip ir neišsiaiškinta, kokius konkrečiai sužalojimus sukėlė pargriuvimas, kokius – tiesioginis smūgis. Apelianto nuomone, šis klausimas svarbus, nustatant kūno sužalojimo sunkumo laipsnį.
Šalies argumentai
Atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji I. M. pareiškime nurodė, kad ji buvo sumušta (duomenys neskelbtini), prie namo, kurio ji negali nurodyti, laiptinės, iš jos pagrobta 12 litų. 2004 m. sausio 16 d. apklausos metu ji parodė net nebuvusi pas V. A. , ją užpuolė ir sumušė (duomenys neskelbtini), be to, nurodė, kad vėliau mušama buvo ir Policijos komisariate, taip pat teigė, kad jai laiptinėje buvo liepiama lipti aukštyn, o ne į rūsį, kaip nurodoma nuosprendyje. Šios apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad dingo jos rankinė su pinigais, o iš striukės kišenės pagrobta 12 litų, daugiau ji nieko neatsimena, tačiau mano, kad galėtų atpažinti ją sumušusį bei apiplėšusį asmenį. Tuo tarpu 2004 m. vasario 11 d. liudytojo apklausos metu I. M. jau tvirtino, kad 2004 m. sausio 14 d., apie 22 val., ji nuėjo pas V. A. , apklausoje mini ir apeliantą. Kitos apklausos, vykusios 2004 m. gegužės 10 d., metu nukentėjusioji parodė iš V. A. išėjusi apie 23 val. ir iš karto pastebėjusi ją sekantį vyrą, kuris kartu svečiavosi V. A. namuose. Skunde pabrėžia, kad šioje apklausoje I. M. mini namą, pažymėtą Nr. 7, prie kurio minėtam vyriškiui nuėjus į kažkokį butą, ji liko jo laukti ir saugoti jo turėtą dviratį. Apeliantas klausia, kodėl nukentėjusioji nepabėgo, taip pat atkreipia dėmesį, kad nors nukentėjusioji ir teigia, kad buvo mušama, siekiant ją išžaginti, tačiau nėra kūno sužalojimo žymių, būdingų išžaginimo atveju, be to, jis neapkaltintas pasikėsinimu išžaginti. Pažymi, kad I. M. konflikto su apeliantu pradžios vietą įvardina namą (duomenys neskelbtini), kur ji buvo sumušta, nors rasta ji buvo (duomenys neskelbtini). Atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nukentėjusioji nurodo naują aplinkybę, t.y. jiems (apeliantui ir nukentėjusiajai) praėjus (duomenys neskelbtini), ties kiosku, ji ranka gavo vieną smūgį į galvą, po kurio ji nebeatsiminė, kur ėjo toliau ir kas buvo.
Apelianto teigimu, nukentėjusioji I. M. teisme pakeitė savo parodymus, nurodydama kitas aplinkybes nei ikiteisminio tyrimo metu. Pabrėžia, kad I. M. buvo neblaivi, šį faktą patvirtina policijos pareigūnai bei kartu su ja gėrę liudytojai. Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas tiki ne visais I. M. parodymais, tačiau nenurodo motyvų, kodėl dalį jų atmeta. Taip pat pabrėžia, kad jie visi girtavo pas V. A. , buvo labai neblaivūs, nė vienas nežiūrėjo į laikrodį, todėl neatmeta galimybės, jog sąžiningai galėjo suklysti dėl išėjimo laiko iš V. A. namų. Mano, jog teismas iš medicinos įstaigos turėjo išsireikalauti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, kada ir kokioje vietoje jis sužalojo I. M. , kada išduotas nedarbingumo lapelis, kas jį apmokėjo ir tt. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį nors ir grindžia V. A. parodymais, tačiau neatsižvelgė, jog jis įvykio naktį buvo neblaivus.
Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis R. G. ir jo gynėja prašė patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, o prokurorė prašė šį apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas.
R. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Tokios teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.
