Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ atstovui advokatui Stanislovui Butkevičiui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ atstovams Petrui Vainorui ir advokatei Jurgitai Judickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10-544/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Laugina“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Agaras“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Agaras“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nuomone, rangovas UAB „Laugina“ atsako užsakovui už statinio defektus pagal rangos sutartis ir įstatymą. Nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei kiekvienu atveju reikšminga nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir jas sieti su atsakingų už defektus asmenų veiksmais. Teismas pažymėjo, kad ekspertizės išvada ir bylos duomenimis nustatytos tokios pagrindinės defektų priežastys: nukrypta nuo projekto dėl rangovo, užsakovo kaltės bei užsakovo pageidavimu. Teismo nuomone, už byloje nustatytų užsakovo pageidavimų pasekmes, didesne dalimi yra atsakingas rangovas, nes jis turėjo įspėti užsakovą, o to nepadaręs, atsako už darbų trūkumus. Teismas sprendė, kad minėta aplinkybė yra pagrindas sumažinti rangovo atsakomybę (CK 6.259 str. 1 d., 6.689 str. 2, 4 d., 6.697 str. 3 d.), nes teisė kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbus buvo užsakovo pareiga (CK 6.689 str. 1 d.), o užsakovo paskirtas techninis statybos prižiūrėtojas kontroliavo darbus. Kadangi rangovas nukrypo nuo projekto, nesilaikė bendrųjų norminių aktų reikalavimų, neįspėjo užsakovo dėl galimų neigiamų pasekmių ir vykdė jo pageidavimus, o užsakovas savo iniciatyva įtakojo nukrypimus nuo projekto, techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo atstovas, tai už pasekmes atsako tiek rangovas, tiek užsakovas. Teismas sumažino rangovo atsakomybę už minėtų defektų šalinimą (CK 6.689 str. 4 d.).

Teismo įsitikinimu, nepagrįstu vertintinas ieškovo teiginys, kad 2004 m. sausio 30 d. sutarties 4 punkte numatyti trūkumai, dėl kurių kaina sumažinta 20 000 Lt, yra tie patys trūkumai, kurių šalinimui ekspertizės akte nustatyta kaina 210 102 Lt, nes pastarieji defektai paaiškėjo ir dėl jų pretenzijos pareikštos 2004 m. balandžio mėnesį, kai tuo tarpu sutartis sudaryta jau 2004 m. sausio 30 d. Kadangi ieškinys vertinamas pagrįstu 93 300 Lt, priešieškinis – 126 062 Lt, teismas nurodė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 2 799 Lt, o atsakovui iš ieškovo – 3 521 Lt žyminio mokesčio. Už priešieškinį atsakovas turėjo sumokėti 4 416,36 Lt, tačiau sumokėjo 5 124,54 Lt, todėl 708,18 Lt permoka grąžintina. UAB „Agaras“ turėtos 3 936,44 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisiamos visiškai. Tačiau UAB „Laugina“ reikalavimas priteisti 20 000 Lt advokato pagalbai apmokėti, tenkinamas iš dalies - 3 000 Lt sumai, nes ieškinys pripažintas iš dalies, rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos ne kartą taikytos teismų praktikoje, tai nėra nauji teisiniai santykiai, kuriems studijuoti reiktų ypatingo pasiruošimo, procesiniuose dokumentuose nesiremiama retai sutinkamais ir taikomais statybos reglamentais, normomis ar kitais aktais. UAB „Agaras“ turėjo 10 000 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į dalinį priešieškinio tenkinimą, tenkinamos dalinai iš UAB „Laugina“ priteisiant 7 000 Lt. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą priteisiamos iš abiejų šalių lygiomis dalimis. Vykdymo proceso išlaidos išieškomos vykdomojoje byloje vykdymo proceso tvarka, o ne šioje byloje, todėl šiuo pagrindu 600 Lt nepriteisiami.

