Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Ekinsta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria atmestas šio kreditoriaus skundas dėl 2005 m. gegužės 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Mindaugo karūna“ bankroto byloje Nr.B2-160-280/2005.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismas 2005 m. kovo 9 d. nutartimi, patenkindamas bankrutuojančios AB ,,Ekinsta“ ieškinį, iškėlė UAB ,,Mindaugo karūna“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė Laimoną Tamošaitį (t. 1, b. l. 106), o 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino minėtos bendrovės kreditorių sąrašą bei reikalavimus (t. 1, b. l. 123).

Administratorius 2005 m. gegužės 20 d. sušaukė atsakovo BUAB ,,Mindaugo karūna“ kreditorių pirmąjį susirinkimą. Kreditorius BAB ,,Ekinsta“ šiame susirinkime nedalyvavo, o savo nuomonę svarstomais klausimais išreiškė balsuodamas raštu. Šiame susirinkime kreditoriai apsvarstė visus dienotvarkės klausimus ir priėmė nutarimus. Kreditorius BAB ,,Ekinsta“, nesutikdamas su dalimi šių nutarimų, pateikė teismui skundą, prašydamas nutarimus panaikinti, kaip neteisėtus, prieštaraujančius imperatyvioms teisės aktų nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai bankroto bylose, tai yra:

- Neteisėtas nutarimas, kuriuo BUAB ,,Mindaugo karūna“ kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas kreditorius AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“, nes protokole nebuvo užfiksuota, kuris iš minėto kreditoriaus atstovų (konkretus asmuo) yra skiriamas eiti kreditorių susirinkimo pirmininko pareigas. Dėl to yra sudėtinga vykdyti skaidrią ir objektyvią bankroto proceso priežiūrą, neįmanoma užtikrinti savalaikio kreditorių susirinkimo pirmininko dalyvavimo, nežinoma, koks konkrečiai šio kreditoriaus atstovas turi teisę šaukti kreditorių susirinkimus, formuoti susirinkimų darbotvarkę bei nutarimus, pasirašinėti kreditorių susirinkimų protokolus ir pan.

- Neteisėtas nutarimas rinkti kreditorių komitetą iš šešių narių, tai yra iš trijų AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ atstovų, V. K. , Utenos apskrities VMI atstovo bei darbuotojų atstovo, nes buvo pažeistos atitinkamų kreditorių teisės. Šiems asmenims nustatytos papildomos pareigos, kurioms atsirasti jie nebuvo davę sutikimo; susirinkime nedalyvavo pasiūlyti V. K. bei Utenos apskrities VMI atstovas, o šio kreditoriaus atstovas raštu balsavo už pasiūlymą nerinkti kreditorių komiteto. Nutarimas yra neteisėtas ir dėl to, jog į komitetą deleguoti net trys vieno kreditoriaus atstovai ir tuo pažeistas kreditorių lygiateisiškumas bei interesų pusiausvyra. Tai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsakytai pozicijai, kad į kreditorių komitetą galima deleguoti tik vieną kreditoriaus atstovą, kuris komitete turėtų vieną balsą. Iš darbuotojų tarpo nebuvo išrinktas konkretus asmuo, kuriam darbuotojai būtų suteikę atitinkamus įgaliojimus.

- Neteisėtas nutarimas, kuriuo administratoriui nustatytas 35 tūkst. Lt atlyginimas už visą bankroto administravimo laikotarpį, nes prieštarauja Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusiai 2005 m. kovo 31 d. nutarčiai, kuria nustatyta, jog administratoriaus atlyginimui skiriama 5 tūkst. Lt per mėnesį.

- Neteisėtas nutarimas nesudaryti taikos sutarties, kaip prieštaraujantis imperatyvioms Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) normoms, nes kreditorių susirinkimas negali riboti ĮBĮ įtvirtintą kreditorių, savininkų ar administratoriaus teisę siūlyti sudaryti taikos sutartį.

