Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-02 · Administracinė byla Nr. eI-283-279/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-02
Bylos Nr.
eI-283-279/2019
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00247-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Pranckienė, Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
A. P.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos, V. V., S. K., J. C., K. R., A. R., V. M., J. S., R. R., S. G., E. G., I. C., V. K., R. P., K. K., M. T., J. T., P. R.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-283-279-2019.Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00247-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6.; 15.8.; 16.6.; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 2 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,dalyvaujant pareiškėjui A. P., jo atstovui advokatui V. K.,atsakovo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui K. C.,

trečiojo suinteresuoto asmens – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos atstovui S. G.,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V. ir S. K., jų atstovui advokatui D. T.,tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. C., K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, V. V., S. K., A. R., V. M., J. S., R. R., S. G., E. G., I. C., J. C., V. K., R. P., K. R., K. K., M. T., J. T., P. R. dėl įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. P. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodė, o teismo posėdyje paaiškino, kad minėtu įsakymu patvirtintas valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo ūkinio pastato eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projektas bei nustatytas naujai suformuoto žemės sklypo plotas 0,0755 ha. Pareiškėjas nurodė, kad 2017-09-06 buvo priimtas sprendimas rengti 0,0650 ha ploto valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, skelbimuose apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą taip pat nurodomas 0,0650 ha ploto žemės sklypas. O parengtu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu bei Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-01-16 įsakymu nustatytas žemės sklypo plotas yra 0,0755 ha. Ši 0,0105 ha ploto žemės sklypo dalis sudaro nuo seno buvusį praėjimą – pravažiavimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) gyventojai naudojosi praėjimui į (duomenys neskelbtini) savininkai patekimui iš (duomenys neskelbtini) su žemės ūkio technika į savo žemės sklypų dirbamos žemės dalis. (duomenys neskelbtini) pabaigoje esanti dalis šio praėjimo - pravažiavimo, buvo naudojama kaip transporto priemonių apsisukimo aikštelė. (duomenys neskelbtini) yra pakankamai siaura ir akligatvis, todėl specialiajam transportui yra neįmanoma apsisukti. Parengus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir nustačius žemės sklypo plotą 0,0755 ha, naikinamas buvęs praėjimas tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonių apsisukimo aikštelė. Statybos techninis reglamentas ( toliau – ir STR ) numato, kad akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Panevėžio rajono savivaldybės administracija nurodo, kad (duomenys neskelbtini) pabaigoje yra palikta teritorija 10 m x 10 m apsisukimo aikštelei įrengti, tačiau jis su tokiu argumentu nesutinka, nes projekte nėra nurodyta tiksli aikštelės teritorija ir dydis, mano, kad suformavus žemės sklypą nebus galimybės akligatvio pabaigoje įrengti tinkamą automobilių apsisukimo aikštelę ir bus pažeisti STR reikalavimai. Be to praėjime- pravažiavime tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) auga 7 vnt. 25-30 metų senumo sidabrinių eglių, kurios priskiriamos prie saugotinų želdinių. Be to pareiškėjas papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) parengė topografinę nuotrauką, kurioje pažymėta tiksli lietaus nuotekų tinklų schema, lietaus kanalizacijos tinklai su drenažo šuliniais eina tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) ir patenka į suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-01-16 įsakyme be elektros linijų apsaugos zonos turėjo būti įrašyta ir vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona.