Teismas teisingai motyvavo, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog papildoma rašytinė rangos sutartis dėl papildomų darbų sudaryta nebuvo. Tokia sutartis buvo sudaryta 2003 m. spalio 27 d., nes 2003 m. spalio 27 d. raštu atsakovas paprašė ieškovo atlikti skerdyklos pastato su papildomomis patalpomis statybos rangos darbus bei patvirtino, kad šių darbų kaina 290 000 Lt. Rangovui atlikus papildomus darbus ir juos pridavus užsakovui 2003 m. lapkričio 21 d. aktu, skerdyklos pastatas su pagalbinėmis patalpomis valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti. Tačiau tai nėra trijų rangos sutarčių dalis, kaip netinkamai motyvavo teismas, ir padarė įrodymais nepagrįstas išvadas, jog dėl minėtų papildomų 290 000 Lt atliktų darbų tarp šalių 2004 m. sausio 30 d. buvo pasirašyta sutartis Nr. 04/06, pagal kurią šalys sutarė, kad darbų kainą rangovas sumažina 20 000 Lt, nes po objekto pripažinimo tinkamu naudoti paaiškėjo statybos darbų defektai, kuriuos užsakovas sutiko pašalinti pats. Teismas padarė netinkamas išvadas aiškindamas 2004 m. sausio 30 d. sutarties Nr. 04/06 sąlygas. Kadangi likusios sumos atsakovas nepadengė pagal nustatytą grafiką, ieškovas 2004 m. rugpjūčio 9 d. nutraukė 2004 m. sausio 30 d. sutartį Nr. 04/06 bei pareikalavo atsakovo apmokėti likusį neapmokėtą įsiskolinimą. Atsakovas liko skolingas 113 300 Lt, bet ne 93 000 Lt, kaip neteisingai nurodė teismas. Be to, nurodytus defektus, 2004 m. sausio 30 d. sutarties Nr.04/06 4 punkte, įvardijamus kaip „Nekokybiškais darbais“, ieškovas ištaisė savo lėšomis, todėl atsakovui nustatytu grafiku nesumokėjus skolos, neteko galios ir jų susitarimas dėl kainos sumažinimo 20 000 Lt. Nepagrįsti teismo motyvai, kad atsiradus statybos defektams, UAB „Agaras“ per protingą terminą ir vėliau pareiškė rangovui pretenziją, reikalaudamas ištaisyti statybos defektus ar sumažinti darbų kainą. Teismas rėmėsi nepagrįstais atsakovo aiškinimais, jog jis daug kartų yra rašęs pretenzijas ir kvietęs atvykti apžiūrėti objektą, o į minėtas pretenzijas nebuvo reaguota. Į visas pretenzijas buvo reaguojama ir visada būdavo atvykstama į objektą, tačiau užsakovas ne visada priimdavo rangovą. Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tam tikri defektai pagal atsakovo pretenzijas jau yra ištaisyti. Teismo nurodyta atsakovo 2004 m. balandžio 16 d. pretenzija ieškovui nepatekta, o jos kopija pateikta tik teismui. Teismas netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas bei sutarties sąlygas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, ir tai turėjo esminės įtakos iš dalies neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui. Nepagrįstas teismo motyvas, kad UAB „Agaras“ įrodė defektų atsiradimo garantiniu laikotarpiu faktą ir jų pašalinimo darbų vertę. Šią nepagrįstą išvadą teismas daro netinkamai vertindamas teismo statybos techninės ekspertizės duomenis, nepagrįstai motyvuodamas, kad šia ekspertize nustatyta, kad UAB „Laugina“, atlikdama statybos darbus, kur nustatyti defektai, nukrypo nuo projekto. Defektų ištaisymo kaina 2006 m. sausio 1 d. Aplinkos ministro patvirtintomis kainomis yra 210 102 Lt ir, teismo nuomone, rangovas atsako užsakovui už statinio defektus pagal rangos sutartis ir įstatymą. Nepagrįstas ir prieštaringas išvadas teismas daro netinkamai aiškindamas CK 6.695 straipsnio 1 dalies, 6.666 straipsnio 3 dalies, 6.684 straipsnio, kitų straipsnių nuostatas, netinkamai įvertindamas įrodymus ir nukrypdamas nuo teismų praktikos. Ieškovas sutiko su kai kuriais defektais ir būtų juos ištaisęs, tačiau to nebuvo padaryta dėl atsakovo kaltės. Be to, ekspertai ekspertizės akte nenurodė, kad defektai kilo dėl UAB „Laugina“ kaltės, kaip neteisingai nurodė teismas, jog ekspertai pasisakė, kad kalta yra UAB „Laugina“. