- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-15
- Bylos Nr.
- 1S-150-519/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Pareiškėjas
- T. L.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo T. L. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019 m. spalio 4 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. T. L. 2019 m. vasario 20 d. taikyta prevencinė priemonė – oficialus perspėjimas.
Šalies argumentai
2. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatas teikimu kreipėsi į apylinkės teismą dėl teismo įpareigojimų T. L. skyrimo, nurodydamas, jog T. L. nesilaikė oficialaus perspėjimo reikalavimų, po oficialaus perspėjimo pareiškimo jo atžvilgiu buvo pradėtas ir yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jis taip pat padarė administracinių nusižengimų.
3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariatas teikimas tenkintas ir T. L. skirti įpareigojimai: nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitokiomis priemonėmis su P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., T. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m.; nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo ir būti gyvenamojoje vietoje nuo 00:00 val. iki 6:00 val. Išvardintus įpareigojimai skirti 6 (šešiems) mėnesiams. Įgaliotu policijos pareigūnu paskirtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiasis tyrėjas D. K., suteikiant jam teisę spręsti klausimus ir priimti sprendimus, nepakeičiančius nutarties esmės dėl trumpalaikių (iki 30 parų) išvykimų iš gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos pakeitimo, T. L. pateikus prašymus ir reikiamus dokumentus.
Šalies argumentai
4. Skundu Šiaulių apygardos teismui pareiškėjas T. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį ir priimti naują nutartį – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikimą dėl teismo įpareigojimų jam skyrimo atmesti.
4.1. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismo Šaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis nepagrįsta, neteisėta dėl netinkamo materialinės bei procesinės teisės normų taikymo, todėl naikintina. Pažymi, jog jis niekada nebuvo kaltinamas, teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ar nuteistas už nusikalstamas veikas, susijusias su organizuotu nusikalstamumu ar veikimu kartu su nusikalstamų grupuočių nariais. Nurodo, jog jis neteistas, dirba trejose darbovietėse: UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių ryšių vadovu, taip pat verčiasi veikla pagal verslo liudijimą, t. y. gauna pajamas iš oficialios ir legalios viešos darbinės veiklos. Jis išlaiko save, moka mokesčius tiek VMI, tiek VSDFV biudžetams. Dėl jam pritaikytų teismo nutartimi įpareigojimų aiškiai sutriks jo darbinė veikla, bus apribota jo kaip vadovaujančio asmens (privačiame versle vadovas nesivadovauja formaliu darbo valandų grafiku) veiklos galimybės.
4.2. Nurodo, kad teismo nutartyje nurodyti atskiri asmenys yra jo draugai nuo vaikystės, su kai kuriais turi bendro pobūdžio darbinę veiklą, tikrai niekuo nesusijusią su jokia nusikalstama veika. Teigia, jog dėl draudimo bendrauti, bus sutrikdyta darbinė veikla, padaryta žala tiek jam, tiek atskiriems nurodytiems nutartyje asmenims. Teismas savo nutartyje nedetalizavo, kuo, kuris asmuo, su kuriuo jam draudžiama bendrauti, užsiima ir kaip jis sietinas su juo ir jo užsiimama darbine veikla. Tai yra neindividualizavo jų tarpusavio ryšių, bendravimo priežasčių ir apimties.
4.3. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnis nustato, jog šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Teigia, jog teismo nutartyje neatskleistas sąryšis tarp jo ir išvardytų asmenų dėl jų bendros galimybės daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus.
4.4. Nurodo, jog šiuo metu jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl išžaginimo, tačiau tyrimas niekaip nėra susijęs su nusikalstama veika veikiant organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime (tokio pobūdžio įtarimas jam nėra pareikštas – dėl bendrininkavimo išžaginime esant organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui ar jo nariams); ne gana to, minėtoje baudžiamojoje byloje įtarimas nėra pareikštas nei vienam iš teismo nutartyje išvardytų asmenų. T. L. teigimu, minėtas ikiteisminis tyrimas neturi jokios teisminės perspektyvos ir jo vertinimu, susijęs su moters, įvardytos nukentėjusiąją, tarpusavio santykių su kitu vyru ir juo, kaip turėjusio su ja nevedybinius nevienkartinius lytinius santykius, pateikimo kaip prievartautojo, jai pridengiant savo moraliai nepateisinamą elgesį. Siekiant įvertinti faktinę situaciją, apeliacinės instancijos teismo prašo išsireikalauti iš (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje jam pareikštas įtarimas dėl išžaginimo, ir įvertinti byloje jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, santykyje su nusikalstamu susivienijimu bei organizuotu nusikalstamumu ar jų nariais.
