Kauno apygardos teismo sprendimas

2008-11-11 · Civilinė byla Nr. 2A-1236-510/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2008-11-11
Bylos Nr.
2A-1236-510/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Algirdas Remeika, Jolita Cirulienė
Pareiškėjas
A.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Civilinė byla Nr.2A-1236-510/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja G.Jakštienė
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 128.2; 121.15
KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant pareiškėjoms A. M. ir Z. M., jų atstovei advokatei N.Reimerienei, suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei R.Meleško, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10331-451/2008 pagal pareiškėjų A. M. ir Z. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos A. M. ir Z. M. patikslintu pareiškimu (b.l.47-50) prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M. darbo laikotarpiu „Laisvės“ kino teatre 1989 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais gavo 717 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičius mokesčių), o nuo 1990 m. sausio iki gruodžio mėnesio įskaitytinai, vidutiniškai gaudavo 1089 rublių mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių); nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. M. darbo laikotarpiu „Laisvės“ kino teatre 1989 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais gavo 717 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičius mokesčių), o nuo 1990 m. sausio iki gruodžio mėnesio įskaitytinai, vidutiniškai gaudavo 1089 rublių mėnesinį darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjos nurodė, jog A. M. nuo 1985 m. balandžio 4 d., o Z. M. nuo 1980 m. balandžio 10 d. dirbo kino teatre „Laisvė“ kasininkių pareigose. Darbo sutartys su pareiškėjomis buvo nutrauktos nuo 2001 m. spalio 1 d. Abiem pareiškėjoms buvo paskirtos 2 grupės invalidumo pensijos iki gyvos galvos. Teikiant dokumentus dėl pensijos dydžio apskaičiavimo, pareiškėjos sužinojo, kad yra neišlikę dokumentai, patvirtinantys gautą darbo užmokestį darbo laikotarpiu nuo 1989 m. spalio 5 d. iki 1990 m. gruodžio mėnesio įskaitytinai. VSDFV Kauno skyriuje invalidumo pensijos pareiškėjoms buvo apskaičiuotos remiantis duomenimis apie jų darbo užmokestį gautą darbo „Laisvės“ kino teatre pradžioje. Nuo 1989 m. spalio mėnesio labai išaugo visų darbuotojų atlyginimai. Nuo 1989 m. lapkričio mėnesio pareiškėjų gaunamas darbo užmokestis buvo nuo 1000 iki 2000 rublių per mėnesį neatskaičius mokesčių.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 16 d. sprendimu (b.l.57-59) patikslintą pareiškimą tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog A. M. darbo kino teatre „Laisvė“ laikotarpiu 1989 m. lapkričio-gruodžio mėnesį gavo 717 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičiuos mokesčių), o nuo 1990 m. sausio iki gruodžio mėnesio įskaitytinai vidutiniškai gaudavo 1089 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičiuos mokesčių); nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, jog Z. M. darbo kino teatre „Laisvė“ laikotarpiu 1989 m. lapkričio-gruodžio mėnesį gavo 717 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičiuos mokesčių), o nuo 1990 m. sausio iki gruodžio mėnesio įskaitytinai vidutiniškai gaudavo 1089 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičiuos mokesčių). Teismas nurodė, jog byloje pateiktos bankrutuojančios UAB „Laisvės“ kino teatro ir Kauno apskrities archyvo pažymos patvirtina, jog nėra išlikę dokumentų apie pareiškėjų darbą „Laisvės“ kino teatre. Teismas nurodė, jog pareiškėjų pareiškime nurodytus faktus patvirtina liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai – prijungta civilinė byla Nr. 2-496-435-2006 m., kurioje nustatyta, jog analogiškose pareigose dirbusi A.O. K., gaudavo atlyginimą tokio dydžio, kurį prašo nustatyti pareiškėjos.