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad rangovas darbus atliko vadovaudamasis užsakovo pateiktu projektu, kuriame nebuvo išvadose nurodytų sprendimų, todėl rangovas, atlikdamas darbus pagal tokį projektą, negalėjo „nukrypti nuo projekto“, kuriame nebuvo nurodyta tokių sprendimų. Atsakovas visus darbus priėmė ir jokių trūkumų darbų priėmimo metu nepareiškė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ekspertizės išvada ir bylos duomenimis yra nustatytos pagrindinės defektų priežastys - nukrypimas nuo projekto dėl rangovo. Teismo išvada, kad už užsakovo pageidavimų pasekmes, didesne dalimi yra atsakingas rangovas, nes jis turėjo įspėti užsakovą, o to nepadaręs atsako už darbų trūkumus, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Rangovas nėra projektuotojas ir jis neturi nei techninių, nei kitų galimybių vertinti projektą ir žinoti, kaip privalo būti atlikta viena ar kita detalė. Rangovas darbus atlieka pagal projektą, todėl niekaip negalėjo įspėti užsakovo, nes apie projekto sprendimus gali atsakyti tik pats projektuotojas. Jeigu teismui buvo neaiškios ekspertizės 2006 m. spalio 8 d. akto Nr. 257, kurią atliko UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ ekspertai, išvados, teismas galėjo skirti kalbinę ekspertizę, o to nepadaręs, netinkamai išsprendė bylą. Teismas teisingai nurodęs, kad yra atsakovo kaltė, nes atsakovo paskirtas techninis statybos prižiūrėtojas kontroliavo darbus, padarė nepagrįstas išvadas, kad, kadangi rangovas nukrypo nuo projekto, nesilaikė bendrųjų norminių teisės aktų reikalavimų, neįspėjo užsakovo dėl galimų neigiamų pasekmių ir vykdė jo pageidavimus, o užsakovas savo iniciatyva įtakojo nukrypimus nuo projekto, techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė užsakovo atsakovas, tai už pasekmes atsako tiek rangovas, tiek užsakovas, todėl rangovo atsakomybė už defektų šalinimą mažintina. Teismas turėjo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, o ne netinkamai aiškinant ir pritaikant CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktus, nurodytų defektų ištaisymo kainą – 210 102 Lt mažinti 40 %, tai yra 84 040 Lt. Teismas nepagrįstai sprendė, kad negalima laikyti pagrįstu ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 4 157,45 Lt netesybų. Tokias išvadas teismas padarė netinkamai įvertindamas byloje esančius įrodymus, 2004 m. sausio 30 d. sutarties sąlygas, nevertindamas 2003 m. spalio 27 d. sutarties, netinkamai pritaikydamas ir aiškindamas CK 6.46, 6.64 straipsnių nuostatas. Be to, teismas neišsprendė reikalavimo priteisti 6 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, netinkamai pritaikė CPK 265 straipsnio reikalavimus. Tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas netinkamai išsprendė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 20 000 Lt atstovavimo išlaidas byloje. Nepagrįstas teismo motyvas, kad rangos teisnius santykius reglamentuojančios teisės normos ne kartą taikytos teismų praktikoje, tai nėra nauji teisiniai santykiai, kuriems studijuoti reiktų ypatingo pasiruošimo, procesiniuose dokumentuose nesiremiama retai sutinkamais ir taikomais statybos reglamentais, normomis ar kitais aktais. Teismų praktika dėl rangos teisinių santykių yra ne vienoda, bylos dokumentų apimtis yra didžiulė, pateikta daug procesinių dokumentų, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir trukmę, tai nėra neprotingai didelės atstovavimo išlaidos. Teismas netinkamai pritaikė CPK 98 straipsnio 2 dalį, 93 straipsnio 2 dalį, 98 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai grąžino atsakovui 708,18 Lt permoką iš valstybės biudžeto bei priteisė visas UAB „Agaras“ turėtas 3 936,44 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Teismas netinkamai išsprendė UAB „Agaras“ turėtų 10 000 Lt ekspertizės išlaidų priteisimo klausimą, priteisdamas 7 000 Lt iš UAB „Laugina“ bei netinkamai išsprendė klausimą dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo. Atmesdamas ieškovo prašymą dėl 600 Lt priteisimo, teismas nepagrįstai motyvavo, jog tai vykdymo proceso išlaidos išieškomos vykdomojoje byloje, vykdymo proceso tvarka, o ne šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą, įvertina sprendimo teisinį, faktinį pagrindą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301 str.), ir ex officio absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str. 1 ir 2 d.).

