Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-17 · Civilinė byla Nr. 2A-103-173/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-17
Bylos Nr.
2A-103-173/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-10135-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
A. G. M., V. J. M.
Kategorijos
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-103-173/2012Teisminio proceso Nr.:2-05-3-10135-2010-3Procesinio sprendimo kategorija: 34.3; 34.2;121.21. (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Ž.BudžienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. G. M. ir V. J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje dėl daiktinių teisinių santykių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. V. J. M. ir A. G. M. kreipėsi į teismą prašydami: 1) nustatyti mirusiojo V. M. 1/2 idealiąją turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje: banko sąskaitoje Swedbank, AB esančių lėšų, kurios 2008 m. birželio 5 d. duomenimis sudarė 1579,82 Lt; teisės į išmokas akcininkams, mokėtinas UAB „Nemuno laivininkystė“ sumažinus įstatinį kapitalą, kurios turimais duomenimis sudaro 271 Lt; buto, esančio (duomenys neskelbtini) ; žemės sklypo su sodo nameliu, esančio (duomenys neskelbtini).; savos gamybos transporto priemonės valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2) nustatyti tokią naudojimosi butu su ūkio pastatu ir rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini) tvarką: ūkio pastatą (6,21 m2), rūsį (5,69 m2), buto koridorių (6,22 m2), virtuvę (5,99 m2), vonią (2,91 m2) bei tualetą (1,35 m2) - paskirti bendrai naudotis V. J. M., J. M. bei A. G. M.; kambarį (16,40 m2) – paskirti naudotis J. M.; kambarį (8,80 m2) - paskirti naudotis V. J. M. bei A. G. M. bendrai; 3) priteisti ieškovei V. J. M. iš atsakovės J. M. bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį bei išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Ieškovai nurodė, V.J. M. ir J.A. M. susituokė (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 35). 1992 m. birželio 3 d. J.A. M. vardu buvo įsigytas dviejų kambarių butas (privatizavimo pagal investicinius čekius tvarka), esantis (duomenys neskelbtini). Butas įregistruotas J.A. M. vardu (1 t., b.l. 48-53). (duomenys neskelbtini) mirė ieškovų tėvas V. M.. Po jo mirties palikimą priėmė mirusiojo sutuoktinė J. M., sūnus A. G. M., ir dukra V. J. M.. Santuokos metu V. M. ir J. M. buvo įgiję turto, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausė abiem sutuoktiniams. J.A. M. geranoriškai pateikti prašymą dėl mirusiojo sutuoktinio turto dalies atidalijimo nesutinka (1 t., b.l. 19), į daugkartines žodines bei rašytines pretenzijas nereaguoja ir su ieškovais nebendradarbiauja. Santuokoje privatizuoti butai yra bendra jungtinė nuosavybė, o aplinkybė, kad privatizavimas buvo finansuotas iš vieno sutuoktinio investicinių čekių gali būti tik pagrindu nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę. Savo ieškinį ieškovai grindė: 1992-06-03 sutartimi not. reg. Nr. 22-447, Teisingumo ministerijos raštu, UAB „Nemuno laivininkystė“ pažyma ir išrašu, bankų pažymomis, pretenzijomis, pasiūlymais, notarės R. L. raštais.