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius apeliaciniu skundu (b.l.67-69) prašė teismo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - juridinę reikšmę turinčių faktų nenustatyti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais įrodymais. Pareiškėjų minimu laikotarpiu jų nurodytas darbo užmokestis prieštarauja protingumo principui, nes ženkliai viršija to laikotarpio Lietuvos Respublikos vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, o pagrįstų įrodymų gautam darbo užmokesčiui patvirtinti pareiškėjos nepateikė. Kadangi pareiškėjų nurodomas darbo užmokestis yra neproporcingai didelis, būtina nurodytas sumas sutikrinti su pirminiais dokumentais, t.y. asmens darbo užmokesčio kortelėmis, algalapiais. Tačiau tai padaryti nėra galimybės, nes duomenys apie darbo užmokestį nėra išsaugoti. Dėl šio priežasties draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 56 straipsniu, kurio 4 dalies nuostatos nurodo, jei už valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilygintą laiką asmuo dėl svarbių priežasčių ar dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (visai ar iš dalies neišsaugoti dokumentai, asmuo dirbo buvusios SSRS respublikose, turėjo vaiko iki trejų metų priežiūros atostogas, įmonė, įstaiga, organizacija, kurioje jis dirbo, nevykdo veiklos, nors nelikviduota ir kt.), negali pateikti duomenų apie pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms, asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas skaičiuojamas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, o jeigu asmuo dirbo turėdamas ne visą etatą - pagal minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio dalį, atitinkančią turėto etato dalį. Kadangi atlyginimas priklausė nuo to, kiek asmuo valandų dirbo, kokioje kino salėje dirbo, nuo gauto pelno, atlyginimas asmeniui turi būti skaičiuojamas individualiai ir gauto darbo užmokesčio nustatinėjimas remiantis kitų asmenų gautu uždarbiu yra netikslingas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjos A. M. ir Z. M. prašė teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjos nurodė, jog apelianto argumentas dėl nepagrįstai pareiškėjų nurodyto didelio atlyginimo dydžio prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, bei liudytojų parodymams. Teismas nustatydamas faktą dėl pareiškėjų gaunamo darbo užmokesčio nurodomais laikotarpiais, rėmėsi rašytiniais įrodymais - prijungta civiline byla Nr. 2-496-435-2006, kurioje nustatyta, jog analogiškose pareigose dirbusi A.O. K. gaudavo tokio pat dydžio atlyginimą, kurį nustatyti prašė ir pareiškėjos. Kauno miesto apylinkės teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjų A. M. ir Z. M. darbo knygelėse ir socialinio draudimo pažymėjimuose esančių įrašų matyti, kad jos 1989 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais ir 1990 m. sausio-gruodžio mėnesiais dirbo kino teatro „Laisvė“ kasininkėmis (b.l.8-14, 21-26). Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Laisvės“ kino teatro ir Kauno apskrities archyvo pažymos (b.l.18, 19, 28, 30) patvirtina, kad dokumentai apie pareiškėjų darbo užmokestį minėtu laikotarpiui neišsaugoti ir archyvui neperduoti. Kadangi tuo metu gauto darbo užmokesčio dydis turi įtakos pareiškėjų pensijos dydžiui, ir pareiškėjos negali neteismine tvarka gauti darbo užmokesčio dydį patvirtinančių dokumentų, pareiškėjos turi teisę prašyti, kad šiuos faktus nustatytų teismas (CPK 445 straipsnis).

Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus, jog kiekviena pareiškėja 1989 m. lapkričio-gruodžio mėnesį gavo 717 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičiuos mokesčių), o nuo 1990 m. sausio iki gruodžio mėnesio įskaitytinai, vidutiniškai gaudavo 1089 rublių mėnesinį atlyginimą (neatskaičiuos mokesčių).

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija laiko, kad skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Pareiškėjos savo pareiškime buvo nurodžiusios, kad 1989 metais kino teatras „Laisvė“ atsiskyrė nuo Kinofikacijos valdybos, tapo ūkiskaitiniu padaliniu ir dėl šios priežasties žymiai padidėjo atlyginimai. Šias aplinkybes įrodo prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-496-435/2006 esantys rašytiniai įrodymai. Valstybinio akcinio „Laisvės“ kino teatro 1995 m. kovo 17 d. pažymoje (b.l.49) yra duomenys apie kasininkės A.O. K. kiekvieno mėnesio pajamas pensijai skirti. Remiantis šią pažyma, Valstybinio socialinio draudimo valdybos Kauno skyrius, apskaičiuodamas pensiją, pripažino, kad A.O. K. darbo užmokestis 1989 m. gruodžio mėnesį buvo 7,17 Lt (717 rublių), o 1990 metų sausio-gruodžio mėnesiais vidutinės draudžiamosios pajamos buvo 1088,92 rub. (b.l.41-42). Abi pareiškėjos, kaip ir A.O. K., dirbo kasininkės pareigose. Pareiškėjos paaiškino, kad visos kasininkės dirbo tuo pačiu darbo rėžimu – dvi dienas dirbo nuo pirmųjų kino seansų ryte iki vakaro, o po to turėjo dvi išeigines dienas. Šios aplinkybės nepaneigtos jokiais kitais įrodymais. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su pareiškėjų teiginiais, jog visoms kasininkėms dirbant tose pačiose pareigose vienodą valandų skaičių, turėjo būti mokamas vienodo dydžio atlyginimas. Pareiškėjoms negalint gauti jokių rašytinių įrodymų apie savo atlyginimą, buvo pagrindas vadovautis tose pačiose pareigose dirbusios A. K. duomenimis apie jos darbo užmokestį. Pareiškėjos nėra atsakingos už tai, kad darbdavys neišsaugojo dokumentų apie jų atlyginimą. Apelianto teiginys, jog draudžiamųjų pajamų koeficientas turi skaičiavimas pagal to laikotarpio minimalų mėnesinį darbo užmokestį, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes pablogina pareiškėjų padėtį palyginus su tais darbuotojais, kurių dokumentus darbdavys išsaugojo.

Apelianto teiginys, jog būtina pareiškėjų nurodytas sumas sutikrinti su pirminiais dokumentais, t.y. asmens darbo užmokesčio kortelėmis, algalapiais, yra teisiškai nepagrįstas. Jei pirminiai darbo užmokesčio dokumentai būtų išlikę, teismine tvarka nustatinėti juridinę reikšmę turinį faktą nebūtų reikalinga. Nagrinėjant bylą teisme, pareiškėjos turi teisę įrodinėti savo pareiškimo pagrįstumą visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Apeliantas apeliacinį skundą pagrindė teiginiu, jog pareiškėjų minimu laikotarpiu jų nurodytas darbo užmokestis prieštarauja protingumo principui, nes ženkliai viršija to laikotarpio vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka. Prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-496-435/2006 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tokio dydžio darbo užmokestis kino teatro „Laisvė“ darbuotojams tikrai buvo mokamas. Tai patvirtina minėta A.O. K. darbo užmokesčio pažyma. Apeliantas nenurodė jokių argumentų ir nepateikė teismui jokių įrodymų, kad A.O. K. darbo užmokesčio pažymoje nurodyti duomenys yra neteisingi. Be to, įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 6 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-0496-435/2006, buvo nustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, patvirtinantis, jog „Laisvės“ kino teatro direktorius laikotarpiu nuo 1989 m. spalio 10 d. iki 1990 m. gruodžio 31 d. gaudavo 2444,73 rublių vidutinį mėnesinį atlyginimą. Pareiškėjų, dirbusių kasininkėmis, nurodomas atlyginimų dydis yra maždaug 2,5 karto mažesnis. Įvertinus bendrą to laikotarpio atlyginimų lygį, buvusį „Laisvės“ kino teatre, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjų nurodytas vidutinis darbo užmokestis prieštarauja protingumo principams.

Kauno miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai patenkino pareiškėjų pareiškimą. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-326 straipsniais,

nutarė:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai: Jolita CirulienėAlgirdas Remeika