Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-12-19 · Administracinė byla Nr. eI2-11372-438/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-12-19
Bylos Nr.
eI2-11372-438/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02772-2024-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
M. P. M.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
UAB „Girteka“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-11372-438/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02772-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Girteka“ dėl 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. P. M. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. 24S134966 (toliau – Sprendimas), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR, Lietuva) Nr. 760310182, galiojantis iki 2025 m. lapkričio 22 d. (toliau – Leidimas).

Nurodo, kad ketindamas dirbti UAB „Girteka“ (toliau – Bendrovė) tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamento pasirinktam išorės paslaugų teikėjui Pietų Afrikoje pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas, UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai. 2023 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą išduoti Leidimą. 2023 m. lapkričio 22 d. buvo išduotas Leidimas, įteiktas 2024 m. vasario 26 d. per Migracijos departamento pasirinktą išorės paslaugų teikėją Pietų Afrikoje. Į šalį atvyko 2024 m. kovo 18 d.

Teigia, kad Leidimas išduotas sudarius darbo sutartį su Bendrove, su kuria buvo susitarta, kad jam bus mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas, mokamas vieną kartą per mėnesį ir komandiruotpinigiai. Jis turėjo teisę atvykti į Lietuvą ir dirbti Bendrovėje, tačiau darbas jam nebuvo suteiktas, todėl jis pradėjo ieškoti kito darbdavio. Ne dėl savo kaltės Bendrovėje nedirbo ir sutarto darbo užmokesčio iš Bendrovės negavo. Turėjo asmeninių lėšų pragyvenimui savo banko sąskaitoje.

Tvirtina, kad Sprendimui įsigaliojus, jis turės išvykti iš šalies, tai paveiks jo darbinę veiklą, asmeninį gyvenimą ir padarys jam žalą. Priimdamas Sprendimą atsakovas, neįvertino visų aplinkybių, neatsižvelgė, kad jis Bendrovėje nedirbo ne dėl savo kaltės.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Trasis“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, 2023 m. rugpjūčio 22 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėjui išdavė Leidimą, galiojantį nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. lapkričio 22 d., kuris asmeniui įteiktas 2024 m. vasario 26 d. 2024 m. balandžio 8 d. Migracijos departamente gautas Bendrovės pranešimas Nr. 2404-PRNŠ-1373, kad asmuo neįdarbintas. 2024 m. gegužės 24 d. Migracijos departamente gautas asmens prašymas išduoti naują leidimą laikinai gyventi. Prašymas nagrinėjamas, sprendimas nepriimtas.

Remiasi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų bei 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis ir teigia, kad Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nustatęs, kad pareiškėjas darbo sutarties su Bendrove nesudarė, todėl jam nei vieną mėnesį nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis. Kadangi pareiškėjas negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvoje (prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad pragyvenimo lėšos - darbo užmokestis), konstatuota, kad užsienietis teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Pažymi, kad pareiškėjas nesudarydamas darbo sutarties su Bendrove neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, nors tai numatyta Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje.

Teigia, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo Nr. 24S134966 teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas yra Zimbabvės pilietis, kuris ketindamas dirbti UAB „Trasis“, 2023 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi. 2023 m. lapkričio 13 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėjui išdavė Leidimą, galiojantį nuo 2023 m. lapkričio 22 d. iki 2025 m. lapkričio 22 d.

Sprendimu, vadovaujantis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, nuspręsta panaikinti Leidimą, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (ginčui aktuali akto redakcija).

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punkte nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

Įstatymo 50 straipsnio numatyti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, tame tarpe, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras (Įstatymo 27 straipsnis).

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (ginčui aktuali akto redakcija), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas Leidimas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies keliamus reikalavimus pareiškėjas turi atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso Leidimo galiojimo metu. Išimtys Įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šalyje, nėra numatytos.

Iš byloje esančių Sodros informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad nėra duomenų apie pareiškėjo draudėjus. Taigi, UAB „Trasis“, kuri pareiškėjui siekiant gauti Leidimą, išdavė tarpininkavimo raštą, Sodros duomenimis pareiškėjui algos nemokėjo. Tai paneigiančių duomenų pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjas į bylą pateikė 2023 m. liepos 7 d. darbo sutartį, sudarytą tarp jo ir UAB „Trasis“, kurioje numatyta, kad ji įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o pirma jo darbo diena 2023 m. rugpjūčio 7 d. Pagal Sodros duomenis vertintina, kad darbo sutartis neįsigaliojo, todėl laikytina, kad ji nesudaryta. Tai patvirtina UAB „Trasis“ 2024 m. balandžio 8 d. pranešimas, kuriuo Migracijos departamentas informuojamas apie tai, kad pareiškėjas neįdarbintas.

Pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 924 Eur (2024 m.).

Tokiu būdu nustatyta, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu nesudarė darbo sutarties su Bendrove ir jam nebuvo mokamas atlyginimas. Tai neatitiko Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto (su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta) bei Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nustatytų reikalavimų (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko tarpininkavimo rašte nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšų šaltinis – gautas darbo užmokestis. Nesudaręs darbo sutarties ir negaudamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi ir Bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyto atlyginimo, laikytina, kad pareiškėjas negavo pragyvenimui Lietuvoje reikalingų minimalių pajamų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, leidimas pareiškėjui išduotas konkrečiu pagrindu (leidimas laikinai gyventi užsieniečiui, kuris ketina dirbti) ir aiškiai nurodytomis sąlygomis. Taip pat ši aplinkybė nepaneigia to, kad pareiškėjas patikrinimo laikotarpiu pragyvenimui Lietuvoje reguliarių pakankamų lėšų neturėjo. Teisės aktai numato minimalią pajamų sumą ir gaunamų pajamų Lietuvoje reguliarumą, kuris, be kita ko, buvo nurodytas pareiškėjo siekiant gauti leidimą laikinai gyventi ir darbdavio tarpininkavimo rašte. Duomenų, kad apie įdarbinimo sąlygų pasikeitimus Migracijos departamentas buvo informuotas, byloje nėra.

Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negavo reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl Leidimo išdavimo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Migracijos departamentas turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

Sprendimui priimti užteko iš oficialių institucijų informacinių sistemų (Sodra) gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai nenumato Migracijos departamento pareigos kreiptis į pareiškėją dėl papildomų paaiškinimų. Pareiškėjo teisė būti išklausytam yra realizuojama vykdant teisminę priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę, t. y. bylą nagrinėjant teisme, kuomet tiek pareiškėjas, tiek jo atstovai gali teikti papildomus įrodymus ir paaiškinimus, taip pat savo samprotavimus dėl sprendimo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti.

Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi. Šiuo atveju pareiškėjui Leidimas pagrįstai panaikintas keliais savarankiškais pagrindais.

Įvertinus skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Todėl užsieniečio Leidimo panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tai savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu jis atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad 2024 m. gegužės 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti naują leidimą laikinai gyventi darbui.

Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius atsakovo Sprendimo neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jie nenagrinėjami.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atmetus pareiškėjo skundą, jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėRomanas Klišauskas