4.5. T. L. nuomone, esant tokioms aplinkybėms, teismo įpareigojimai jam pritaikyti neteisėtai, nes neatitinka materialinės teisės normų reikalavimo: jo asmens ryšio su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir bendro tarpusavio suderinto siekio daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Tokie duomenys nebuvo nurodomi teismo nutartyje, tokių duomenų negali būti ir policijos pateiktoje neviešoje medžiagoje, priešingu atveju, jie privalėjo būti argumentuoti ir motyvuoti teismo nutartyje, kadangi nurodomi nutarties motyvai – deklaratyvūs, neatitinkantys įstatymo keliamų reikalavimų, susijusių su ženkliu žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių ribojimu nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo nuosprendžio. Pažymi, jog ir kitas teismo nutarties argumentas dėl administracinių nusižengimų, niekaip nėra susijęs su Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo esme – jo Kelių eismo taisyklių pažeidimai nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad ribotų kitų asmenų teises ir laisves, ginamas minėto įstatymo. Todėl toks teismo argumentas dėl administracinių nusižengimų, vertintinas deklaratyviu, neatitinkančių materialinės įstatymo normos.
4.6. Teigia, kad teismo nutartyje niekuo nepagrįstas, nemotyvuojamas ilgalaikis, maksimalaus termino teismo įpareigojimų pritaikymas. Teismo įpareigojimai gali būti skiriami 1-6 mėnesių laikotarpiui, tačiau bet kuriuo atveju teismas turi įvertinti tokių įpareigojimų pritaikymo ne tik pagrįstumą, teisėtumą, bet ir taikymo laikotarpį, atsižvelgiant į asmens teises, laisves, darbinę ir kitą veiklą. Maksimalus teismo įpareigojimų termino nustatymas ir visiškas tokio termino nepagrindimas skundžiamoje nutartyje, duoda pakankamą pagrindą vertinimui dėl teismo išankstinio subjektyvaus šališkumo jo atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į T. L. skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas M. J. prašo T. L. skundą atmesti.
5.1. Pažymi, kad 2019 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pareiškėjui T. L. buvo pritaikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, ir jis buvo pasirašytinai supažindintas su galimomis teisinėmis pasekmėmis dėl šios priemonės pažeidimo. Nurodo, jog tuo metu jau buvo gauta duomenų apie T. L. ryšius su organizuotu nusikalstamumu sietinais asmenimis ir duomenų, kad jis gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pažymi, jog šios priemonės T. L. nustatyta tvarka nebuvo apskundęs, o tai rodo, kad jis sutiko su jos reikalavimais. Pažymi, jog T. L. pareikštas oficialus perspėjimas yra teisėtas ir galiojantis.
5.2. Pažymi ir tai, kad oficialaus perspėjimo galiojimo laikotarpiu, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai įstatymo nustatyta tvarka gavo ne tik naujų duomenų apie T. L. ryšius su organizuotu nusikalstamumu sietinais asmenimis, su asmenimis linkusiais nusikalsti, bet ir apie nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje, priskirtiną sunkiems nusikaltimams (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios padarymu jis yra įtariamas. Taip pat gavo duomenų apie T. L. ir asmenų, sietinų su organizuotu nusikalstamumu dalyvavimą vykusiuose konfliktuose, kurių metu, kaip įtariama, buvo panaudoti šaunamieji ginklai (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad šie duomenys buvo pateikti Šiaulių apylinkės teismui. Teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartyje skirti teismo įpareigojimus teisingai pažymėjo, kad T. L. turi ryšių su organizuota grupe ir gali daryti sunkius nusikaltimus. Dėl to T. L. teiginiai, įvertinus jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl išžaginimo, kiek tai susiję su organizuotu nusikalstamumu, jo ryšių neigimas su organizuotu nusikalstamumu ir galimybių neigimas daryti nusikalstamas veikas yra nepagrįsti, deklaratyvūs ir prieštaraujantys medžiagai, pateiktai Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams.
