- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- eI3-2688-426/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00019-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir Komisija) 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. Sp-304 „Dėl Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narės V. B.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad Sprendime pripažinta, jog pareiškėja, būdama Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 (toliau – ir Apygarda) rinkimų komisijos narė, nesilaikė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų, t. y. rašytinio pasižadėjimo, atliekant pareigas, todėl nutarta ją atleisti iš Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nario pareigų. Pareiškėjos nuomone, Sprendimas priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras, grindžiamas tik prielaidomis, tačiau pačios pareiškėjos rašytinis paaiškinimas nebuvo įvertinas ir jai nesuteikta pakankamai laiko pateikti atsikirtimus bei dalyvauti posėdyje.
Skunde paaiškina, kad jai Neringos savivaldybės administracijos direktorius pasiūlė būti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nare. Pareiškėja 2020 m. liepos 21 d. pasirašė rašytinį pasižadėjimą, o rinkimų komisijos nare dirbo visą rinkimų laikotarpį iki pabaigos.
Šalies argumentai
Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas M. Z. 2020 m. lapkričio 9 d. Komisijai pateikė skundą reg. Nr. 1-5594 (2.10) dėl pareiškėjos galimų pažeidimų rinkimų laikotarpiu, tačiau skundo kopijos jai neįteikė. Elektroniniu paštu 2020 m. lapkričio 19 d. 16.07 val. iš VRK narės A. Ž. pareiškėja gavo paklausimą, kuriame nurodoma, jog VRK gavo Apygardos komisijos pirmininko skundą dėl jos pareigų nevykdymo ar galimo aplaidaus vykdymo, prašant pateikti paaiškinimus į visus skunde pateiktus teiginius bei pažymint, jog paaiškinimų laukiama iki kitos dienos 10.00 val. ryto. Pareiškėja suprato, jog tai – tik VRK narės susirašinėjimas su Apygardos komisijos pirmininku. Pareiškėja nurodo, kad neturėdama pakankamai laiko neteikė paaiškinimų, tik pateikė elektroninius laiškus. Pažymi, kad Apygardos komisijos pirmininkas neigiamai charakterizavo pareiškėją. A. Ž. 2020 m. gruodžio 1 d. informavo pareiškėją, jog 2020 m. gruodžio 2 d. 13.00 val. VRK spręs klausimą dėl jos, kaip rinkimų komisijos narės, galimų pažeidimų, o ji turi teisę atvykti į posėdį. Pareiškėja 2020 m. gruodžio 2 d. pateikė VRK rašytinius paaiškinimus, tačiau Sprendime jie nebuvo įvertinti.
Pareiškėja teigia, kad ji neteikė VRK nė vieno skundo, to nepaneigė ir pati Komisija. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės atsakovė neanalizavo, sutiko su Apygardos komisijos pirmininko teiginiais ir vertino narių išsakytą palaikymą, tačiau niekur nėra nurodyta, jog pareiškėja rinkimų laikotarpiu netinkamai dirbo ar atliko savo pareigas.
Pareiškėja akcentuoja, kad Sprendime nurodoma, jog Komisija, gavusi skundą, kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, tačiau ji 2020 m. lapkričio 20 d. atsakyme nurodė, kad į atsiųstas pastabas, kurios neatitinka realių faktų, komentarų nebus. VRK nevertino aplinkybės, kad pareiškėjai elektroninis laiškas dėl paaiškinimų pateikimo atsiųstas 2020 m. lapkričio 19 d. darbo dienos pabaigoje, o nustatytas terminas paaiškinimams pateikti buvo iki kitos dienos 10 valandos ryto.
Pareiškėja nurodo, jog nematė pagrindo paneigti savo veiksmus dėl alkoholio vartojimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną (2020 metų spalio 11 d.), kadangi Apygardos pirmininko elektroniniame laiške komisijos nariams nebuvo jokių kaltinimų šiuo klausimu. Pažymi, kad pirmininko elektroniniame laiške pagrindinis dėmesys skirtas įvairiems darbo užmokesčio mokėjimams bei darbo laiko žymėjimui tabeliuose ir tik laiško pabaigoje nedidele pastraipa apibūdinama pareiškėjos asmenybė, pažymint apie jos vieno vėlyvo spalio 16 dienos vakaro skambučius. Be to, pareiškėja VRK paaiškinimą dėl alkoholio nevartojimo pateikė posėdžio dieną, tačiau šių pareiškėjos argumentų atsakovė netyrė ir nevertino. Atsakovės Sprendime tik konstatavo, kad ji nepaneigė alkoholio vartojimo Seimo rinkimų dieną ir rėmėsi Apygardos komisijos pirmininko pateiktu skundu, tačiau įrodymų apie alkoholio vartojimą Seimo rinkimų dieną nėra.
