Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja, Administracija) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pripažinti, jog atsakovo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, Centras) atsisakymas neatlygintinai teikti pareiškėjai Lietuvos Respublikos gyventojų registro (toliau – ir Registras) duomenis yra nepagrįstas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 29 straipsnio 3 dalies 2 punktui bei Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 42 punktui ir įpareigoti atsakovą laikantis teisės aktų nustatytos registro duomenų teikimo tvarkos neatlygintinai teikti pareiškėjai Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis.

Pareiškėja paaiškina, kad ji ir Gyventojų registro tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2011 m. balandžio 22 d. pasirašė Asmens duomenų teikimo sutartį Nr. A72-926(3.1.36-SM)/29grt-s-l712 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu pareiškėjai buvo teikiami Registre tvarkomi asmens duomenys. Sutartimi pareiškėja įsipareigojo duomenis naudoti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio ketvirtojoje dalyje, 1245, 1246 straipsniuose nurodytų administracinių teisės pažeidimų išaiškinimo bei ATPK 222 straipsnyje nurodytų administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo tikslais. Sutartis sudaryta neterminuotai. Likvidavus Gyventojų registro tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jos teises perėmus atsakovui, šis pateikė pareiškėjai Gyventojų registro duomenų teikimo sutarties projektą, kurio 14 punkte numatyta, jog gavėjas moka teikėjui už duomenų teikimą gavėjui formuojant duomenų išrašą 0,84 Eur, o už vartotojo veiksmų protokolą – 2,90 Eur (14.2 p.). Pareiškėja 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. A51-42829/16(3.2.22-TD2) kreipėsi į atsakovą su prašymu pakeisti sutartį nurodant, jog registro duomenų teikėjas duomenis teikia neatlygintinai, tačiau atsakovas šį prašymą tenkinti atsisakė. Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, jog ji turi teisę Registro duomenis gauti neatlygintinai, nes ji laikytina teisėtvarkos institucija. Tokį savo teiginį grindžia tuo, kad nors teisės aktuose nėra pateikiama teisėtvarkos institucijų sąvoka, tačiau pagal šio žodžių junginio lingvistinę teisinę prasmę teisėtvarkos institucijomis laikytinos visos institucijos, kurioms teisės aktais tiesiogiai pavesta užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2013 birželio 7 raštu Nr. (1.39.)7R-4186 taip pat nurodė, jog Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte vartojama sąvoka „teisėtvarkos institucijos“ apima savivaldybių vykdomąsias institucijas ir netgi visas kitas institucijas. Taigi, laikytina, jog pareiškėja atitinka Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus ir turi teisę gauti Registro duomenis neatlygintinai. Be to, pažymi, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 34 punktu dalyvavimas užtikrinant viešąją tvarką yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų. Įgyvendinant minėtą įstatymo normą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių pareigūnams buvo suteikti įgaliojimai vykdyti teisės aktų laikymosi priežiūrą bei kontrolę ir taikyti atsakomybę už nustatytus teisės aktų nuostatų pažeidimus.