5.3. Teigia, kad T. L. pateikti duomenys, jog jis dirba trijose darbovietėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat verčiasi veikla pagal verslo liudijimą – neteisingi. Nurodo, jog pagal „Sodros“ informacinės sistemos duomenis, T. L. veiklą pagal verslo liudijimą vykdė nuo (duomenys neskelbtini), todėl šiuo metu tokios veiklos vykdyti negali. Skundo teiginiai, kad dėl pritaikytų teismo įpareigojimų sutriks T. L. darbinė veikla, bus apribotos jo kaip vadovaujančio asmens veiklos galimybės, Institucijos atstovo teigimu, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nurodo, kad T. L. nekonkretizuoja kaip galėtų sutrikti jo darbinė veikla, prie skundo nėra pateikęs šiuos teiginius įrodančių dokumentų. Tokie T. L. teiginiai nėra pagrindas panaikinti jam skirtus įpareigojimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas T. L. skirdamas įpareigojimus atsižvelgė į jo poreikius ir sudarė galimybę dėl trumpalaikių (iki 30 parų) išvykimų iš gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos pakeitimo, jam pateikus prašymus ir reikiamus dokumentus.
5.4. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas neišskiria asmenų, su kuriais teismas, skirdamas teismo įpareigojimus, negalėtų uždrausti palaikyti ryšius, todėl T. L. argumentas dėl jo vaikystės draugų nesudaro pagrindo laikyti paskirtą įpareigojimą nepagrįstu ar jį naikinti. Be to, T. L. skunde nekonkretizavo su kuriais asmenimis jis susijęs darbine veikla, nenurodė darbinės veiklos pobūdžio, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, o „Sodros“ informacinėje sistemoje nėra duomenų, kad ginčijamoje teismo nutartyje išvardinti asmenys būtų susiję su T. L. darbovietėmis.
5.5. Atkreipia dėmesį į tai, jog ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu gauta duomenų, kurie leidžia įtarti, jog T. L., veikdamas su ginčijamoje teismo nutartyje išvardintais asmenimis, dalyvavo ginkluotame konflikte. Pažymi, kad skiriant įpareigojimus siekiama užkardyti organizuotų grupių veiklą, jų organizavimą, nusikaltimų darymą, todėl aplinkybė, kad siekiant minėtų tikslų uždraudžiama palaikyti ryšius su asmenimis, šiuo atveju ir su vaikystės draugais, reikšmės neturi, nes priešingu atveju skirtos prevencinės poveikio priemonės tikslai nebūtų pasiekti. Paskyrus teismo įpareigojimus, pareiškėjo teisės apribotos Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatytais pagrindais ir pagal jame nustatytas procedūras, todėl paskirti įpareigojimai yra tikslingi ir nėra neproporcingi.
5.6. Nurodo, kad T. L. skundo teiginiai, jog policijos neviešoje medžiagoje negali būti duomenų apie jo ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir jų bendro siekio daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, nes pareiškėjas su tokia medžiaga negali būti susipažinęs. Pažymi, jog T. L. skunde aptariami „nevieši duomenys“ yra duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, kurie atskleidžia jo ryšius su organizuotu nusikalstamumu ir duoda pakankamą pagrindą manyti, kad jis gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Šie duomenys atitinka Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, atskleidžia būtinybę T. L. taikyti prevencinę priemonę, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Dėl šių priežasčių tokiais duomenimis yra remiamasi. Tokie duomenys nėra vieši, todėl teismo nutartyje nėra išsamiai analizuojami.