Pareiškėjos aiškinimu, ji 2020 m. spalio 11 d. visą dieną dirbo Klaipėdoje ir Neringoje. Be to, nebuvo nušalinta ar nusišalinusi nuo rinkimų komisijos narės pareigų dėl alkoholio vartojimo ar neblaivumo, o pretenzija dėl neva jos neblaivumo 2020 m. spalio 11 d. pateikta tik pasibaigus rinkimams, po antrojo rinkimų turo, faktiškai baigus rinkimų komisijos narės darbą, t. y. Apygardos rinkimų komisijos pirmininko M. Z. 2020 m. lapkričio 9 d. VRK pateiktame skunde. Analizuojant skundo aplinkybę, kad pareiškėja dirbo visą dieną nuo ryto iki kitos dienos 4 val. ryto, akivaizdu, jog beveik parą ji negalėjo dirbti neblaivi. Taip pat nėra įrodymų, kad apskritai rinkimų dieną ar naktį vartojo alkoholį ir buvo neblaivi, ką paliudijo ir kiti komisijos nariai. Teigia, kad 2020 m. spalio 11 d. ji Apygardos pirmininko prašymu buvo nupirkusi alkoholinio gėrimo butelį, kurį atnešė ir perdavė jam asmeniškai, tačiau pati alkoholio nevartojo, o komisijos pirmininkas jokių įtarimų jai dėl vartojimo nepareiškė ir neatliko patikrinimo alkotesteriu bei nekvietė pareigūnų.
Nors Sprendime konstatuota, kad pareiškėjos netinkamu pareigų vykdymu laikomas neva dažnas nedalyvavimas komisijos posėdžiuose be priežasties, tačiau tai nepatvirtinta jokiais įrodymais. Teigia, kad nuo pasižadėjimo pasirašymo dienos, 2020 m. liepos 21 d., įvyko ne 9, o 8 posėdžiai, iš jų 2 posėdžiuose pagal gautą informaciją el. paštu iš apygardos sekretorės dalyvauti apygardos nariams nereikėjo. Kituose 2 posėdžiuose pareiškėja nedalyvavo rugpjūčio 5 d. ir spalio 2 d., tačiau dėl to pateikė pranešimus el. laišku, t. y. rugpjūčio 5 d. parašė, kad galimai vėluos 10 min., nes dėl didelio mašinų srauto iš Nidos į Klaipėdą nespėjo atvykti į posėdį. Nurodo, kad dėl vasarą susidarančių didelių eilių į keltą ji į posėdį atvykti nesuspėjo. Spalio 2 d. el. laišku informavo, kad tą dieną nuo 16.00 val. dalyvaus Neringos savivaldybėje išankstinio balsavimo patalpų ruošime, taigi jos nedalyvavimas posėdyje buvo susijęs su kitų pareigų rinkimuose vykdymu. Pareiškėjos teigimu, nedalyvavimas posėdžiuose nepadarė jokios neigiamos įtakos jos atliekamiems darbams rinkimų metu.
Skunde akcentuoja, kad rinkimų organizavimo metu pareiškėjai ne kartą teko dirbti ne darbo valandomis. Spalio 16 d. po darbo valandų, t. y. 18.24 val., sulaukė Apygardos sekretorės skambučio, pasiūlė pasižymėti grafike budėjimą tik 2 dienas pasirinktinai. Pareiškėja Neringos savivaldybės apygardoje I rinkimų turo metu dirbo viena ir niekas jos nepavadavo. Dėl šios priežasties bandė susisiekti su Apygardos komisijos pirmininku, tačiau jis perskambino tik 21.10 val. Pareiškėjos teigimu, ji neskambinėjo Apygardos komisijos pirmininkui vakarais, tai patvirtina ir skambučių išklotinės.
Pareiškėja pažymi, kad Seimo rinkimų išankstinio balsavimo laikotarpiu 2020 m. spalio 5–8 dienomis pasiėmė dalines kasmetines atostogas. Akcentuoja, kad 2020 m. gruodžio 1 d. pranešus apie VRK posėdį, kuris vyko kitą dieną, Komisija nesuteikė jai pakankamai laiko pasiruošti. Nurodo, kad gyvena Klaipėdoje, dirba Neringoje. Norėdama dalyvauti posėdyje, turėjo suderinti dėl nedarbo dienos.