Apeliantas skunde nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo, nei teismo metu nenustatyta, kas pranešė policijai bei medikams apie tai, kad nukentėjusioji I. M. yra sužalota. Su tokiu nuteistojo R. G. argumentu negalima sutikti, kadangi bylos medžiagoje šie duomenys yra užfiksuoti. Iš byloje esančių Tauragės raj. policijos komisariato rašto Nr. 85R1-6062 bei to paties komisariato Informacijos žurnalo lapo nuorašo matyti, kad apie tai, jog nuo (duomenys neskelbtini) namo į ligoninę pristatyta I. M. , pranešė Pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios pagalbos skyriaus felčerė L. G. (t. 2, b.l. 21-22). Be to, asmens, pranešusio apie tai, kad (duomenys neskelbtini) prie namo yra sužalota moteris, nustatymas šioje byloje neturi esminės reikšmės, kadangi yra nustatytas I. M. sužalojęs asmuo, jo kaltė įrodyta teismo metu ištirtais įrodymais bei jo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. atkreipia dėmesį į I. M. parodymus, pabrėždamas, kad ji tik po kelių mėnesių nuo įvykio parodė, kad ją sumušė apeliantas. Kolegija sutinka su šiuo apelianto teiginiu, tačiau nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios parodymus vertinti kritiškai, kadangi jie sutampa su faktinėmis bylos aplinkybėmis, kitų liudytojų parodymais. Nukentėjusioji logiškai paaiškino priežastis, kodėl ji iš karto nenurodė ją sumušusio asmens. Apklausos metu nukentėjusioji patvirtino, kad labai bijojo policijos pareigūnų, teismo, nenorėjo apsunkinti R. G. padėties. Be to, 2005 m. kovo mėn. pradžioje jai paskambino apeliantas ir pasiūlė taikytis, ketino atlyginti padarytą žalą. Įvyko keletas susitikimų, kurių metu R. G. vis žadėjo iš savo svainio pasiskolinti pinigų žalos atlyginimui, tačiau 2004 m. kovo 19 d. I. M. iš telefono numerio, kuriuo ji kalbėdavo su R. G. , paskambinęs nepažįstamas vyriškis pradėjo grasinti, kad ji neturi jokių įvykį mačiusių liudytojų, be to, užsiminė, kad ją gali aplankyti „berniukai“ (t. 1, b.l. 33-34; 41-43), po to ji pareigūnams pranešė, kad ją sužalojo R. G. .
Apeliantas skunde nepripažįsta savo kaltės, mano, jog I. M. susižaloti galėjo griūdama, tokios versijos, jo teigimu, nepaneigė ir ekspertas, taip pat pabrėžia, kad nenustatyta, kokius sužalojimus sukėlė pargriuvimas, o kokius – tiesioginis smūgis. Objektyviais bylos duomenimis nustatyta, jog I. M. sumušė ne kas kitas, o R. G. . Tai nustatyta paties nuteistojo prisipažinimu, ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, taip pat liudytojų, nukentėjusiosios parodymais. Kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmas apie I. M. sumušimą tyrėjams prisipažino pats R. G. , savanoriškai parašęs prisipažinimą bei 2004 m. vasario 26 d. įtariamojo apklausos metu patvirtinęs šį faktą (t. 1, b.l. 23; 26-27). Tuo tarpu nukentėjusioji, kaip jau minėta, apie tai, kad ją sumušė asmuo, kurį ji įvardijo R. G. , parodė tik 2004 m. kovo 20 d. papildomos liudytojo apklausos metu. Taigi akivaizdu, jog niekas neturėjo galimybės įtakoti nuteistojo parodymų, kadangi iki nuteistojo prisipažinimo niekam, išskyrus pačią nukentėjusiąją, nebuvo žinomas faktas apie tai, kad būtent jis sumušė I. M. . Kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog į susitikimus dėl žalos atlyginimo I. M. ėjo ne savo iniciatyva, o pakviesta R. G. .