Pareiškėjo atstovas iš esmės analogiškais argumentais prašė tenkinti pareiškėjo skundą.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo organizatoriumi kaimo vietovių teritorijose yra Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas. Nacionalinės žemės tarnybos įgaliotas teritorinio padalinio vadovas prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą arba atsisakyti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. S. K. ir V. V. 2017 m. rugpjūčio 30 d. pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio Panevėžio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau ir Projektas), kurio tikslas suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalingą esamam ūkiniam pastatui eksploatuoti. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius ir Panevėžio rajono savivaldybės administracija išdavė Projekto rengimo reikalavimus. Teikiant prašymą rengti Projektą buvo nurodytas preliminarus projektuojamo žemės sklypo plotas 0,0650 ha. Tačiau projektuojant žemės sklypą ir atsižvelgus į į vietovėje esančią situaciją, preliminarus žemės sklypo plotas pakito. Projekto sprendinių brėžinyje, kuris buvo pateiktas susipažinimui, projektuojamo žemės sklypo plotas yra nurodytas 0,0755 ha. Projekto aiškinamajame rašte yra nurodyta, kad suformuoto žemės sklypo plotas 755 m² . Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje ( toliau- ŽPDRIS) nustatytu laikotarpiu nuo 2017-12-04 iki 2018-12-20, Projekto rengimu suinteresuoti asmenys Projekto rengimo organizatoriui nepateikė jokių pretenzijų ar siūlymų dėl Projekto sprendinių. Patikrinus Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir nenustačius jokių pažeidimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018-01-15 Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pritarė Projekto tvirtinimui. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2018-01-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino Projektą, kuriuo suformuotas naujas 0,0755 ha ploto valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), esamam ūkiniam pastatui (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Atsakovas mano, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ir jos atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrius, vadovaudamasis bendruoju planu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis , patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, kuriose reglamentuotos sąlygos ir procedūros žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti bei derinti, išdavė planavimo sąlygas, nenustačius pažeidimų derino Projekto sprendinius. Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, (duomenys neskelbtini) priskiriame D kategorijos gatvei, kuri gali pasibaigti akligatviu. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Projekte yra palikta teritorija 10 metrų pločio ir daugiau kaip 10 metrų ilgio apsisukimo aikštelei įrengti. Lietaus kanalizacijos šulinėlis nėra teisiškai įregistruotas, jo buvimas nesudaro pagrindo naikinti atsakovo priimtą įsakymą „ Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, nes pagal galiojančius teisės aktus kiekvienas savininkas privalo suteikti galimybę atitinkamoms jį eksploatuojančioms įstaigoms vykdyti jo priežiūrą. Pareiškėjo minimos pravažiavime - praėjime augančios eglės nėra priskiriamos prie saugotinu. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2018 m. sausio 16 d. įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. R., V. M., J. S. prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pasibaigia akligatviu, ūkiniu pastatu. (duomenys neskelbtini) pabaigoje prieš ūkinį pastatą buvo automobilių apsisukimo aikštelė, todėl panaikinus pravažiavimą, negalės įvažiuoti, apsisukti specialiosios transporto priemonės. Be to buvusiame laisvame žemės plote auga brandūs medžiai, daugiausia sidabrinės eglės, kurios turi būti išsaugotos.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K., R. P., R. N., I. C. ir J. C. prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad jie į (duomenys neskelbtini) dirbamos žemės dalis su žemės ūkio technika visada įvažiuodavo iš (duomenys neskelbtini) pro ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), įvažiuoti nuo (duomenys neskelbtini) į žemės sklypus negali, nes jie užstatyti pastatais. Suformavus žemės sklypą ūkinio pastato eksploatavimui, pravažiavimo nebeliks. Be to šiame pravažiavime auga gyventojų pasodintos sidabrinės eglės.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo K. R. prašė skundą atmesti, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gale yra palikta pakankamai vietos automobiliams, taip pat ir specialiosioms transporto priemonėms įvažiuoti ir apsisukti. Paaiškino, kad pravažiavime esantis šulinėlis nėra registruotas registre, jis niekam nepriklauso. Tai ne lietaus kanalizacijos šulinys, o kažkada Staniūnų paukštininkystės ūkis jį naudojo kaip srutų duobę.

Tretieji suinteresuoti asmenys S. K. ir V. V. bei jų atstovas advokatas D. T. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. S. K. ir V. V. nurodė, kad jos yra ūkinio pastato , esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės, todėl kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypo, reikalingo ūkinio pastato eksploatavimui, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Projektą rengė (duomenys neskelbtini) matininkas D. R. Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą , patikrino Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei Projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priėmė išvadą Projektą tvirtinti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2018 m. sausio 16 d. įsakymu patvirtino Projektą , kuriuo suformuotas naujas valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), reikalingas esamam ūkiniam pastatui eksploatuoti. Mano, kad pareiškėjo A. P. skundo reikalavimas dėl minėto įsakymo panaikinimo yra nepagrįstas, todėl turėtų būti netenkinamas.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. nurodė, kad naujai suformuotas žemės sklypas jo teisių nepažeidžia.