Tvirtina, kad visą rinkimų kampanijos laikotarpį laikėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atliko savo pareigas rinkimų komisijoje, nebuvo pareikšta jokių pretenzijų.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalį pasibaigus rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami, o sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jam pavestus darbus. Šiuo atveju VRK nutarė pareiškėją atleisti iš Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nario pareigų faktiškai jau nutrūkus įgaliojimams, kadangi rinkimai pasibaigė. Paskutinė pareiškėjos darbo diena rinkimų komisijoje buvo 2020 m. spalio 27 d. Pareiškėja, kaip rinkimų komisijos narė, atliko visus pagal įstatymą pavestus darbus, todėl mano, kad nebuvo teisinio pagrindo atleisti ją iš pareigų, kurioms atlikti įgaliojimai jau pasibaigę. Prašo patenkinti skundą.
Šalies argumentai
Atsakovė Vyriausioji rinkimų komisija su skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėja apie gautą Pajūrio rinkimų apygardos komisijos pirmininko raštą el. paštu buvo informuota tiesiogiai kelis kartus: 2020 m. lapkričio 19 d. 16.07 val. prašyta iki 2020 m. lapkričio 20 d. 10.00 val. pateikti paaiškinimus. Prieš tai kalbėta su pareiškėja telefonu, aptartas galimas atsakymo pateikimo terminas, su kuriuo ji pati sutiko; 2020 m. lapkričio 20 d. 12.26 val. priminta, kad laukiama pareiškėjos pozicijos į išsakytus rašte teiginius, kadangi iki sutarto termino jie nebuvo pateikti. 2020 m. lapkričio 20 d. 13.20 val. iš oficialaus Neringos savivaldybės el. pašto adreso (duomenys neskelbtini) buvo gautas pareiškėjos atsakymas, kad ji atsisako pateikti paaiškinimus, nurodė, jog komentarų nebus.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. 12.58 val. V. B. el. laišku informuota apie 2020 m. gruodžio 3 d. 13.00 val. vyksiantį VRK posėdį, kuriame bus nagrinėjamas klausimas pagal Pajūrio rinkimų apygardos komisijos pirmininko raštą dėl jos veiksmų atliekant komisijos narės pareigas. Pareiškėja apie vyksiantį posėdį ir galimybę jame dalyvauti, taip pat ir nuotoliniu būdu, bei iš anksto susipažinti su siūlomu Komisijos sprendimo projektu informuota prieš 24 val. 2 min. iki VRK posėdžio. Likus 48 minutėms iki posėdžio pradžios, t. y. 2020 m. gruodžio 2 d. 12.12 val. pareiškėja atsiuntė paaiškinimus, kurie buvo pagarsinti posėdžio metu. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad posėdis buvo transliuojamas viešai VRK interneto svetainėje ir socialiniame tinkle „Youtube“, o V. B. turėjo visas galimybes išdėstyti savo argumentus.
Pažymi, kad Pajūrio rinkimų apygardos pirmininkas apygardos pirmininkas M. Z. savo rašte VRK dėl V. B. alkoholio vartojimo rinkimų dieną nurodė, jog tą dieną ji vartojo alkoholį, o pati pareiškėja savo paaiškinimuose neneigė alkoholio vartojimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną. Be to, 2020 m. gruodžio 2 d. prieš VRK posėdį pateiktuose paaiškinimuose V. B. taip pat nekvestionavo nupirkusi ir atsinešusi alkoholinio gėrimo butelį į Apygardos komisiją Seimo rinkimų dieną. Kreipimąsi su skundu į VRK dėl darbą trikdančių V. B. veiksmų, įskaitant ir alkoholio butelio atsinešimą bei atsidarymą Seimo rinkimų dieną, patvirtino ir daugiau kaip pusė minėtos Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narių. VRK nariai posėdžio metu itin atidžiai vertino su alkoholio vartojimu susijusias aplinkybes, o VRK narėms O. K. ir G. M. paklausus, kodėl nebuvo kviesta policija, kai buvo atsineštas alkoholio butelis, kodėl V. B. nebuvo nušalinta nuo darbo, buvo paaiškinta, kad vėliau ji butelį padėjo kitur ir nebesiūlė kolegoms vaišintis.
Atsakovė pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 20 straipsnio 2 dalį pasibaigus rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. VRK 2020 m. gruodžio 10 d. posėdyje priėmė sprendimą Nr. Sp-320 „Dėl 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų ir narių įgaliojimų nutraukimo“, kuriame pažymima, kad paskutinė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų apygardų rinkimų komisijų pirmininkų įgaliojimų diena yra 2020 m. gruodžio 11 d. Taigi, laiko, kad iki tol VRK turėjo teisę apygardos komisijos narę atleisti.