- Neteisėtas nutarimas įpareigoti administratorių iki 2005 m. birželio 1 d. motyvuotai kreiptis į teismą dėl leidimo parduoti bankrutuojančios bendrovės nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, nes ĮBĮ 10 straipsnio septintosios dalies 6 punktas nesuteikia teismui teisės spręsti klausimą dėl leidimo parduoti bankrutuojančios įmonės turtą, kol nėra pripažinta, jog bendrovė yra bankrutavusi ir nėra priimta bei įsiteisėjusi nutartis dėl įmonės likvidavimo dėl bankroto. Be to, priimdamas šį nutarimą kreditorių susirinkimas sprendė klausimą, kuris nėra jo kompetencijoje (ĮBĮ 23 str.). Įmonės turtas privalo būti įvertintas pagal ĮBĮ bei poįstatyminius aktus ir tik tuomet sprendžiama dėl turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Įkeistą turtą pardavinėjant AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ nustatyta tvarka bei kainomis, būtų pažeidžiamos likusių kreditorių bei savininkų teisės, nes neliktų turto ir lėšų, iš kurių būtų galima tenkinti likusių kreditorių finansinius reikalavimus. Nutarimas, įpareigojantis administratorių per penkias dienas pervesti įkaito turėtojui visas lėšas, gautas už parduotą įkeistą turtą, pažeidžia likusių kreditorių, savininkų bei bankrutuojančios įmonės interesus.

Teismas 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, vadovaudamasis ĮBĮ 9 straipsnio ketvirtosios dalies 7 punktu, 23 straipsnio 1, 11, 14 punktais bei 24 straipsniu, minėtą skundą atmetė (t. 2, b. l. 66). Nurodė, jog ieškovas BAB ,,Ekinsta“ inicijavo UAB ,,Mindaugo karūna“ bankroto bylą po to, kai jau buvo pradėtas kreditoriaus AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ skolos išieškojimas bei paskelbtos įkeisto turto varžytynės. Dėl bankroto bylos minėtosios varžytynės buvo sustabdytos (t. 1, b. l. 99). Konstatavo, kad šį skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų kreditorius BAB ,,Ekinsta“ padavė po to, kai administratorius paskelbė apie būsimas BUAB ,,Mindaugo karūna“ turto varžytynes. Teismas sprendė, kad šio kreditoriaus, kuris turi 52 procentus BUAB ,,Mindaugo karūna“ akcijų, veiksmai leidžia daryti išvadą, jog siekiama užvilkinti minėtos bankrutuojančios bendrovės skolų grąžinimą kreditoriams. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad kreditorių susirinkimo nutarimai ginčijami ne dėl kokių konkrečių BAB ,,Ekinsta“ teisių pažeidimo, padaryto sušaukiant kreditorių susirinkimą ar organizuojant jo eigą, bet dėl to, jog priimti nutarimai neatitinka šios bendrovės statuso, formalių reikalavimų, kurie kyla ne tik iš norminių aktų, bet iš neva kitokios praktikos. Remdamasis bylos aplinkybėmis teismas nenustatė, jog ginčijamai nutarimai kaip nors pažeidžia šio kreditoriaus teisėtus interesus ar teisės aktų reikalavimus ir dėl šio teismas sprendė, jog tenkinti skundą nėra pagrindo. Teismas nurodė:

- Aplinkybė, jog kreditorių susirinkimo pirmininku išrinktas ne konkretus asmuo, nėra pagrindas naikinti ginčijamą nutarimą, nes dėl to nekilo jokių nesusipratimų ar norminių aktų reikalavimų pažeidimų. Be to, šis kreditorius gali inicijuoti kreditorių susirinkimą dėl šio nutarimo papildymo (ĮBĮ 22 str.). Teismas taip pat pažymėjo, jog BAB ,,Ekinsta“ nesiūlė konkretaus asmens, o balsavo už tai, kad pirmininku būtų išrinktas AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ atstovas. Gi bankas neišvengiamai turės skirti atstovą, nes pats kaip toks negali įgyvendinti šių pareigų.

- BAB ,,Ekinsta“ nenurodė norminio akto, dėl kurio pažeidimo kreditorių komiteto rinkimus būtų galima pripažinti neteisėtais. Formalių Utenos apskrities VMI bei V. K. sutikimų nebuvimas taip pat neduoda pagrindo naikinti nutarimo, nes šie komiteto nariai minėto nutarimo neginčijo, vėliau dalyvavo komiteto posėdyje, teikė siūlymus, balsavo visais klausimais, o tai rodo, jog jie nenusišalino nuo dalyvavimo bankroto procedūrose, nelaiko, kad yra pažeistos jų ar kitų kreditorių teisės. Taip pat teismas nustatė, jog renkant šiuos narius buvo laikomasi ĮBĮ 24 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų.