A. J. M. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškinį palaikė. Nurodė, jog pagal susitarimą su mirusiuoju V. M. ir atsakovės dukros J. R. šeima, butą atsakovė privatizavo savo - J. M. vardu, asmeninėn nuosavybėn, už atsakovės ir jos dukros asmenines lėšas, o V. M. savo investicinius čekius padovanojo sūnui. V. M. neprivatizavo buto, nes tikėjosi gauti valdišką butą. Atsakovė įgijo butą savo nuosavybėn 1992 m. birželio 3 d. Po vyro V. M. mirties, ji atliko šiuos pagerinimus: sudėjo plastikinius langus, 3 vnt., kaina 2330 Lt; pastatė dujinį katilą, kaina 2515,13 Lt; nupirko kitus buto pagerinimams atlikti reikalingus įrankius ir detales, kaina 297,90 Lt. Iš viso buto pagerinimams atlikti atsakovė išleido 5140,03 Lt. Taip pat atsakovė mokėjo už buto komunalinius patarnavimus ir sodo mokesčius.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo R. J. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, priešieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad butą privatizavo atsakovė asmeninėn nuosavybėn, nes ji pati davė atsakovei investicinių čekių ir dovanojo grynųjų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies, priešieškinis tenkintino visiškai. Teismas nusprendė nustatyti, kad V. M. priklauso ½ dalis santuokoje su J. M. įgyto turto – banko sąskaitoje AB Swedbankas esančių lėšų, kurios 2008 m. birželio 5 d. duomenimis sudarė 1578,82 Lt, 271,00 Lt UAB „Nemuno laivininkystė“ akcininkams mokėtinų išmokų, sumažinus įmonės įstatinį kapitalą, žemės sklypas (duomenys neskelbtini)., savos gamybos transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje ieškinys atmestas. Tuo pačiu sprendimu teismas pripažino, kad dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso J. M.. Teismas priteisė iš ieškovų A. G. M. ir V. J. M. atsakovei J. M. po 67,50 Lt iš kiekvieno sumokėto žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovų A. G. M. ir V. J. M. valstybei po 35,00 Lt iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš atsakovės J. M. ieškovei V. J. M. 588,00 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės J. M. valstybei 33,60 iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas tokį spredimą motyvavo tuo, jog V. M. neišreiškė valios įsigyti butą su dalimi ūkio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi 1991 m. spalio 31 d. Kauno miesto valdybai ateiktame prašymas leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), jo gyventojai M. V. ir J. R. sutiko, kad butą pirktų pagrindinis nuomininkas M. J.. Dėl to šiuo atveju, kai byloje nustatyta, kad privatizuojant dalis buto kainos apmokėta atsakovės ir trečiojo asmens investiciniais čekiais, o dalis – J. M. dovanotais grynaisiais pinigais, teismas pripažino, kad dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso J. M..