Šalies argumentai
Pareiškėja pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovė galėjo tik nutraukti jos įgaliojimus pasibaigus rinkimams, tačiau ne atleisti iš komisijos nario pareigų. Iš esmės sutinka su savo skunde išdėstytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. Sp-304 „Dėl Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narės V. B.“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus V. B. pasiūlė dalyvauti 2020 m. spalio 11 d. vyksiančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nare. 2020 m. liepos 21 d. ji pasirašė rašytinį pasižadėjimą.
Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas M. Z. 2020 m. lapkričio 9 d. VRK pateikė skundą, kuriame nurodė, jog V. B. praleido iš viso 6 iš 9 Rinkimų komisijos posėdžių, apie negalėjimą dalyvauti nepranešė, išskyrus vieną atvejį, kai teisinosi el. paštu, jog elektroninis laiškas „nukeliavo į šlamštą“, todėl jo nepastebėjo. Skunde pažymėta, kad ji nedalyvavo ir taip pat apie negalėjimą dalyvauti nepranešė 2020 m. rugpjūčio 25 d. VRK Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patalpose organizuotuose mokymuose, kurie truko 4 val. Taip pat 2020 m. rugpjūčio 25 d. nuo 17.45 val. vyko Rinkimų komisijos posėdis, kuriame vienas iš darbotvarkės klausimų buvo rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų sąrašo tvirtinimas. Kadangi politinės partijos nebuvo teikusios galimų rinkimų komisijų pirmininkų kandidatūrų į Neringos savivaldybės teritorijoje esančias apylinkes (Kopų Nr. 1, Smėlio Nr. 2, Pušų Nr. 3), Rinkimų komisijos sekretorė susisiekė tiek el. paštu, tiek telefonu su politinių partijų atstovais dėl papildomų narių teikimų. Siekiant greičiau išspręsti su rinkimų apylinkių komisijų pirmininkų skyrimu susijusius klausimus posėdžio metu, V. B., kaip Rinkimų komisijos narei, kuruojančiai Kopų Nr. 1, Smėlio Nr. 2, Pušų Nr. 3 apylinkes, buvo pavesta iš anksto peržiūrėti į minėtas apylinkes teiktų narių sąrašus, surinkti informaciją apie jų su rinkimais susijusią darbinę patirtį. V. B. į posėdį atvyko nepasiruošusi, posėdžio metu skambinėjo visiems teiktiems nariams, klausdama, ar jie sutiktų būti paskirti į apylinkių rinkimų komisijos pirmininkus. Tai užtruko, kadangi po kandidatų sutikimo reikėjo sulaukti ir politinių partijų atstovų papildomo teikimo. Rinkimų komisijos pirmininkas negalėjo sklandžiai vesti posėdžio. Skunde nurodoma, kad V. B. posėdžiuose dalyvaudavo atsainiai, nesilaikydama darbo drausmės, nesigilindama į darbotvarkės klausimus, trukdydavo konstruktyviam darbui asmeniniais pokalbiais, kuriuos buvo prašoma ne kartą nutraukti. Kviečiant balsuoti vienu ar kitu klausimu, paklausta, nežinodavo, už ką balsuojama. Pareiškėja dirbo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pirmojo turo išankstinių balsavimų metu Neringos savivaldybėje, deklaruodama, kad visas dienas dirba iki 20.00 val. Gavusi skambutį iš vienos politinės partijos atstovų, teko teisintis dėl V. B. aplaidaus darbo: paaiškėjo, kad ji jau 20.00 val. išvykdavo autobusu iš Nidos į Smiltynę, apie tai nepranešusi ir palikusi išankstiniuose balsavimuose dirbusius apylinkės komisijos rinkimų narius vienus, neinstruktuotus apie patalpų uždarymą, užplombavimą ir kt. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną (2020 m. spalio 11 d.) apie 10.30 val. V. B., dirbdama Apygardos rinkimų komisijos būstinėje, išgėrė pati stipraus alkoholinio gėrimo „Ballantine“ ir siūlė „pasivaišinti“ kitiems Rinkimų komisijos nariams. Rinkimų komisijos pirmininkui paprašius susipakuoti ir patraukti butelį, jį pastatė ant Rinkimų komisijos narių suruošto pietų stalo, bet siūlymų nebetęsė, vėliau butelį patraukė. V. B. tądien kartu su dviem Rinkimų komisijos nariais išvažiavo į Neringą nugabenti iš kurjerio gautų išankstinio balsavimo vokų bei juos apžiūrėti. Kadangi Kopų Nr. 1 apylinkė gavo labai didelį kiekį vokų, iš anksto buvo nuspręsta, kad V. B. lieka Kopų Nr. 1 apylinkėje, Neringoje, kaip papildomas narys vokų skaičiavimui. Kopų Nr. 1 apylinkės rinkimų komisija rinkimų balsavimo protokolus ir užplombuotus maišus atvežė 4 val. ryto. Keli Rinkimų komisijos nariai informavo Rinkimų komisijos pirmininką, kad nuo V. B. sklinda stiprus alkoholio kvapas. Jos buvo paprašyta vykti namo, nors visi Rinkimų komisijos nariai liko dirbti (vieni dirbo iki 8.00 val., kiti – iki 10.30 val. ryto). 