Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjos – Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos prašymas patenkintinas visiškai.

Taisyklių 4.20 papunktyje nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. NŽT 2017 m. sausio 12 d. raštu Nr. lSD-227-(7.22E) „Dėl informacijos pateikimo“ informavo NMA apie nustatytus atvejus, kai išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 2016 m. deklaravo ne valstybinės žemės sklypų nuomininkai bei nurodė, jog valstybinis žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)buvo išnuomotas kitam asmeniui. NTA, vadovaudamasi NŽT pateikta informacija nustatė, kad atsakovas deklaravo didesnį plotą negu valdo, t. y. 2016 m. Paraiškoje KŽS Nr. 039515- 3073 esančio lauko Nr. 2, kuriame deklaruotas 0,64 ha BUL (bulvės) plotas, KŽS Nr. 039515-3073 esančio lauko Nr. 7, kuriame deklaruotas 0,66 ha AVI (avižos) plotas ir KŽS Nr. 039515-3073 esančio lauko Nr. 8, kuriame deklaruotas 0,88 ha RUŽ (žieminiai rugiai) plotas, patenka į sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas. Atsižvelgiant į tai, 2016 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir konstatavus, jog susidarė 772,97 Eur grąžintinų lėšų suma, NMA priėmė 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendimą. Apie priimtą 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendimą atsakovas buvo informuotas paštu 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. BR6-9278 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendimo atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Teismas akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas suformavo administracinių teismų praktiką (LVAT 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-525/2017; 2017 m. birželio 1 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. eA-738-556/2017; LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-30-822/2018; LVAT 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1379-442/2018; LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 ir kt.), jog sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Paramos gavėjai NMA Sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus (nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 19 p.)), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.3 p.). Kadangi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus minėtą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) NMA Sprendime nurodytų sumų, NMA dėl lėšų išieškojimo (priteisimo) turi kreiptis į teismą. Tai duoda pagrindą išvadai, kad NMA Sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš Paramos gavėjos susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas lėšas, o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš Paramos gavėjos – vienas iš būdų NMA susigrąžinti NMA Sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.).

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 papunktyje nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punktą grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo laiško, paminėto šių taisyklių 9 punkte, užregistravimo administruojančiojoje institucijoje. Jeigu skolininkas per administruojančiosios institucijos laiške nustatytą terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų administracinių ir teisminių priemonių šioms lėšoms susigrąžinti. Administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo procedūrų aprašus.

Pagal minėtų Taisyklių 14 punktą metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip. Palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino (jeigu ES teisės aktai nenustato kitaip), nurodyto šių taisyklių 10 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos (15.1 p.). Pareiškėjos 2018 m. liepos 17 d. raštu Nr. BR6-9278 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ atsakovas, be kita ko, buvo informuotas, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos, atsakovui bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą kalendorinę dieną. Nustatyta, kad NMA nurodytu terminu (per 60 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto išsiuntimo datos) atsakovui nesumokėjus skolos, pareiškėja nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. atsakovui pagrįstai pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos.

Kaip jau buvo paminėta, NMA 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimas nėra atsakovo nuginčytas, jis yra galiojantis ir nustato NMA pareigą (taip pat ir būdą) susigrąžinti skolą. LVAT 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje Nr. eA-475-556/2019 pažymėjo, jog NMA Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra vertintini, priimant sprendimą dėl įsiskolinimo priteisimo. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 12 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti grąžintinas lėšas jau yra pasibaigęs. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio 6 d. prašymu prašė pareiškėjos leisti susidariusią skolą grąžinti dalimis per 2 metus, tačiau atsakovo prašymas buvo netenkintas (NMA 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštas Nr. BR6-12034). Pareiškėja skunde nurodė, jog vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17.2 papunkčiu palūkanas (22,79 Eur), apskaičiuotas nuo 2018 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. spalio 15 d. nuo negrąžintos 772,97 Eur sumos ir dalį (430,67 Eur) skolos pagal 2018 m. birželio 18 d. skolos sprendimą, išskaičiavo iš atsakovui priklausančių išmokų 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. gruodžio 4 d. ir 2019 m. spalio 16 d. Duomenų, kad atsakovas sumokėjo likusią 342,30 Eur skolos dalį pagal 2018 m. birželio 1 d. skolos sprendimą byloje nėra.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 342,30 Eur dydžio skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies nuo 2019 m. spalio 16 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos, laikomi teisėtais ir pagrįstais, todėl yra patenkintini visiškai.

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai iš atsakovo A. B. 342,30 Eur (tris šimtus keturiasdešimt du eurus 30 euro ct) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, nuo 2019 m. spalio 16 d. iki visos skolos sugrąžinimo dienos (priteistas grąžintinas lėšas ir palūkanas pervesti į Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos sąskaitą Nr. LT207300010084024685, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, langelyje „Mokėjimo paskirtis“ nurodant 2018 m. liepos 17 d. rašto numerį – BR6-9278).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.