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šalių pareigų, kilusių iš statybos rangos sutarties, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės, įrodymų ir jų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, ir iš esmės priėmė teisingą sprendimą, tačiau teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad, nesant atsakovo reikalavimo padidinti objekto defektų pašalinimo kainą iki 210 102 Lt, taip savarankiškai nusprendęs dėl priešieškinio sumos, teismas peržengė atsakovo reikalavimo ribas (CPK 143, 135, 140-141 str.). Todėl teismo sprendimas iš dalies keičiamas.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos apmokėti likusią statybos rangos sutarties vykdymo metu atliktų darbų dalį – 113 300 Lt ir ieškovo pareigos atlyginti atsakovui išlaidas dėl statybos objekto defektų, nustatytų per garantinį laikotarpį – 170 818 Lt . Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytas statybos rangos sutartis, šalių tarpusavio santykius, veiką, vykdant šias sutartis, padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių egzistavo statybos rangos teisiniai santykiai (CK 6.193, 6.681 str.). Šalys neginčija teisinių santykių kvalifikacijos. Šiomis sutartimis, kaip jau minėta, ieškovas (rangovas) UAB ,,Laugina“ įsipareigojo pastatyti skerdyklą, gyvulių laikymo gardus ir skerdyklos nuotekų valyklą pagal atsakovo (užsakovo) UAB ,,Agaras“ pateiktą objekto projektinę dokumentaciją, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti sutartą kainą. Byloje nustatyta (šalys to neginčija), kad visi šie darbai atlikti, objektai pripažinti tinkami naudoti 2003 m. lapkričio 21 d. (1 t., b. l. 57-59, 85, 129-149), suteikiant penkerių metų garantiją. CK 6.687 straipsnis nustato užsakovo pareigą apmokėti už atliktus statybos rangos darbus sutartyje nustatyta tvarka. Nustatyta, kad statybos darbų kaina ir apmokėjimas buvo aptarti minėtų sutarčių 2, 3 ir 8 punktuose (1 t. b. l. 56, 57, 85). Ginčo dėl šių sutarčių nuostatų (kainos ir apmokėjimo tvarkos) taip pat nėra. 2004 m. sausio 30 d. sutartimi šalys buvo suderinusios apmokėjimo grafiką, apibrėžusios per garantinį laikotarpį atsiradusius objekto defektus, jų pašalinimą įvertinusios 20 000 Lt. Šia suma sumažinta atsakovo ieškovui mokėtina suma iki 270 000 Lt (290 000 Lt-20 000 Lt) (1 t. b. l. 14, 15-18). Atsakovas UAB ,,Agaras“ neginčija savo pareigos apmokėti ieškovui sutartą likusią sumą – 93 300 Lt. Tačiau, kaip jau minėta, reikalavo, kad ieškovas pripažintų atsakovo nuostolius dėl 2004 metų balandžio mėnesį, per garantinį terminą, išaiškėjusių defektų pašalinimo, kurie yra 170 818 Lt, įskaitant, nes ieškovas atsisako defektus pašalinti. Ieškovas, kaip jau minėta, neigia savo atsakomybę dėl nustatytų defektų. CK 6.697 straipsnis nustato pareigą rangovui, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laikotarpį užtikrinti, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (1 d.). Šio straipsnio antroje dalyje nustatyta rangovo <...> atsakomybė už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba užsakovo arba jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Užsakovo pareiga per garantinį laiką nustačius objekto defektus, per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (5 d.). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylą, teisingai aiškino sutarties turinį (CK 1.5, 6.193 str.) teisingai įvertino įrodymus, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 177, 178, 183, 185 str.) ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas skolingas ieškovui už atliktus statybos darbus 93 300 Lt, o ne 113 300 Lt, kaip teigia ieškovas. Dėl apelianto (ieškovo) nurodytos aplinkybės (vienasmeniškai nutrauktos 2004 m. sausio 30 d. sutarties), joje (sutartyje) šalių konstatuotos aplinkybės dėl objekto defektų ir jų kainos, bei atsakovo prisiimta pareiga juos pašalinti, neišnyko. Ieškovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose nepaneigė įrodymais, kad minėtoje sutartyje aptartų defektų (objekto administracinio – buitinio pastato patalpose po 100 kv. m parketo danga renkasi vanduo; nekokybiški grindjuosčių įrengimo darbai kiaulių, galvijų skerdimo, šaldytuvų skyriuose; nekokybiški lubų apdailos darbai galvijų skyriuje), paaiškėjusių per garantinį terminą iki 2004 m. sausio 30 d. (sutarties pasirašymo dienos) nebuvo ar ieškovas (apeliantas) juos (defektus) pašalino. Priešingai nei apeliantas (ieškovas), atsakovas apeliacinės instancijos teisme pateikė rašytinius įrodymus apie minėtų defektų pašalinimą ir tokių darbų kainą, kuri neviršija minėtoje sutartyje šalių sutartos defektų pašalinimo kainos – 20 000 Lt. Kadangi šalys buvo sutarusios mažinti atsakovo mokėtiną ieškovui sumą šia suma, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas liko skolingas ieškovui už atliktus darbus – 93 300 Lt. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentas dėl šių teismo sprendimo nustatytų faktinių aplinkybių – nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą ir dėl kitų, 2004 m. sausio 30 d. sutartyje neaptartų statybos objekto defektų, paaiškėjusių 2004 m. balandžio mėnesio pabaigoje, atsiradimo priežasties, bylos šalių įtakos tam, jų (šalių) atsakomybės. Teismas teisingai įvertino bylos duomenis, taip pat ir statybos techninės ekspertizės išvadą (1 t., b. l. 166-168, 2 t., b. l. 22-36). Joje (ekspertizės išvadoje) nustatytas faktines aplinkybes, t.y. tai, kad rangovas (ieškovo UAB ,,Laugina“) nukrypo nuo projekto (ekspertizės akto 1, 2, 4, 5, 7, 9 ir 10 p.) ir nepasirinko tinkamos darbų technologijos (ekspertizės akto 6 ir 8 p.) patvirtino apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas ekspertas A. M. ( 1 t., b. l. 169-171). Šioje (apeliacinėje) instancijoje apklaustas liudytoju objekto projektuotojas R. A. (2 t., b. l. 171-172) patvirtino, kad dėl projekto pakeitimų (sienos pakeitimo vietoj mūrinės į gipsokartonę ir izoliacijos) nesikreipta, o apdailos darbų, deformacinių siūlių dengimo technologija turėjo pasirinkti rangovas. Teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visetą: šalių paaiškinimus dėl bendradarbiavimo sutarto objekto statybos eigoje ir rašytinius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą ir dėl užsakovo atsakomybės, t. y. dėl to, kad iš dalies nukrypta nuo projekto (2, 6 p.) užsakovui pageidaujant. Atsakovas šios aplinkybės neginčijo. Ieškovas, kaip jau minėta, pripažino savo kaltę dėl ekspertizės išvadoje konstatuotų defektų ir jų atsiradimo priežasties iš dalies – dėl 9 punkto (visa apimtimi) ir 10 punkto (iš dalies). Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo išvada, kad dėl tokių, kokios nustatytos byloje, užsakovo pageidavimų įgyvendintų pasekmių, didesne dalimi privalo atsakyti rangovas, privalėjęs įspėti užsakovą apie galimas tokių nukrypimų nuo projekto pasekmes (CK 6.659 str.). Užsakovo atsakomybę už pasekmes teismas susiejo su jo (užsakovo) pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti statybos darbų eigą (CK 6.689 str.) ir pateikti užsakovui tinkamą projektą (Sutarčių 6 p.). Atsiradusios pasekmės įrodo, kad užsakovas šios pareigos tinkamai neįvykdė. Pirmosios instancijos teismas dėl visų minėtų faktinių aplinkybių turėjo pagrindą mažinti defektų šalinimo kainą 40 procentų. Atsakovas dėl to prieštaravimų nepareiškė. Tačiau, kaip jau minėta, teismas nepagrįstai padidino atsakovo priešieškinio reikalavime nurodytą defektų pašalinimo kainą, vietoje 170 818 Lt nurodydamas statybos techninės ekspertizės akto priede nurodytą defektų pašalinimo kainą – 210 102 Lt. Atsakovas byloje yra pažymėjęs, kad defektų pašalinimo kainos, nors ekspertizė nustatė didesnę kainą, nedidina. Tai patvirtino ir atsakovo atstovas apeliacinės instancijos teisme. Kaip jau minėta, padidindamas reikalavimą, teismas peržengė jo (reikalavimo) ribas, padarydamas proceso teisės pažeidimą, kurį teisėjų kolegija ištaiso, atlikdama perskaičiavimą: 170 818 Lt – 68 327,2 Lt (40 proc.) = 102 490,80 Lt (defektų pašalinimo kaina) – 93 300 Lt (įskaitoma atsakovo skola ieškovui) = 9 190,80 Lt. Ši suma (defektų pašalinimui) ir priteistina atsakovui UAB ,,Agaras“ iš ieškovo UAB ,,Laugina“.

