Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei A. A. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas prašė bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį tenkinti. Parodė, kad atsisako reikalavimo dėl paskolintų 250 Lt išieškojimo iš atsakovės, taip pat atsisako dėl jo motinos paskolintų 500 Lt atsakovei išieškojimo. Parodė, kad nežino atsakovės gyvenamosios vietos, nežino kur ji išsikraustė gyventi, prašė bylą išnagrinėti teismo posėdyje ir neatvykus atsakovei. Prašė remtis ieškinyje išvardintais motyvais ir prie ieškinio pridėtais įrodymais, ir santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130str.). Įteikus atsakovei teismo procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu, nes atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, ir negavus atsiliepimo į ieškinį, ir atsakovei neatvykus į teismo posėdį, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant be pateisinamų priežasčių (CPK 246 str. 2d.).

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Prie ieškinio pateiktais įrodymais įrodyta atsakovės kaltė, dėl šeimos iširimo, pateikti atsakovės neištikimybės rašytiniai įrodymai (b.l. 12,13), pateikti atsakovės nesirūpinimo vaikais įrodymai (b.l. 14-17).

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su sutuoktiniu arba šeimos nariais; arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui ar atsakovei užtenka įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad ieškovas ar atsakovė yra kaltas dėl santuokos iširimo ( LR CK 3 knygos Šeimos teisės komentaras psl.131). Išklausius ieškovą, ištyrus visą bylos medžiagą, nustatyta viena iš aplinkybių, nurodytų LR CK 3.60 str. 3 dalyje, t.y. atsakovės neištikimybė, aplinkybė , kurioje įstatymu yra nurodyta, kad šiuo atveju preziumuojama sutuoktinės kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str., LR CK 3.60 str. 3 d.).

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Ieškovo nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė buvo neištikima ieškovui. Prie ieškinio pateiktais įrodymais įrodyta atsakovės kaltė, dėl šeimos iširimo pateikti atsakovės neištikimybės rašytiniai įrodymai (b.l. 12,13), pateikti atsakovės nesirūpinimo vaikais įrodymai (b.l. 14-17). Dėl paminėto santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes: Amšiejus, Amšiejienė.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl nesprendžiamas vaikų gyvenamosios vietos ir vaikų išlaikymo klausimas. Šalys santuokos metu neįgijo jokio nekilnojamo turto, todėl nesprendžiamas paminėto turto padalijimo klausimas. Ieškovas santuokos metu už jam B. A. paskolintus pinigus įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) kuris nutraukus santuoką paliktinas ieškovui (b.l. 22-24).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės, ieškovo naudai priteistinas 145 Lt žyminis mokestis, kuris mokėtinas teikiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo – neturtinis reikalavimas (CPK 93 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 270 ir 538- 541 str. teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Santuoką tarp V. A. a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. A. a.k. 471062211758 sudarytą 2008 spalio 16 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.4902, nutraukti dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti ieškovui ir atsakovei santuokines pavardes: Amšiejus, Amšiejienė.

Santuokos metu įgytą ieškovo V. A. vardu įregistruotą transporto priemonę: automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris VF38BLFYE80051636, po santuokos nutraukimo palikti V. A. nuosavybe.

Priteisti ieškovui V. A. iš atsakovės A. A. jo turėtas 145 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto Civiliniam metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.