Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo E. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutarties, kuria įtariamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 25 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. įtariamas tuo, kad turėdamas pravardę „(duomenys neskelbtini)", nuo 2010 metų dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, iš anksto susitaręs bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, kartu su D. Š. pravarde „(duomenys neskelbtini)", V. V. pravarde „(duomenys neskelbtini)", Ž. Š. pravarde „(duomenys neskelbtini)", T. T. pravarde „(duomenys neskelbtini)", D. U., Ž. J. pravarde „(duomenys neskelbtini)", S. G., K. P. pravarde „(duomenys neskelbtini)" ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, tapo A. B., T. B. pravarde „(duomenys neskelbtini)", S. A. pravarde „(duomenys neskelbtini)", V. V. pravarde "(duomenys neskelbtini)" organizuoto bei A. B. vadovaujamo, šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, dalyviu. Tuo tikslu laikotarpiu nuo 2010 metų iki 2012 metų pavasario E. B., kol dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su A. B., T. B., S. A., V. V., D. Š., V. V., Z. J., Ž. Š., T. T., D. U., S. G., K. P. ir kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų – du 7,62 mm kalibro automatus „Kalašnikov" su keturiomis dėtuvėmis; 9 mm kalibro automatą „Uzi" su dėtuve; 9 mm kalibro pistoletą „Walter" Nr. 11474 su dėtuve, kurioje 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger" šovinių; 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger" šovinių; 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių; dvi rankines granatas „THT 11- 134-51" su sprogdikliais. E. B. pagal nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenų pasiskirstymą buvo atsakingas už didelės vertės transporto priemonių bei didelės vertės turto vagystes Europos Sąjungos šalyse ir jų atgabenimą į Lietuvos Respubliką naudojant suklastotus valstybinius numerius ir dokumentus, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, vykusiuose pas T. B. namuose adresu (duomenys neskelbtini), per kuriuos buvo aptarinėjami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai, skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalinami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti, renkami 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į bendrą pinigų fondą, skirtą pareigūnų papirkinėjimui, pagalbai sulaikytiems ir suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, pasirengimui nusikaltimams (transporto, ryšio priemonių, įrankių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų įgijimui, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnymui iš nusikalstamo veiklos, skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobti daiktai. E. B. 2010-2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais bei nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje. Šiais savo veiksmais E. B. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje.

Jis, būdamas šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent: 2010-2012 metų laikotarpiu, vykdydami nusikalstamo susivienijimo vadovo ir dalyvių susitarimą Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingu kroviniu, surasdavo tinkamą pagrobti turtą, atgabendavo į Lietuvos Respubliką, naudojant S. A. ir tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus dokumentus ir valstybinius numerius, vėliau pagrobtą turtą realizuodavo, panaudojant suklastotus dokumentus. Tokiu būdu šaunamaisiais ginklais, sprogmenimis ir sprogstamąja medžiaga ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis E. B., veikdamas kartu su šio susivienijimo dalyviais ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis, padarė turto, kurio vertė viršija 250 MGL, pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą. Šiais savo veiksmais E. B. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (7 epizodai).

2012 m. balandžio 25 d. E. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliaus suėmimo terminas E. B. buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 22 d. nutartimi įtariamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 25 d.

Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, taip pat daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Be to, teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo E. B. skundas atmetamas.

BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Remiantis skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), yra pagrindo manyti, jog įtariamasis E. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti kitų įtariamųjų parodymų protokoluose, su jais atliktų proceso veiksmų protokoluose, karatų, daiktų apžiūros protokoluose bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pažymėtina, jog spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, teismas suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Vilniaus apygardos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.

Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. išvardintų aplinkybių visumą. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.).

Iš skundo nagrinėjimui pateitos medžiagos matyti, kad E. B. yra nevedęs, iki sulaikymo nedirbo, neteistas, tačiau šiuo metu įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, BK 249 straipsnio 2 dalyje ir 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje (7 epizodai), baudžiamasis įstatymas už įtariamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau ši aplinkybė padidina tikimybę, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodytos aplinkybės, kad E. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi savo motina, kuri yra tik iš dalies darbinga. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu. Įtariamasis skunde teigia, kad teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą neatsižvelgė į pablogėjusią jo sveikatos būklę. Byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės E. B. negalima taikyti suėmimo. Taip pat pažymėtina, kad LR įstatymai numato suimtųjų teisę gauti tokios pat kokybės ir lygio gydymą, koks užtikrinamas nekalinamiems asmenims, o esant būtinumui, gydymą sveikatos priežiūros įstaigose.

BPK 122 straipsnio1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). Kaip aukščiau minėta, E. B. praeityje neteistas, tačiau šiuo metu yra įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, per kelių metų laikotarpį veikdamas susivienijimo sudėtyje padaręs labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos įvykdytos kelių valstybių teritorijose, buvo gerai parengtos, kruopščiai suplanuotos ir slepiamos. Be to, E. B. iki sulaikymo nedirbo, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra savanaudiško pobūdžio – siekta nusikalstamai praturtėti. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, Vilniaus apygardos teismas, pagrįstai konstatavo, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Šio pagrindo buvimo nešalina skunde nurodyta aplinkybė, kad nepratęsus suėmimo termino E. B. įsidarbintų.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti.

BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir panašiai. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos bei Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos vyriausiosios tyrėjos 2012 m. spalio 31 d. pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą matyti, kad ikiteisminis tyrimas vyksta intensyviai – atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką.

Įtariamojo argumentas, kad su juo nėra atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, atmetamas, kadangi byloje nustatyta, jog įtariamasis atsisako duoti parodymus. Vertinant tyrimo intensyvumą, atsižvelgiama ne į tik į tuos tyrimo veiksmus, kurie buvo atlikti su konkrečiu asmeniu, tačiau į visus byloje atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas įpareigoja siekiamą rezultatą lyginti su prievartos priemonės griežtumu. Kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Įvertinus tai, kad baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties, tiriama nusikalstamo susivienijimo veikla ir daug nusikalstamų veikų epizodų, E. B. yra įtariamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, o suėmimas jam yra taikomas nuo 2012 m. balandžio 25 d., darytina išvada, kad šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje siekiamas rezultatas pateisina griežčiausios kardomosios priemonės taikymą.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam E. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimų bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

įtariamojo E. B. skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.