Tuo (nutarties argumentais) atsakyta į apeliacinio skundo 1,2,4,5,6 punktus.

Dėl apeliacinio skundo 3 punkto: byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 60-66) įrodo, kad atsakovas 2004 m. balandžio mėnesį pastebėjęs objekto defektus, buvo pakankamai operatyvus ir nedelsė kreiptis į ieškovą su pretenzijomis, todėl pirmosios instancijos teismo išvada atsakovo kreipimosi į ieškovą dėl protingo termino – pagrįsta. Ieškovas jos nepaneigė (CK 6.697 str. 5 d.). Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šią situaciją, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, tačiau šio savo teiginio nepagrindė – nenurodė nei vienos teismo nutarties, kurių teiginiams prieštarauja tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Dėl apeliacinio skundo 7 punkto: teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl 4 157,45 Lt netesybų, reikalaujamų iš atsakovo, nepagrįstumo. Teismas tinkamai aiškino CK 6.646, 6.64 straipsnių nuostatas. Kita apeliacinio skundo 7 punkto dalis, išsprendus ginčą tokiu būdu, nėra aktuali.

Pakeitus tenkintą atsakovo priešieškinio reikalavimo dydį, atitinkamai koreguojamos ir bylinėjimosi išlaidos, jas paskirstant proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

Ieškinys pagrįstas 93 300 Lt, o priešieškinis – 102 491,80 Lt, todėl ieškovui UAB ,,Laugina“ priteistina iš atsakovo UAB ,,Agaras“ – 2799 Lt sumokėto žyminio mokesčio, o atsakovui iš ieškovo – 3049,81 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Įskaitant šias sumas, iš ieškovo UAB ,,Laugina“ atsakovui UAB ,,Agaras priteistina 250,81 Lt sumokėto žyminio mokesčio pirmoje instancijoje.