2020 m. spalio 16 d. vėlaus vakaro / nakties metu V. B. skambino daug kartų komisijos pirmininkui bei sekretorei. Galimai neblaivi, nes nerišliai kalbėjo. Pokalbių metu plūdosi, rusiškais keiksmažodžiais išvadino Rinkimų komisijos narius. Pokalbis su V. B. buvo įrašytas (griežtai saugomas ir bus pateiktas tik teisėsaugos pareigūnams, jeigu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas). Teko išjungti telefoną, nes galimai neblaivios V. B. skambučiai nesiliovė, žadino šeimos narius, įbaugino tuo metu miegojusį komisijos pirmininko mažametį vaiką. Skunde nurodyta, kad V. B. – sunkiai suvaldomas, konfliktiškas žmogus, neatsakinga, nepareiginga, negebanti dirbti komandoje, nesiekianti bendro teigiamo rezultato darbuotoja, savo materialius poreikius kelianti aukščiau tikslų, užduočių įgyvendinimo, galimai turinti problemų su alkoholiu. Skunde pripažįstama, kad buvo padaryta klaida, nesiimant iš karto atitinkamų veiksmų dėl V. B. elgesio. Taip pat atkreiptas VRK dėmesys, kad priimant sprendimą dėl V. B. skyrimo kitų rinkimų darbui, ji ne tik apsunkino visų Rinkimų komisijos narių darbą, tačiau jos nepavyzdingas elgesys rodo nepagarbą visai Vyriausiajai rinkimų komisijos bendruomenei bei Neringos savivaldybei.
Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 pirmininkas M. Z. 2020 m. lapkričio 6 d. el. laišku informavo visus rinkimų komisijos narius (iš viso yra 12 rinkimų komisijos narių, įskaitant ir pirmininką) apie galimus V. B. keliamus darbo trikdymus rinkimų komisijoje visą politinės rinkimų kampanijos laikotarpį, taip pat dėl ketinimo su skundu dėl šių trikdymų kreiptis į VRK. Palaikymą pirmininko pozicijai išreiškė 7 rinkimų komisijos nariai iš 12, įskaitant ir pirmininką.
VRK, gavusi skundą, kreipėsi į pareiškėją dėl paaiškinimų pateikimo, tačiau ji 2020 m. lapkričio 20 d. pateiktame atsakyme nurodė, jog „Į atsiųstas pastabas, kurios daugeliu atvejų neatitinka realių faktų, komentarų nebus“. Kartu su atsakymu rinkimų komisijos narė pridėjo tris raštus, kuriais kreipėsi į Apygardos komisijos pirmininką M. Z., t. y. 2020 m. rugpjūčio 28 d., rugsėjo 24 d. ir lapkričio 5 d., taip pat bendru laišku išsiuntė visiems rinkimų komisijos nariams raštą dėl darbo apskaitos žiniaraščių pildymo teisėtumo ir tikslumo Pajūrio rinkimų apygardoje Nr. 22. Pridėjo savo atsakymą, siųstą el. paštu visiems Pajūrio apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nariams, į pirmininko M. Z. 2020 m. lapkričio 6 d. siųstą el. laišką dėl jos veiksmų ir ketinimų su skundu kreiptis į VRK. Šiame atsakyme, kuris buvo išplatintas 2020 m. lapkričio 11 d., V. B. nurodė: „Mane stebina apygardos narių patiklumas, „aklas tikėjimas“ apygardos pirmininko teigimu dėl p. V. B. šmeižto mūsų visų atžvilgiu. <...> Apygardos pirmininkas savo nuomonę primeta visiems apygardos nariams, teigdamas, kad apygardos nariai taip pat kėlė susirūpinimą dėl p. V. B. trukdymo konstruktyviam apygardos darbui. Tokiu būdu meluojama ir toliau. Apygardos pirmininkas savo nesugebėjimu sklandžiai organizuoti apygardos darbo kaltina V. B. dėl trukdymo konstruktyviam apygardos darbui. Galimai taip apygardos pirmininkas įvardina mano nuomonės ir pastabų pateikimą apygardos pirmininkui? Apygardoje man buvo paskirtas trijų apylinkių (Kopų, Smėlio, Pušų) kuravimas, todėl įdėjau visas pastangas, kad rinkiminis laikotarpis praeitų sklandžiai ir apygardos pirmininkui „galva neskaudėtų, t. y. padėjau sukomplektuoti Neringoje