Tretieji suinteresuoti asmenys K. K., M. T. ir J. T. su skundo reikalavimu nesutiko, prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. R. nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis , V. V. 1/4 dalis , S. K. 6/100 dalys, K. K. 6/100 dalys, M. T. ir J. T. 1/8 dalis, P. R. 12/100 dalių ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ( žiūr. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą). V. V. ir S. K. 2017 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrių su prašymu organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2017 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalingą esamam ūkiniam pastatui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) eksploatuoti. Buvo išduoti Panevėžio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. (duomenys neskelbtini). Projekto iniciatorės V. V. ir S. K. su (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 28 d. sudarė sutartį dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. (duomenys neskelbtini) parengė žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Parengtą ir suderintą Projektą patikrinus Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (2018 m. sausio 15 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvada - pritariama teikimui tvirtinti), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjas 2018 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ minėtą Projektą patvirtino.

Byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas 0,0755 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reikalingo esamo pastato (ūkinio pastato, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 1 dalį skundą ( prašymą ) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo ) , turi teisę paduoti asmenys <...>, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau- ir LVAT) praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę ir kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrista vien asmens subjektyviu suvokimu (2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2014-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014 ir kt. ). Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymu saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs išvardytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) pagal ABTĮ 88 straipsnio 1 punktą (2014-04-29 sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-939/2014, 2005-04-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005 ir kt. ).

Pareiškėjas nėra subjektas, kuriam teisės aktai suteikia teisę ginti viešą interesą, todėl jam kyla pareiga nagrinėjamoje byloje įrodyti jo, o ne kitų asmenų, konkrečias turimas teises ir šių jo teisių pažeidimą.

Pareiškėjas A. P. esminę aplinkybę, patvirtinančią atsakovo priimto Įsakymo nepagrįstumą ir neteisėtumą, nurodo tai, kad ginčijamu Įsakymu, patvirtinus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir nustačius žemės sklypo plotą 0,0755 ha, buvusi valstybinės žemės dalis tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) priskirta prie formuojamo žemės sklypo, tuo tiesiogiai pažeidžiant pareiškėjo teises ir teisėtus interesus t. y. atimant pareiškėjui galimybę iš jo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), patekti į (duomenys neskelbtini), be to naikinama (duomenys neskelbtini) gale esanti transporto priemonių apsisukimo aikštelė. Be to nurodo, kad praėjime- pravažiavime tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) auga 7 vnt. 25-30 metų senumo sidabrinių eglių, kurios priskiriamos prie saugotinų želdinių. Lietaus kanalizacijos tinklai su drenažo šuliniais eina tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir pastato (duomenys neskelbtini) ir patenka į suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Todėl skundžiamame Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus 2018-01-16 įsakyme be elektros linijų apsaugos zonos turėjo būti įrašyta ir vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona.

Žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „ Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.). Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pateikia Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose ir savivaldybės administracijai, kai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 1, 2 p.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina NŽT vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 40 str. 7 d. 4 p.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau –Taisyklės), patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Taisyklių 2 dalis apibrėžia, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.4 p. nuostatos įtvirtina, kad žemės sklypas gali būti formuojamas tik prie teisiškai įregistruoto statinio, kai žemės sklypas yra būtinas tam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre nurodytą tiesioginę jo paskirtį. Taisyklių 13 p. yra apibrėžtas asmenų, turinčių projektų rengimo iniciavimo teisę, ratas. Taisyklių 13.2 p. suteikia statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkams projekto iniciavimo teisę.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis- pagalbinio ūkio, esantis (duomenys neskelbtini) yra teisiškai registruotas. K. R., V. V., S. K., K. K., M. T. , J. T. ir P. R. yra ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai. Todėl V. V. ir S. K. turėjo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo iniciavimo teisę. Taisyklių 55 punkto nuostatos numato pareigą apie pradedamą rengti Projektą atskirai informuoti formuojamame žemės sklype esančių statinių savininkus. Visi ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendraturčiai 2017-08-31 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-09-07 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo informuoti apie žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas, susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS sistemą. Informaciją apie parengtą projektą bei galimybes su juo susipažinti skelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje (Taisyklių 58 p.). Susipažinti su parengto projekto sprendiniais skiriamas ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, per kurį suinteresuoti asmenys pasiūlymus dėl projekto sprendinių teikia raštu arba per ŽPDRIS priemonėmis. Taisyklių 73 punktas numato, kad informacija apie sprendimą, kuriuo patvirtintas projektas (nurodant projekto pavadinimą, sprendimo datą, numerį), paskelbiama ŽPDRIS interneto svetainėje.