5.7. Taip pat atsiliepime nurodo, jog per oficialaus perspėjimo galiojimo laikotarpį gauta duomenų apie T. L. padarytus tris administracinius nusižengimus, susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais. T. L. skunde ginčija šių pažeidimų turinį ir teigia, jog jie nėra susiję su Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo esme ir nėra tokio pavojingumo laipsnio, kad ribotų asmenų teises ir laisves. Tokie T. L. teiginiai, Institucijos atstovo nuomone, yra nepagrįsti ir neteisingi. Pažymi, kad padarytų teisės pažeidimų esmė šiuo atveju nėra tokia svarbi ir reikšminga kaip pats faktas, kad jie buvo padaryti. Pažeidimų padarymo faktas, įvertinus kitus surinktus duomenis, leidžia spręsti apie T. L. atsainų požiūrį į jam privalomą ir iš jo reikalaujamą elgesį, tuo labiau, kad skiriant ankstesnę prevencinę poveikio priemonę – oficialų perspėjimą, jam buvo išaiškinta pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisti. Šios priemonės pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė, tai reiškia, kad jis sutiko su jos reikalavimais.
5.8. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad teismo įpareigojimai gali būti skiriami 1-6 mėnesių laikotarpiui. Šiuo atveju T. L. skiriant 6 mėnesių trukmės teismo įpareigojimus nėra pažeidžiami minėto įstatymo reikalavimai, teismo skiriamų įpareigojimų trukmės nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl T. L. teiginys, kad jam skirtas ilgalaikis teismo įpareigojimų pritaikymas, yra nepagrįstas.
5.9. Taip pat Institucijos atstovas atsiliepime atkreipia dėmesį į tai, jog Šiaulių apylinkės teismas T. L. teismo įpareigojimus skyrė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatomis, teismo įpareigojimai skirti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves, dėl to T. L. išdėstyti teiginiai yra nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
7. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis nustato, kad jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus. To paties įstatymo 7 straipsnis nustato teismo įpareigojimų skyrimo tvarką.
8. Pareiškėjas T. L. skunde tvirtina, kad teismo skundžiama nutartis nemotyvuota, nutartyje nurodomi motyvai yra deklaratyvūs, neatitinkantys įstatymo keliamų reikalavimų. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nereikalauja, jog teismas, skirdamas asmeniui teismo įpareigojimus, išsamiai motyvuotų tokį sprendimą, o motyvacijos reikalaujama tuo atveju, kai teismo įpareigojimus skirti atsisakoma. Teismas sprendimą dėl teikimo skirti teismo įpareigojimus priima išklausęs paaiškinimus ir susipažinęs su medžiaga (Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).
8.1. Apylinkės teismas išklausė T. L., susipažino su prie teikimo pateikta medžiaga, taip pat su operatyvine medžiaga, ir nusprendė teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo tenkinti visiškai ir tokį savo sprendimą teismas pakankamai argumentavo. Kadangi teismui pateikta operatyvinė medžiaga nėra vieša, teismas nutartyje šių duomenų išsamiai neanalizavo.
9. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, T. L. 2019 m. vasario 20 d. buvo paskirta švelnesnė prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Tačiau ši poveikio priemonė nebuvo veiksminga ir teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Reikalavimų nesilaikymas pasireiškė tuo, kad jis ne tik, kad nenutraukė ryšių su organizuotu nusikalstamumu sietinais asmenimis, bet dar buvo gauti duomenys apie jo ir asmenų, sietinų su organizuotu nusikalstamumu, dalyvavimą vykusiuose konfliktuose, kurių metu, kaip įtariama, buvo panaudoti šaunamieji ginklai (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, jis įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos sunkiems nusikaltimams, padarymu, kurią padarė būtent po oficialaus perspėjimo, t. y. (duomenys neskelbtini) pradžioje. Nors apeliantas teigia, kad jam pareikštas įtarimas dėl išžaginimo nėra susijęs su nusikalstama veika veikiant organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime, tačiau jam pareikštas įtarimas akivaizdžiai rodo, kad jis, tikėtina, yra linkęs nesilaikyti įstatymų, ignoruoti nustatytas elgesio taisykles. Jis net perspėtas laikytis įstatymų, nedaryti teisės pažeidimų, neatsisakė elgesio, dėl kurio jam pareikšti įtarimai išžaginimu ir tai patvirtino būtinybę griežtesnėmis priemonėmis siekti garantuoti visuomenės, valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, apginti asmenų laisves ir teises. Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu nėra sprendžiamas kaltės klausimas, nėra vertinami įrodymai, todėl darant išvadas yra atsižvelgiama į tą situaciją, kuri egzistavo priimant skundžiamą nutartį ir tai, kad išties apeliantui įtarimai yra pareikšti dėl sunkaus nusikaltimo.