esančias apylinkių komisijas, surinkdama 10 (dešimt) trūkstamų komisijos narių apylinkėse, visus 8 (aštuonis) išankstinių rinkimų rytus jau 5.40 val. keltu keldavausi į Smiltynę ir 6.30 val. jau buvau pasiruošusi atidaryti rinkiminę apygardą Neringos savivaldybėje. Visą rinkimų laikotarpį mano darbo kabinetas savivaldybėje buvo kuruojamų rinkimų komisijų pirmininkų ir narių štabas, kuriame kartu spręsdavome iškilusius su rinkimais susijusius klausimus. Rinkimų dienas aš, galimai ir kiti apygardos nariai, neturėjome laisvo laiko nuo 12 val. iki 19 val., nes reikėjo iš apygardos į mano kuruojamas apylinkes Neringoje pristatyti paštu gautus išankstinio balsavimo vokus, kuriuos pristačius, toliau tęsdavau organizacinį darbą Kopų apylinkėje. Galiu teigti, kad man surašytas valandas aš atidirbau sąžiningai ir su kaupu. Dėl apygardos pirmininko lapkričio mėn. paskirstytų valandų – tai susigalvotas darbo krūvis, kuriuo siekiama uždengti pinigų išsimokėjimą. Apygardos pirmininko vieną iš teiginių, kad 640,42 Eur gali būti reikalingi mokesčių audito atlikimui, girdėjo ir šalia manęs esantis kitas apygardos narys. Apygardos pirmininkas teigia, kad „Nusprendžiau visą skirtą premijos sumą 1 121,47 Eur. grąžinti atgal į VRK“. Pagal informaciją, pateiktą VRK svetainėje, minėta pinigų suma yra tik asignavimų plane ir dar nėra skirta, nes VRK nėra priėmusi sprendimo dėl premijavimo. Kaip apygardos pirmininkas gali grąžinti pinigus, kurie net nėra gauti? Ir vėl meluojama, siekiant norimai ir kryptingai nuteikti apygardos narius. Akivaizdu, kad apygardos pirmininkui trūksta teisinių žinių, jeigu jis drįsta gąsdinti apygardos narę advokatais ir ikiteisminiu tyrimu.“
Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad VRK 2020 m. gruodžio 2 d. įvyko posėdis, apie kurį pareiškėja buvo informuota 2020 m. gruodžio 1 d. el. paštu, kurio metu priimtas sprendimas Nr. Sp-304 „Dėl Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narės V. B.“. Sprendime nurodyta, kad V. B. paaiškinimuose VRK ir el. laiške Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 komisijos nariams nepaneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną (š. m. spalio 11 d.), dėl dažno nedalyvavimo rinkimų komisijos posėdžiuose, skambinėjimo Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretoriui ne darbo metu su reiškiama kritika. Kreipimąsi su skundu į VRK dėl darbą trikdančių V. B. veiksmų rinkimų kampanijos laikotarpiu palaikė daugiau nei pusė minėtos Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narių. Todėl VRK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nusprendė: 1) pripažinti, kad Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narė V. B. nesilaikė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų; 2) atleisti V. B. iš Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nario pareigų kaip pažeidusią Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1725-535/2021 pareiškėjos skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. sausio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-159-525/2022 VAAT 2021 m. kovo 4 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT pažymėjo, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų. Buvo pripažinta, jog tokiu būdu byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Šiuo atveju pareiškėja nesutinka su priimtu Sprendimu, nurodydama, jog VRK neturėjo teisinio pagrindo atleisti ją iš pareigų, kurioms įgaliojimai jau pasibaigę, kai ji, kaip apygardos komisijos narė, atliko visus jai pavestus darbus. Be to, nurodo, jog nėra įrodymų apie jos alkoholio vartojimą Seimo rinkimų dieną, o skambučių išklotinės paneigia apie jos skambinėjimą vėlyvu metu rinkimų komisijos pirmininkui ar sekretorei. Taip pat nesutinka su jai duotu terminu pateikti paaiškinimus ir galimybe pasiruošti posėdžiui dėl jos elgesio svarstymo, kadangi suteiktas terminas buvo pernelyg trumpas.
Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gegužės 27 d.) (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio dalyje nustatyta, kad rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo: 1) Vyriausioji rinkimų komisija; 2) apygardų rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į rinkimų komisiją gali būti siūlomas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo per paskutinius trejus Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumą atleistas iš rinkimų arba referendumo komisijos už Seimo, Respublikos Prezidento, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų ar Referendumo įstatymo pažeidimą.
Įstatymo 15 straipsnyje nustatyta, kad apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų dienos (1 dalis). Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš: 1) teisingumo ministro pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 2) Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlyto aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kuris gyvena ar dirba savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, teritorijoje; 3) savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlyto kiekvienos savivaldybės, kuri visa ar jos dalis priskirta šiai rinkimų apygardai, administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo; 4) politinių partijų, turinčių savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime, ir partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti, pasiūlytų asmenų (2 dalis).
Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs rašytinį pasižadėjimą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, o duodantis rašytinį pasižadėjimą asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šioje straipsnio dalyje nustatytų rašytinio pasižadėjimo tekstų ir pagal jį duoti rašytinį pasižadėjimą.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja buvo pasiūlyta Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus dalyvauti 2020 m. spalio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nare. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ji 2020 m. liepos 21 d. pasirašė rašytinį pasižadėjimą.
VRK, gavusi Apygardos komisijos pirmininko skundą apie neva netinkamą V. B. elgesį, vadovaudamasi skunde nurodytais teiginiais, taip pat kitų komisijos narių paaiškinimais, Sprendimu pripažino, kad Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narė V. B. nesilaikė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų ir nusprendė ją atleisti iš Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nario pareigų kaip pažeidusią Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasibaigus rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jam pavestus darbus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia rinkimų agitacija ar kiti bandymai paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti patvirtinusi šios komisijos sudėtį rinkimų komisija arba Vyriausioji rinkimų komisija.
Pažymėtina, kad VRK, kaip viešojo administravimo institucija, saistoma Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, įskaitant šio straipsnio 5 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) įtvirtintą išsamumo principą, reiškiantį, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas iki 2020 m. spalio 31 d. galiojusios redakcijos VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ 10 straipsnio (redakcija galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 5 dalies 5–6 punkto nuostatas), yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.).
LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte; skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., 2013 m. birželio 13 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Priešingu atveju būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-261-2692/2011; ir kt.).
Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė, gavusi Apygardos komisijos pirmininko skundą ir paprašiusi pareiškėjos pateikti paaiškinimus, iš esmės rėmėsi tik skundo teiginiais, taip pat kitų komisijos narių paaiškinimais, tačiau pati individualiai netyrė jokių skunde nurodytų teiginių, nepadarė savo išvadų, tik nurodė, kad pareiškėja nepaneigė savo veiksmų dėl alkoholio vartojimo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų dieną, dėl dažno nedalyvavimo rinkimų komisijos posėdžiuose, skambinėjimo Rinkimų komisijos pirmininkui ir sekretoriui ne darbo metu su reiškiama kritika. Tačiau teismas pabrėžia, kad atsakovė savo Sprendime nenurodė, kokiais konkrečiais duomenimis remdamasi padarė išvadą, jog pareiškėja Seimo rinkimų organizavimo metu (2020 m. spalio 11 d.) vartojo alkoholį ir pareigas rinkimų komisijoje atliko būtent būdama neblaivi. Atsakovė iš esmės nei skundžiamame Sprendime, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė pagrįstų motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju pripažino, jog Apygardos komisijos pirmininko skunde išdėstyti teiginiai buvo pagrįsti. Ginčo atveju atsakovė, remdamasi tik susirašinėjimu elektroniniais laiškais ir pateiktais kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais, prieštaringai konstatavo, kad pareiškėja 2020 m. spalio 11 d., organizuodama Seimo rinkimus, iš tiesų buvo neblaivi, vartojo alkoholį, tačiau į bylą nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, konkrečiai – alkotesterio parodymai ir pan. Taip pat niekuo nepagrįsta išvada, jog rinkimų organizavimo laikotarpiu pareiškėja be pateisinamų priežasčių nedalyvavo posėdžiuose, skambindavo rinkimų komisijos pirmininkui ar sekretorei ne darbo metu, kadangi VRK visiškai nevertino skambučių išklotinių, iš kurių būtų matyti, jog pareiškėja iš tiesų būtų skambinusi ne darbo metu, naktį ir pan. Taip pat nevertinti pareiškėjos paaiškinimai dėl jos nedalyvavimo posėdžiuose, t. y. Sprendime neaptarta, dėl kokių priežasčių ji nedalyvavo ir pan.