Teismas pažymi, kad V. V. ir S. K. teikiant prašymą rengti Projektą buvo nurodytas preliminarus projektuojamo žemės sklypo plotas 0,0650 ha. Projekto sprendinių brėžinyje, kuris buvo pateiktas susipažinimui ŽPDRIS interneto svetainėje, projektuojamo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas nurodytas 0,0755 ha, Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad suformuoto žemės sklypo plotas 755 m² , pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis- žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas- kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, bei Taisyklės reglamentuoja, kad rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, turi būti atsižvelgiama, kad jie būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, taip pat jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis ( gamtinėmis) ribomis bei esamų žemės sklypų ribomis, statinių išdėstymu, todėl preliminarus projektuojamo žemės sklypo plotas gali kisti.

Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje nustatytu laikotarpiu nuo 2017-12-04 iki 2018-12-20, Projekto rengimu suinteresuoti asmenys Projekto rengimo organizatoriui nepateikė jokių pretenzijų ar siūlymų dėl Projekto sprendinių. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdyje liudytoju apklaustas Projektą rengęs D. R..

Teismas nenustatė, kad būtų pažeistos Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūros, jų iš esmės neginčija ir pareiškėjas A. P.

Iš Projekto aiškinamojo rašto, šalių paaiškinimų , bei kitos byloje surinktos medžiagos nustatyta, kad formuojamas žemės sklypas iš pietinės pusės ribojasi su žemės sklypu , kurio ID (duomenys neskelbtini), savininkas A. P. Įvažiavimas į formuojamą žemės sklypą numatytas iš (duomenys neskelbtini) pietinės žemės sklypo dalies. Taisyklių 3 skirsnyje išvardinti sklypų formavimo ir pertvarkymo principai. Ginčo atveju aktualus yra Taisyklių 33 punkte numatytas principas, kuriuo turėjo būti vadovaujamasi, priimant ginčijamą Įsakymą, t. y., kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, jog nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams bei 42 punkte numatytas principas, kad formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

Teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą, Projekto sprendinius, Kadastro žemėlapio ištraukos duomenis, Projektą rengusio D. R. parodymus, šalių paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjas iš savo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), gali patekti į (duomenys neskelbtini) ne tik pravažiavimu- praėjimu ( nesuformuotu valstybinės žemės sklypu , esančiu tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Todėl akivaizdu, kad, jeigu formuojamo žemės sklypo formavimo darbai būtų užbaigti remiantis dabartiniu Projektu, kuris patvirtintas Įsakymu, nebūtų pažeisti Taisyklių 33 punkto ir 42 punkto reikalavimai, pareiškėjo padėtis nepablogėtų, nebūtų pažeistos jo teisės ir teisėti interesai.

Pareiškėjas teigia, kad parengus (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir nustačius žemės sklypo plotą 0,0755 ha, bus naikinama (duomenys neskelbtini) gale esanti transporto priemonių apsisukimo aikštelė.

Vadovaujantis statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „ Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau- ir STR), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, (duomenys neskelbtini) priskiriama D kategorijos gatvei, kuri gali pasibaigti akligatviu. STR 32 punktas nustato, kad akligatviais gali pasibaigti tik D kategorijos gatvės. Akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės. Iš žemės sklypo formavimo projekto sprendinių, kitos byloje surinktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) gale yra palikta pakankama 10,0 metrų pločio ir 10,0 metrų ilgio teritorija automobilių apsisukimo aikštelei įrengti, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas priimdamas Įsakymą, nepažeidė STR reikalavimų.

Be to pareiškėjas , ginčydamas Įsakymą, nurodo, jog praėjime- pravažiavime tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), auga 7 vnt. 25-30 metų senumo sidabrinių eglių, kurios priskiriamos prie saugotinų želdinių , yra lietaus kanalizacijos šulinėlis, kuris patenka į formuojamą žemės sklypą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokios įstatymo jam suteiktos ir saugomos teisės ar teisėti interesai dėl to pažeidžiami, todėl teismo vertinimu, vien tik minėtų medžių ar šulinėlio buvimas formuojamame žemės sklype nesudaro pagrindo naikinti atsakovo priimtą Įsakymą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ yra teisėtas ir pagrįstas , o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundą, netenkinamas jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio rajono savivaldybės administracijai, V. V., S. K., A. R., V. M., J. S., R. R., S. G., E. G., I. C., J. C., V. K., R. P., K. R., K. K., M. T., J. T., P. R. dėl įsakymo panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėIrena Varžinskienė