Skunde apeliantas bando sukelti abejones, kad I. M. susižalojo ne nuo jo suduotų smūgių, o nuo pargriuvimo, taip pat pabrėžia, kad ir ekspertas nepaneigė galimybės, kad sužalojimus sukėlė pargriuvimas. Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. 60 matyti, kad I. M. sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar koja, apauta batu (t. 1, b.l. 28-29). Teisme šią išvadą pateikęs ekspertas A. G. , nors ir negalėjo detalizuoti sužalojimų dėl griuvimo, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji vien nuo griuvimo tiek sužalojimų patirti negalėjo (t. 1, b.l. 200). Nukentėjusioji I. M. viso proceso metu tvirtino, kad jai R. G. iš pradžių sudavė tris smūgius: vieną - į sprandą, du – į galvą. Gavusi smūgius, ji nugriuvo, o tada R. G. tris ar keturis kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad tarp nukentėjusiosios sužalojimų ir apelianto veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad I. M. pargriuvo dėl nuteistojo R. G. suduotų smūgių į sprandą ir galvą, t.y. nukentėjusiosios pargriuvimą sąlygojo tyčiniai ir neteisėti apelianto veiksmai. Tad nors ir nebuvo galimybės detalizuoti I. M. sužalojimų kilmės, visiškai aišku, kad jie kilo dėl suduotų smūgių arba pargriuvimo, t.y. ir vienu, ir kitu atveju juos sukėlė nuteistojo R. G. veiksmai.
Kaip nepagrįstas atmetamas ir tas apeliacinio skundo argumentas, kuriuo tvirtinama, kad I. M. 2004 m. sausio 16 d. apklausos metu parodė buvusi sumušta policijos komisariato. Iš tiesų nukentėjusioji minėtos apklausos metu nurodė, jog ją užpuolęs vyriškis (tuo metu ji dar neįvardijo, kad tai būtent R. G. ) netoli policijos komisariato pastato sudavė jai į kairįjį smilkinį (t. 1, b.l. 9-10), t.y. nukentėjusioji I. M. nė karto proceso metu neminėjo, kad ją būtų sumušę policijos pareigūnai.
Nors apeliantas prašo iš medicinos įstaigų išreikalauti dokumentus, kuriuose būtų nurodyta, kokioje vietoje jis sužalojo I. M. , tačiau iš medicinos įstaigų yra išreikalauti visi dokumentai, iš kurių matyti, kurioje gatvėje I. M. buvo surasta ir pristatyta į ligoninę. Bylos medžiagoje esantis VšĮ Tauragės rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro raštas Nr. 218 bei prie jo pridėtas Greitosios medicinos pagalbos skyriaus iškvietimų žurnalo lapo nuorašas patvirtina, kad I. M. rasta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu duomenų apie tai, kokioje gatvėje R. G. pradėjo nukentėjusiąją mušti ir kur baigė, medicinos įstaigose nėra, kadangi jos nefiksuoja ir netiria tokių faktų (t. 1, b.l. 172-173).
Skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, be to, neblaivus buvo ir liudytojas A. A. , tačiau apygardos teismas nuosprendį grindė jo parodymais. Pati nukentėjusioji viso proceso metu neneigė, kad įvykio naktį buvo išgėrusi. Ji pripažino tą naktį vartojusi alų ir degtinę, tačiau įvykius ji atsimena, todėl labai girta nebuvo (t. 1, b.l. 41-43). Tai, kad tą naktį buvo išgėręs, neneigė ir A. A. . Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi ne tik jo, bet ir kitų A. A. namuose vykusiose išgertuvėse dalyvavusių asmenų, t.y. P. S. , J. V. , parodymais, tačiau pagrįstai pažymėjo, kad, būdami apsvaigę nuo degtinės, jie sąžiningai galėjo suklysti dėl I. M. ir R. G. išėjimo laiko iš A. A. namų.
Apeliantas taip pat neigia ketinęs nukentėjusiąją I. M. išžaginti, pažymi, kad ant jos kūno nenustatyta šiam nusikaltimui būdingų sumušimo požymių. Apklausiama nukentėjusioji nurodė, kad buvo mušama siekiant ją išžaginti, R. G. rūsyje jai patiesė audeklą, ant kurio liepė gultis, tačiau ji tik buvo sumušta, todėl atsisakė rašyti pareiškimą dėl pasikėsinimo išžaginti ir patvirtino neturinti dėl to jokių pretenzijų (t. 1, b.l. 41-43). Kadangi R. G. nebuvo inkriminuota nusikalstama veika dėl pasikėsinimo išžaginti, nėra tikslinga toliau nagrinėti šią apeliacinio skundo dalį.
Skiriant R. G. bausmę, apygardos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis, į ne visai tinkamą nukentėjusiosios elgesį, todėl, kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė, kuri savo dydžiu mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį, yra teisinga ir ne per griežta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.