- Atmesdamas reikalavimą dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, teismas nurodė, jog pagal ĮBĮ 36 straipsnio ketvirtąją dalį, pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri bus sumokėta administratoriui, tuo tarpu minėta teismo nutartimi buvo patvirtinta suma, skirta vienam mėnesiui, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditoriai patvirtins administravimo išlaidų sąmatą. Be to, administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir administratoriui atlyginimą nustato tik kreditoriai, o ne teismas.

- Nebuvo nustatyta, jog priimant ginčo nutarimą nesudaryti taikos sutarties, būtų buvę gauti konkretūs pasiūlymai šiuo klausimu. Be to kreditoriai balsavo už tai, kad bendrovei būtų taikomos likvidavimo procedūros, nutarimas neginčytas todėl, teismo teigimu, taikos sutartis nebegalima (ĮBĮ 28 str. 3 d.).

- Teismo nuomone, ginčijamas nutarimas dėl leidimo parduoti bendrovės turtą, nebuvo susijęs su turto pardavimu iki bendrovės likvidavimo, nes šio susirinkimo nutarimo pagrindu teismas 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi nutarė likviduoti BUAB ,,Mindaugo karūna“ dėl bankroto (t. 1, b. l. 279). Be to, už nutarimą taikyti likvidavimo procedūras balsavo ir ieškovas, o ginčijamu nutarimu nuspręsta pardavinėti turtą tik po to, kai prasidės bendrovės likvidavimas pasirinkta turto pardavimo tvarka.

Atskiruoju skundu BAB ,,Ekinsta“ prašo minėtą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismas neteisingai išaiškino bei pritaikė teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (ĮBĮ 30 str., CPK 5, 51, 55, 290, 301, 306 str., 329 str. 3 d. 1 p., 334 str. 337 str. 1d. 3 p., 338 str.). Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas peržengė skundo nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai konstatavo, jog apeliantas siekia užvilkinti BUAB ,,Mindaugo karūna“ skolų grąžinimą kreditoriams, nes teisėtas subjektinės teisės įgyvendinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-129/2003).

2. Teismas nepagrįstai laikė, kad apelianto balsavimo biuletenyje nurodyta nutarimo projekto formuluotė susirinkimo pirmininko išrinkimo klausimu, aiškintina kaip atitinkamo konkretaus asmens išrinkimas kreditorių susirinkimo pirmininku. Be to, pirmininku išrinkus juridinį asmenį, nebus užtikrinamas skaidrus, savalaikis bankroto procesas, produktyvus darbas bei būtina kontrolė.

3. Nepagrįstas teismo teiginys, kad apeliantas nenurodė norminio akto, dėl kurio pažeidimo būtų galima atsakovo kreditorių komiteto nutarimus pripažinti neteisėtais.

4. Nepagrįstas teismo teiginys, kad formuojant kreditorių komitetą nėra būtinas renkamų kreditorių sutikimas, nes tinkamas pareigų vykdymas reikalauja ne tik specialių žinių, bet ir laiko, finansinių sąnaudų. Be to, V. K. patvirtino, jog nėra davęs sutikimo būti komiteto nariu ir nepageidauja juo būti. Trijų didžiausių kreditoriaus atstovų paskyrimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai šiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-728/2002).

5. Nepagrįstas teismo teiginys, jog 2005 m. kovo 31 d. nutartimi nebuvo patvirtinta sąmata, taip pat ir administratoriaus atlyginimas, nes pagal ĮBĮ 10 straipsnio ketvirtosios dalies 7 punktą administratoriui pateikus sąmatos projektą, teismas patvirtina pateiktą laikiną administravimo išlaidų sąmatą, o ne suteikia leidimą panaudoti įmonės lėšas. Nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma.