9.1. Pažymima ir tai, kad po oficialaus įspėjimo paskyrimo T. L. dar padarė tris administracinius nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais. Būtent pats T. L. administracinių nusižengimų padarymo faktas leidžia spręsti apie jo atsainų požiūrį į jam privalomą ir iš jo reikalaujamą elgesį, juo labiau, kad skiriant ankstesnę prevencinę poveikio priemonę – įspėjimą, jam buvo išaiškinta pareiga laikytis teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeisti. Šios priemonės pareiškėjas nustatyta tvarka neskundė, tai reiškia, kad jis susipažinęs su turiniu sutiko su jos reikalavimais.
9.2. Tokiu būdu, aptarti duomenys, kartu su kita aukštesnės instancijos teismui pateikta medžiaga, išties leidžia pagrįstai manyti, jog nagrinėjamu atveju siekiant užkardyti organizuotą nusikalstamumą, garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką bei asmenų teises ir laisves, T. L. prevencinio poveikio priemonė – teismo įpareigojimai, buvo skirti visiškai pagrįstai, juo labiau, kad skirti įpareigojimai nėra pertekliniai ir neproporcingi.
10. Pažymėtina ir tai, kad prevencinės priemonės taikomos ne tada, kai asmuo jau padarė Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nurodytą sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Priešingai, jų taikymui netgi nėra svarbu, ar asmuo yra teistas. Šių priemonių tikslas užkardinti nusikaltimų padarymo galimybę ir taip apginti viešąjį interesą. Be to, skiriant įpareigojimus, siekiama užkardyti nusikalstamų grupuočių veiklą, jų organizavimą, sudarymą, nusikaltimų darymą. Todėl aplinkybė, jog siekiant minėtų tikslų uždraudžiama palaikyti ryšius su asmenimis, taip pat ir su vaikystės draugais, su asmenimis, su kuriais turi bendro pobūdžio darbinę veiklą, ar kitais artimais asmenimis, reikšmės neturi, nes priešingu atveju prevencinės priemonės tikslai nebūtų pasiekti.
11. T. L. teiginys, kad jam skirtas ilgalaikis teismo įpareigojimų pritaikymas, atmestinas kaip nepagrįstas. Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnyje nurodyta, kad teismo įpareigojimai gali būti skiriami 1–6 mėnesių laikotarpiui. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas T. L. taikyti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą yra teisėtas bei per daug nesuvaržantis jo teisių ir laisvių, 6 mėnesių teismo įpareigojimų termino trukmė nėra per ilga, o įpareigojimas būti namuose nuo 00:00 val. iki 6:00 val. tikslingas ir nelaikytinas neproporcingu šiuo konkrečiu atveju. Pažymėtina, kad teismo skiriamų įpareigojimų trukmės nustatymas yra teismo prerogatyva. Be to, Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo 7 straipsnis motyvuoti nustatomą terminą nereikalauja. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, konstatuoja, kad joje esantys duomenys, šiuo atveju, pagrindžia būtinumą taikyti teismo įpareigojimus ilgesniam laikui. Todėl nesutiktina ir su skundo argumentu, kad įpareigojimu būti nuolatinėje gyvenamojoje vietoje nuo 00:00 val. iki 6:00 val. neadekvačiai bus pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, jog sutriks darbinė veikla, bus apribota jo, kaip vadovaujančio asmens, veiklos galimybės. Atkreipiamas dėmesys, jog paskirtas įpareigojimas būti gyvenamoje vietoje nurodytu laiku nevaržo T. L. darbo funkcijų, kadangi teismas nutartimi priežiūrą vykdančiam pareigūnui suteikė teisę spręsti klausimus ir priimti sprendimus, nepakeičiančius nutarties esmės dėl trumpalaikių (iki 30 parų) išvykimų iš gyvenamosios vietos.
12. Atsižvelgęs į teismui pateiktą medžiagą ir aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai nei savo skunde nurodo T. L., teismo įpareigojimai jam paskirti teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos, todėl naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 10 dalimi,
nutaria:
T. L. skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.