Nustačius aptartus esminius individualaus administracinio akto trūkumus, konstatuojama, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai neatliko jam paskirtos funkcijos, o visos reikšmingos ginčo klausimui faktinės aplinkybės byloje negalėjo būti nustatytos. Šio ginčo atveju darytina išvada, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja, kaip Seimo rinkimų komisijos narė, elgėsi nederamai, pažeisdama Seimo rinkimų įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas bei Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat konstatuotina, kad atsakovė visiškai nepagrįstai padarė tokią išvadą, nenurodydama jokio faktinio ir teisinio pagrindo ir tinkamai neišanalizavusi situacijos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju VRK neturėjo pagrindo atleisti pareiškėjos iš Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos nario pareigų, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas, o pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjos skundą patenkinus, ji įgijo teisę į savo patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos atstovė advokatė Z. J. 2021 m. sausio 6 d. pateikė teismui 2020 m. gruodžio 22 d. su pareiškėja sudarytą atstovavimo sutartį, kurios pagrindu advokatei pavesta atstovauti V. B. rengiant skundą dėl VRK skundžiamo Sprendimo ir teikiant jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taip pat advokatė 2021 m. vasario 12 d. pateikė teismui kitą atstovavimo sutartį, kuri pasirašyta su pareiškėja 2021 m. vasario 5 d.
Pareiškėja pateikė duomenis ir mokėjimo nurodymus bei pinigų priėmimo kvitą 3 500 Eur sumai. Paaiškino, kad patirtas išlaidas advokatei po bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo administracinėje byloje Nr. eI3-2688-426/2022 sudaro 300 Eur, pirmosios instancijos administracinėje byloje Nr. el3-1725-535/2021 patirtos išlaidos advokatei sudaro bendrai 2 200 Eur, o apeliacinės instancijos administracinėje byloje Nr. eA-159-525/2022 – 1 000 Eur, taigi iš viso patirtos išlaidos sudaro 3 500 Eur.
Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad pareiškėjos interesams apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatė. Matyti, kad apeliacinį skundą teismui pareiškėja pati pateikė per Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį, apeliaciniame skunde nenurodyta pareiškėjos atstovė, o ji pati apeliaciniame skunde nurodžiusi, jog dėl advokato atstovavimo apeliacinės instancijos teismo procese informuos atskirai, tačiau tokių duomenų nepateikė, t. y. nėra atstovavimo sutarties, patvirtinančios, kad advokatė atstovavo pareiškėjai ir apeliacinės instancijos teisme.
Todėl teismas, vertindamas pateiktų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, nurodo, kad pareiškėja nepagrindė 1 000 Eur sumos priteisimo, tad šios išlaidos jai nepriteistinos.
Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimą, 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte įtvirtinta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teisinių paslaugų teikimo metu (skundas teismui pateiktas 2021 m. sausio 5 d.) užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 454,8 Eur (2020 m. III ketvirtis). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas. Taip pat Rekomendacijų 8.16 punkte nurodoma, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas.
Šiuo atveju vertinant išlaidas dėl skundo pateikimo teismui, matyti, kad pareiškėjos prašoma suma 2 200 Eur už skundo parengimą teismui neviršija maksimalaus Rekomendacijų nustatyto užmokesčio dydžio, ji yra pagrįsta, todėl ši suma jai priteistina iš atsakovės. Taip pat pareiškėja prašo priteisti 300 Eur už rašytinius paaiškinimus, kurie pateikti teismui 2022 m. sausio 31 d., t. y. jų teikimo metu užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo atitinkamai 1 598,1 Eur (2021 m. III ketvirtis), todėl ši suma taip pat neviršija maksimalaus Rekomendacijų nustatyto užmokesčio dydžio. Taigi iš viso bendrai pareiškėjai iš VRK priteistina 2 500 Eur (1 700 + 500 + 300) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos V. B. skundą patenkinti visiškai.
Panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. Sp-304 „Dėl Pajūrio rinkimų apygardos Nr. 22 rinkimų komisijos narės V. B.“.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų ir 0 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos V. B. naudai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.