Atsiliepimu į minėtąjį skundą atsakovas BUAB ,,Mindaugo karūna“ prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto 300 Lt už advokato pagalbą surašant šį atsiliepimą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Nagrinėjamo atskirojo skundo turinys bei jame suformuluotas reikalavimas patvirtina teismo išvadą, jog apeliantas siekia užvilkinti BUAB ,,Mindaugo karūna“ skolų grąžinimą kreditoriams

2. Apeliantas remiasi prielaidomis tvirtindamas, kad kreditorių susirinkimo pirmininku išrinkus juridinį asmenį nebus užtikrinamas skaidrus ir savalaikis bankroto procesas, gi ĮBĮ nenurodo imperatyvaus reikalavimo, jog kreditorių susirinkimo pirmininku būtinai turi būti renkamas fizinis asmuo. Be to, apeliantas nenurodė, kokių problemų jis, kaip kreditorius, patyrė dėl tokio nutarimo, kokios jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti ir kokių teisių dėl to jis negali įgyvendinti.

3. Apeliantas nenurodė teisės akto, dėl kurio pažeidimo komiteto rinkimai pripažintini neteisėtais, nes į kreditorių komitetą išrinkti visų kreditorių pagal jų reikalavimų tenkinimo eiliškumą atstovai ir tai užtikrina proporcingai vienodą visų kreditorių interesų apsaugą (ĮBĮ 24 str. 1 d.). Kreditoriaus AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ reikalavimas sudaro daugiau kaip pusę visų reikalavimų sumos, todėl teisinga į kreditorių komitetą rinkti tris minėtojo šio atstovus. ĮBĮ sisteminė analizė neleidžia daryti išvados, jog šio komiteto institutas įvestas siekiant riboti didžiųjų kreditorių galią. Ši priemonė leidžia sklandžiau vykdyti bankroto procedūras.

4. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nes apelianto nurodytos 2002 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.3K-3-728/2002 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa. Be to norint padaryti išvadą dėl atitinkamos praktikos suformavimo, neužtenka remtis vienintele teismo nutartimi ginčo klausimu.

5. Nepagrįsti apelianto teiginiai dėl V. K. bei Utenos VMI išrinkimo į kreditorių komitetą, nes šie nariai neprieštaravo jų išrinkimui, nepateikė dėl to skundų, aktyviai dalyvavo 2005 m. birželio 10 d. įvykusiame kreditorių komiteto posėdyje. Be to ne apeliantas, o šie asmenys turėtų spręsti dėl jiems skiriamų pareigų bei apsispręsti dėl buvimo kreditorių komitete. Šiems asmenims neužkertamas kelias pateikti pareiškimus dėl atsistatydinimo iš kreditorių komiteto.

6. Teismas teisingai nurodė, kad minėta 2005 m. kovo 31 d. nutartis buvo priimta vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio ketvirtosios dalies septintuoju punktu. Ja patvirtinta lėšų suma, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr.33 23 punkte išaiškino, jog administravimo išlaidų klausimas (administratoriaus atlyginimo) yra kreditorių susirinkimo, o ne teismo, kompetencija.

Atiliepime trečiasis asmuo AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Prašymą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

1. Teismas neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, nes toks peržengimas gali būti konstatuotas tada, kai teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendžia dėl aplinkybių, kurios nebuvo ieškinio reikalavimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1997 m. birželio 13 d. nutarimo Nr.5 5 punktas). Teismo nurodytos aplinkybės yra susijusios su ginčo vertinimu.

2. Teismas pagrįstai pažymėjo, jog apeliantas raštu balsavo už AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ išrinkimą kreditorių susirinkimo pirmininku. Ir aiškiai išreiškė savo valią šiuo klausimu, todėl negali ginčyti kartu su kitais kreditoriais priimto sprendimo (CPK 5 str.). Be to argumentas, jog apeliantas balsavo už konkretų asmenį, atmestinas ir dėl to, kad nė viename balsavimo dokumente nėra nuorodos, jog pirmininku renkamas ar bus įvardintas konkretus asmuo.

3. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog kreditorių komiteto nariu gali būti tik fizinis asmuo, nes pagal ĮBĮ 23 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą bei 25 straipsnį kreditorių komiteto nariu gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

4. Apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-728/2002, nes joje sprendžiami iš esmės kitokie klausimai.

5. Atmestinas apelianto argumentas dėl komiteto narių sutikimo – visi dalyvauja komiteto posėdžiuose. Apeliantas nepagrįstai reiškė šiuos reikalavimus, nes pagal CPK 5 straipsnį dėl savo teisių pažeidimo į teismą gali kreiptis tik pats šių teisių savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000). Be to, didesnius reikalavimus turinčių kreditorių neįtraukimas į komitetą negali būti pripažįstamas pagrįstu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-728/2002).

6. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl administratoriaus atlyginimo, nes ĮBĮ 23 straipsnio pirmosios dalies 9 punktas numato, jog šį atlyginimą nustato kreditorių susirinkimas. Administratorius pareigas atlieka pagal pavedimo sutartį, todėl šalys yra laisvos susitarti dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo sąlygų (ĮBĮ 11 str. 5 d.). Gi pasikeitus aplinkybėms, nutarimą galima pakeisti įstatymų nustatyta tvarka.

7. Teismas pagrįstai netenkino reikalavimų, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateiktas teisės aktas, kurio reikalavimai būtų pažeisti priimant ieškovo ginčijamus sprendimus.

Atskirasis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui išspręsti, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės bei proceso teisės normas ir, atmesdamas kreditoriaus BAB ,,Ekinsta“ skundą dėl BUAB ,,Mindaugo karūna“ kreditorių 2005 m. gegužės 20 d. susirinkime priimtų nutarimų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 302 str., 263 str. 1 d.).

Kaip žinoma, pagal CPK pirmojo straipsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėtojo kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėtojo įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su bankrutuojančios bendrovės kreditorių turimomis teisėmis bei pareigomis. Kaip žinoma, kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str.). Kreditorių susirinkimas – tai visų įmonės kreditorių susirinkimas, kuris turi specialius įstatyme įtvirtintus įgaliojimus bei pareigas. Svarbu pažymėti tai, jog pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą tik kreditorių susirinkimas tvirtina administravimo išlaidų sąmatą, ją keičia, nustato administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką. Šiame įstatyme taip pat įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus (ĮBĮ 24 str.). Pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai gali rinkti kreditorių komitetą (ĮBĮ 25 str.), kuris kontroliuoja, kaip vyksta bankroto procesas, administratoriaus veiklą, gina kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų. Minėtame įstatyme taip pat nustatyta, jog kreditorių komiteto teises nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 25 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog iš esmės apeliantas ginčija du klausimus, tai yra mano esant trūkumų bei pažeidimų sudarant kreditorių komitetą bei nustatant administratoriaus atlyginimą.

Apeliantas nurodė, kad kreditorių komitetas buvo neteisėtai išrinktas, nes kreditorių susirinkime formuojant minėtąjį komitetą nedalyvavo į komiteto narius siūlomi kreditoriai ir neišreiškė savo sutikimo būti nariais. Teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė šį apelianto skundo argumentą (CPK 184 str.). Teismas teisingai nurodė, kad rašytinių kreditorių Utenos apskrities VMI bei V. K. sutikimų nebuvimas neduoda pagrindo naikinti skundžiamo nutarimo. Žinoma, apeliantas teisus teigdamas, jog renkamų asmenų pritarimas jų išrinkimui į kreditorių komitetą yra reikalingas ir niekas negali priversti kito asmens eiti tam tikras pareigas. Tačiau šiuo atveju, minimi komiteto nariai nutarimo neginčijo, 2005 m. birželio 10 d. vykusiame kreditorių komiteto posėdyje dalyvavo visi šeši išrinkti komiteto nariai, teikė siūlymus bei balsavo visais klausimais (t. 2, b. l. 8). Tai patvirtina atsakovo bei kreditoriaus AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ teiginius atsiliepimuose, jog nė vienas komiteto narys nenusišalino nuo dalyvavimo bankroto procedūrose. Dėl šio teismas pagrįstai priėjo išvadą, kad kreditorių komiteto išrinkimas nesukėlė problemų šio komiteto darbe, nesutrukdė vykdyti tolimesnes bankroto procedūras, taigi nepažeidė ir atsakovo kreditorių teisių. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar teisėtas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Akivaizdu, jog reikšdamas minėtąjį reikalavimą apeliantas kelia klausimą dėl kitų kreditorių – VMI ar V. K. – galimo teisių pažeidimo, tačiau neįrodė, kaip ši aplinkybė pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises.