Apeliaciniu skundu apeliantas ginčijo 150 219,45 Lt sumą, apeliacinis skundas patenkintas dėl 23 571,2 Lt, todėl ieškovui UAB ,,Laugina“ priteistina iš atsakovo 707,14 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Įskaitant šalims priteistiną sumokėtą žyminį mokestį, iš atsakovo UAB ,,Agaras“ priteistina ieškovui UAB ,,Laugina“ 456,33 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovui UAB ,,Agaras“ priteistinų iš ieškovo UAB ,,Laugina“ atstovavimo išlaidų – 3936,44 Lt, tačiau mano, kad ieškovui UAB ,,Laugina“ priteista atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų per mažai, todėl jos didinamos iki 3900 Lt. Įskaitant šias sumas, atsakovui UAB ,,Agaras“ priteistina iš ieškovo UAB ,,Laugina 36,44 Lt atstovavimo išlaidų.

Ieškovo atstovo prašoma priteisti 20 000 Lt suma akivaizdžiai per didelė ir neatitinka 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 ir 8 punkto nuostatų ir laikytinos neprotingai didelėmis. Pirmosios instancijos teismas tokio ieškovo prašymo netenkino pagrįstai. Apeliaciniame skunde ieškovas tokios atstovavimo pirmosios instancijos teisme sumos taip pat nepagrindė, todėl apeliacinio skundo 8 punktas dėl 20 000 Lt atstovavimo išlaidų pripažįstamas nepagrįstu.

Už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme ieškovas neprašo atstovavimo išlaidų.

Atsakovas UAB ,,Agaras“ apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti iš ieškovo UAB ,,Laugina“ 4310,54 Lt atstovavimo šioje instancijoje išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, jos apimtį, prieina prie išvados, kad prašoma suma per didelė ir ją mažina iki 2000 Lt. Viso atsakovui priteistina iš ieškovo 2306,44 Lt atstovavimo teismuose (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) išlaidų.

Teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo 9 punkto argumentus dėl priteistos iš ieškovo atsakovui sumos už ekspertizės atlikimą ir nepriteistų teismo nutarties vykdymo byloje išlaidų pagrįstais iš dalies. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismo nustatytas šalių kaltės proporcijas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovo atsakovui per dideles jo (atsakovo) išlaidas dėl statybos techninės ekspertizės apmokėjimo ir jas mažina iki 6000 Lt (CPK 90 str.).

Iš atsakovo priteistina ieškovui 600 Lt išlaidų, patirtų vykdant pirmosios instancijos teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartį (1 t., b. l. 45) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB ,,Agaras“ šioje civilinėje byloje (2 t. b. l. 69). Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas šio ieškovo prašymo tuo pagrindu, kad vykdymo proceso išlaidos išieškomos vykdomojoje byloje, pažeidė CPK 88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą.

Įskaičius visas šalių patirtas ir tenkintinas bylinėjimosi išlaidas, priteistina atsakovui UAB ,,Agaras„ iš ieškovo UAB ,,Laugina“ 6 980,11 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš šalių priteisiama valstybei po 13,70 Lt už procesinių dokumentų išsiuntimą apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 107, CPK 88 str. 1 d., 2 p.).

Kitoje dalyje (dėl žyminio mokesčio grąžinimo, atmestų palūkanų, procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų valstybei priteisimo) teismo sprendimas nekeičiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2007 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Agaras“ 9 190,80 Lt (devynis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt Lt aštuoniasdešimt ct) išlaidų statybos objekto defektams pašalinti ir 6 980,11 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt Lt vienuolika ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Laugina“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Agaras“ valstybei po 13,70 Lt (po trylika Lt septyniasdešimt ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.