Šalies argumentai

Ieškovai V.J. M. ir A.G. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl dviejų kambarių buto(duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- nustatyti mirusiojo V. M. l/2 idealinę turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, bute esančiame (duomenys neskelbtini) bei nustatyti tokią naudojimosi butu su ūkio pastatu tvarką : ūkio pastatą (6,21 kv.m), rūsį (5.69 kv.m.), buto koridorių (6,22kv.m.), virtuvę (5,99 kv.m.,) vonią (2,91kv.m.), tualetą (1.3 5kv.m.) paskirti naudotis V. J. M., J. M. nei A. G. M. bendrai, kambarį (16,40 kv.m.) paskirti naudotis J. M., kambarį (8,80 kv.m. ) paskirti naudotis V. J. M. bei A. G. M. bendrai, priteisti iš atsakovės J. M. bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai teigia, jog teismas neteisingai pritaikė materialines teisės normas, Civilinio Kodekso 3.117str, SŠK 21str., neteisingai pritaikė galiojusio SŠK 22str.ld. nuostatas bei specialųjį įstatymą - Butų privatizavimo įstatymą. Tiek nuomininkams, tiek jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis. V. M. atitiko visus įstatymo eidėjo keliamus kriterijus, todėl teismas be pagrindo ginčo turtą pripažino mirusiojo tėvo sutuoktinės J. M. asmenine nuosavybe. SŠK 21str.ld. nurodyta, kad turtas sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. V. M. iki savo mirties gyveno santuokoje su atsakove, ginčo bute Amerikos Lietuvių g. 17-5, Kaune. Lietuvos Respublikos Seimui 1998m.liepos 2d. įstatymu NR (duomenys neskelbtini) papildžius Butų :rivatizavimo įstatymo 5str.ldalį sakiniu „Sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuojamą namą ar butą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas ar butas“, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą vieno iš sutuoktinių vardu, laikomi bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21str.3d). Sutuoktiniai, privatizavę butą santuokos metu vieno iš jų vardu, naudojasi juo lygiomis teisėmis (SSK 21 str.ld.). Išimtį sudaro atvejai, kai sutuoktiniai privatizuodami butą, iš karto nusistatė bendro buto idealiąsias dalis, kurias nurodė pirkimo-pardavimo sutartyje, net jeigu tos dalys buvo nustatytos nelygios. Kai matyti iš pateiktos 1992 birželio 03d. buto pirkimo - pardavimo sutarties, joje idealiosios buto dalys tarp sutuoktinių nustatytos nebuvo, o tai tik patvirtina įstatymo nustatytą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas pripažindamas ginčo turtą asmenine atsakovės J. M. nuosavybe neteisingai konstatavo aplinkybes, su kuriomis apeliantas nesutinka. Teismas nepagrįstai neatsiževelgė į apelianto duotus parodymus, kad „tėvas jam padovanojo tik dalį savo investicinių čekių, kuriuos pardavęs už juos gavo tik 200 litų“. Taip pat teismas nevertino trečiojo asmens - R. J. prašyme (atsiliepime ) nurodytų svarbių aplinkybių, kad apelianto tėvas už savo investicinius čekius įsigijo UAB „Nemuno laivininkystė“ akcijų. Šie faktai patvirtina aplinkybes, jog tėvas savo investicinius čekius panaudojo bendriems šeimos poreikiams, t.y.,bendram turtui įgyti. Apelianto teigimu, teisė į dalį UAB „Nemuno laivininkystė“ išmokų, kurių vertė 271 litų ,sumažinus įstatinį kapitalą, kaip sutuoktinei, pripažinta ir atsakovei J. M.. Ši teisė į išmokas sudaro atsakovės J. M. pavedėto turto dalį, todėl apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog ginčo butas yra asmeninė atsakovės nuosavybė. Apelianto manymu, nepagrįsta teismo išvada, kad dalis buto kainos yra apmokėta atsakovės J. M. ir jai trečiojo asmens R. J. jai dovanotais investiciniais čekiais, o dalis - dovanotais pinigais, nes tokias teismo išvadas paneigia byloje esantys rašytinai įrodymai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė urodo, jog šeimos nariai - V. M., J. M., Jonaitis A. R., J. R., bei A. J. ir D. J. susitarė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise privatizuos J. M. ir bus teisėta šio buto savininkė. Ginčo butas buvo įgytas už asmeninius J. M. čekius ir čekius bei pinigus padovanotus R. J.. J. M. įgijo butą savo asmeninėn nuosavybėn, o ne kaip bendrąją jungtinę nuosavybę, nes atsakovės vyras V. M. nepageidavo būti ginčo buto savininku, kadangi stovėjo eilėje kitam butui gauti, Ta aplinkybė, kad dalis investicinių čekių buvo grąžinta, nepaneigia tos aplinkybės, kad ginčo butas buvo įsigytas už atsakovės ir trečiojo asmens R. J. investicinius čekius ir pinigus. Atsakovei grąžinti investiciniai čekiai, R. J. grąžinti nebuvo. Atsakovės sutuoktinis V. M. turėdamas teisę privatizuoti ginčo butą šia teise nepasinaudojo. Ta ieškovų apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad nebuvo nustatytos idealiosios dalys, kaip tik patvirtina sutuoktinių susitarimą, kad butą privatizuos J. M. asmeninėn nuosavybėn. SŠK 22 straipsnio 1 dalis nustatė, kad sutuoktinio asmeninė nuosavybė yra turtas priklausęs sutuoktiniams iki santuokos, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana. Investiciniai čekiai buvo skirti kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui kaip asmeninė nuosavybė, todėl buvo naudojami savo nuožiūra kaip asmeninis turtas, todėl pirmosios instancijos teismas ginčo butą įgytą iš J. M. asmeninių lėšų pripažino asmenine nuosavybe.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Ginčas šioje byloje tarp šalių yra kilęs dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, t.y. dviejų kambarių buto ir dalies ūkio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nustatymo. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, 1991 m. spalio 31 d. Kauno miesto valdybai buvo pateiktas prašymas leisti pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyti nuomininko šeimos nariai – M. V., Jonaitis A. R., J. R., J.A. ir J. D. Sutikime M. V. ir J. R. sutiko, kad butą pirktų pagrindinis nuomininkas J. M. (b.l. 38). 1992 m. birželio 3 d. ieškovės vardu buvo įsigytas ir užregistruotas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) ( b.l. 40). Butas buvo privatizuotas Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Butas buvo įgytas už 13567,00 rublių (b.l. 47), iš kurių 1897,00 rublių grynais pinigais buvo sumokėti į Kauno miesto butų privatizavimo tarnybos sąskaitą, o likusi dalis 11670,00 rublių panaudojant valstybės vienkartines išmokas. Ši suma nurašyta iš atsakovės J. M. ir trečiojo asmens R. J. investicinių sąskaitų (b.l. 44-46; 104-105; 109-112). Butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas J. M. vardu ( b.l. 48-53).

Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise priklauso J. M.. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų, J. M. (Ž.) (duomenys neskelbtini) susituokė su V. M. (b.l. 35). V. M. mirė (duomenys neskelbtini). (b.l. 36). Iki V. M. mirties, sutuoktiniai gyveno kartu. Po V. M. mirties liko 1578,82 Lt (2008 m. birželio 5 d. duomenimis) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbankas, 271,00 Lt UAB „Nemuno laivininkystė“ akcininkams mokėtinų išmokų, butas su dalimi ūkio pastato, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su sodo nameliu, esantys (duomenys neskelbtini)., savos gamybos transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-13; 49-56) (b.l. 10-13; 54-56). Tiek SŠK 21 straipsnis, tiek ir CK 3.87 straipsnis nenustato jokių papildomų išlygų tam, kad santuokos metu įsigytas turtas taptų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Buto privatizavimo metu šalys gyveno tame pat bute kaip šeima, todėl, nors butas privatizuotas buto gyventojų sutikimu tik vienos J. M. vardu, šis butas buvo privatizuotas būtent tos pačios šeimos reikmėms, o ne J. M. asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, kad buto gyventojai (nuomininkai) pasirašė susitarimą, kad butas bus privatizuotas J. M. vardu, ir jo privatizavimui buvo panaudotos J. M. asmeninės bei dukters lėšos (investiciniai čekiai), taip pat šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Pagal SŠK 21 straipsnio 3 dalį, turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors viešame registre jis būtų įformintas tik vieno iš sutuoktinių vardu. Turto, įsigyto santuokos metu, teisinis statusas priklauso nuo jo įsigijimo momento – jeigu jis įsigytas gyvenant santuokoje, preziumuojama, jog jis yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo butas privatizuotas už investicinius čekius. Daikto, įsigyto už investicinius čekius, negalima pripažinti vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tiek darbo užmokestis, tiek pensija, tiek ir investiciniai čekiai, gauti gyvenant santuokoje, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 449/2003). Todėl ir daiktas, įsigytas už šias lėšas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje T. M. v. V. V., Nr. 3K-7-311/2002, kat. 69.7). Be to, netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Dėl nurodytų priežasčių prezumpcija, jog santuokos metu įgytas ginčo butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nėra paneigta (CK 3.88 str. 2 d.). Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė SŠK 21 straipsnį, CK 3.88 ir 3.89 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl jo sprendimas dalyje naikintinas (CPK 3542 str. 2 ir 5 d.).

Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas nustatyti naudojimosi butu su ūkio pastatu tvarką, yra atmestinas, kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu ieškovams yra tik nustatyta mirusiojo V. M. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri suteks galimybę ieškovams gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovams būtina įforminti paveldėjimą, t. y. gauti paveldėjimo teisės liudijimą iš notaro. Vadovaujantis Nekilnojamo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo (2001 m. birželio 21 d. Nr. IX-391) 22 straipsnio nuostatomis, vienas iš daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis šios teisės registruojamos nekilnojamojo turto registre, gali būti ir paveldėjimo teisės liudijimas. Tik Nekilnojamojo turto registro centre užregistravus teisę į nekilnojamąjį daiktą ir kilus ginčui dėl patalpų naudojimosi tvarkos, ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas, vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje.

Patenkinus apeliacinį skundą dalinai (50%), atitinkamai turi būti pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovės J. M. priteistina dalis V.J. M. turėtų advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme – 700 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė yra sumokėjus 280 Lt žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad skundas tenkinamas dalinai (50%), ieškovei V.J. M. priteistina iš atsakovės J. M. 140 Lt žyminio mokesčio (CPK 12 str.).

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimą dalyje dėl dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) nuosavybe.

Nustatyti mirusiojo V. M. 1/2 idealią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje - dviejų kambarių buto (duomenys neskelbtini).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei V. J. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 700Lt(septynis šimtus litų) advokato pagalbai apmokėti ir 140Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisArūnas Rudzinskas