Apeliantas, ginčydamas minėto kreditorių komiteto sudarymo teisėtumą taip pat nurodė, kad trijų kreditoriaus AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ atstovų delegavimas į komitetą prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-728/2002 išdėstytai praktikai. Teisėjų kolegija atmeta ir šį apelianto argumentą. Kaip jau minėta, teismas 2005 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Mindaugo karūna“ kreditorių reikalavimus, kurių bendra suma - 8 137 780, 72 Lt, tarp kurių 5 299 951, 01 Lt kreditoriaus AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ reikalavimą. Taigi, šio kreditoriaus reikalavimas sudaro didžiąją dalį visų bankrutuojančiai įmonei pareikštų reikalavimų. Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 24 straipsnio pirmąją dalį, kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos. Taigi kreditoriaus AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ pozicija priimant kreditorių susirinkimo nutarimus yra lemiama. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių susirinkimas pagrįstai į kreditorių komitetą įtraukė tris minėtojo kreditoriaus atstovus iš šešių. Kreditorių komitetas, kaip minėta, yra renkamas tam, jog atstovautų kreditorių interesus laikotarpiais tarp kreditorių susirinkimų, todėl jame turi būti išlaikoma kreditorių interesų pusiausvyra, kreditorius, turintis didžiąją daugumą kreditorių susirinkime, turėtų atitinkamą persvarą išlaikyti ir kreditorių komitete. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog apelianto minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi šiuo atveju negali būti vadovaujamasi, nes, kaip atsiliepimuose teisingai nurodė atsakovas BUAB ,,Mindaugo karūna“ bei trečiasis asmuo AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“, nagrinėjamu atveju susiklosčiusios aplinkybės ir nurodytosios nutarties ratio decidendi nesutampa (CPK 4 str.).

Apelianto nuomone, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada susirinkimo pirmininko išrinkimo klausimu, nes BAB ,,Ekinsta“ savo sutikimą išreiškė tik dėl konkretaus asmens, turinčio šio banko įgaliojimus, išrinkimo. Taip pat teigė, kad pirmininku išrinkus juridinį asmenį ir nenurodant konkretaus asmens, nebus užtikrintas skaidrus, savalaikis bankroto procesas, produktyvus darbas bei būtina kontrolė. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto argumentą, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantas nenurodė, kokios kilo problemos ar kokie įstatymo pažeidimai padaryti dėl tokio nutarimo, kokios jo teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti ir kokių teisių dėl to jis negali įgyvendinti. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius BAB ,,Ekinsta“ nesiūlė konkretaus asmens, o balsavo už tai, kad pirmininku būtų išrinktas AB bankas ,,Nord/LB Lietuva“ atstovas. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto suklydimas interpretuojant balsavimo biuletenyje nurodytus duomenis nėra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 185 str.).

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nurodė, jog minėta teismo 2005 m. kovo 31 d. nutartimi buvo suteiktas teismo leidimas panaudoti lėšas administravimui, tačiau nebuvo patvirtinta sąmata ar administratoriaus atlyginimas. Apeliantas teigia, jog šia nutartimi administratoriaus atlyginimui skirta 5 tūkst. Lt per mėnesį, nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. Teisėjų kolegija remdamasi šia teismo nutartimi pažymi, kad apeliantas netiksliai cituoja šį procesinį dokumentą. Iš minimos nutarties rezoliucinės dalies matyti, kad teismas patvirtino 9 130 Lt sumą, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms apmokėti iki kreditoriai patvirtins administravimo išlaidų sąmatą (t. 1 , b. l. 117). Akivaizdu, jog ši nutartis buvo priimta vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio ketvirtosios dalies septintuoju punktu, ir buvo patvirtinta lėšų suma, kurią administratorius turi teisę naudoti administravimo išlaidoms, turėtoms iki sąmatos patvirtinimo. Paminėtina, jog pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 bei 9 punktus administravimo išlaidų klausimas, tarp jų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, priklauso kreditorių susirinkimo, o ne teismo, kompetencijai, todėl kreditoriai ginčijamu nutarimu išspręsdami administratoriaus atlyginimo dydžio klausimą, neperžengė savo kompetencijos ribų, nepažeidė norminių teisės aktų reikalavimų.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, jog BAB ,,Ekinsta“ kreditorių susirinkimo nutarimus ginčija ne dėl kokių nors konkrečių savo kaip kreditoriaus teisių pažeidimo, ar dėl susirinkimo sušaukimo bei eigos tvarkos pažeidimų, priėjo išvadą, jog šis kreditorius siekia užvilkinti UAB ,,Mindaugo karūna“ skolų grąžinimą kreditoriams. Kaip minėta, apeliantas, nesutikdamas su tokia teismo išvada, atskirajame skunde nurodo, jog BAB ,,Ekinsta“ inicijuodama bankroto bylos iškėlimą UAB ,,Mindaugo karūna“ laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, o skundą dėl priimtų kreditorių nutarimų pateikė manydama, jog priimti nutarimai yra neteisėti ir prieštarauja ĮBĮ nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai bankroto bylose. Teigia, jog teisėtas jo subjektinės tiesės įgyvendinimas negali būti traktuojamas kaip bandymas vilkinti skolų grąžinimą kreditoriams.

Teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjant šį argumentą yra būtina pabrėžti bankroto proceso ypatumus, kurie kyla dėl paties įmonių bankroto teisės instituto esmės ir tikslų, kurių siekė įstatymų leidėjas. Bankroto įstatymo normos, tai iš esmės viešosios teisės normos, vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama, visų pirma, užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir atkurti ūkinį - finansinį pajėgumą tų rinkos subjektų, kurių sunkumai yra laikino pobūdžio, antra – nedelsiant pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos, tai yra tapo nemokūs. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įmonių bankroto institutas savo paskirtį gali įgyvendinti tik tuomet, jeigu bankroto procedūros bus vykdomos griežtai laikantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų, kurie šiame specialiajame įstatyme yra užtikrinti nustatant tikslius ir glaustus terminus atskiroms bankroto procedūroms atlikti, tiksliai reglamentavus šio proceso dalyvių teises bei pareigas, teisių bei pareigų įgyvendinimo tvarką, pagrįstą visų kreditorių lygybės, skolininko bei kreditorių interesų pusiausvyros principu. Atsižvelgdama į šiuos bankroto proceso ypatumus, teisėjų kolegija laiko, kad apelianto argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie jo, kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, nagrinėtini visų BUAB ,,Mindaugo karūna“ bankroto bylos faktinių aplinkybių kontekste.

Žinoma, apeliantas pagrįstai bei teisingai nurodė, kad teisėtas jo subjektinės teisės įgyvendinimas nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog apeliantas BAB ,,Ekinsta“ turi 306 191, 66 Lt dydžio reikalavimą, tai yra tik apie 4 procentus nuo bendros 8 137 780, 72 Lt reikalavimų sumos, o kiti kreditoriai, kuriems tenka likusi kreditorinių reikalavimų dalis, šiais klausimais nepateikė skundų, taigi nemano, jog apelianto nurodytos aplinkybės pažeidžia įstatymą ar jų teises bei teisėtus interesus. Be to, remdamasi anksčiau čia išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apelianto skundas grindžiamas ne esminiais jo teisių ar įstatymo normų pažeidimais. Toks, kad ir teisėtas, naudojimasis kreditoriaus teisėmis prieštarauja minėtiems bankroto proceso koncentruotumo bei ekonomijos principams ir šio proceso tikslams, kuriais privalo vadovautis ne tik teismas, bet ir kreditoriai. Dėl šio minėti apelianto argumentai taip pat negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 329 str. 1 d.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 178, 185 str.).

Pagal CPK 98 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus. Šios nuostatos turi būti taikomos ir apeliaciniame procese, nes neprieštarauja CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 str.). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju apelianto atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista. Dėl šio apeliantas turi padengti kitos šalies turėtas išlaidas advokato pagalbai. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė prašymą priteisti iš apelianto 300 Lt advokato pagalbai už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą bei pridėjo minėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus: 2005 m. rugpjūčio 17 d. sutartį dėl teisinės pagalbos Nr.59, sąskaitą už teisinę pagalbą Nr.177A bei apmokėjimo dokumento nuorašą (t. 2, b. l. 80-82). Remdamasi šiuo teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtas išlaidas apeliantas atsakovui privalo atlyginti (CPK 98, 302 str.).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Mindaugo karūna“ (įmonės kodas 154282967) iš apelianto bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,Ekinsta“ (įmonės kodas 122052278) 300 Lt (trys šimtai litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.