Kauno apylinkės teismo įsakymas

2015-11-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2595-825/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-11-09
Bylos Nr.
1-2595-825/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53888-2015-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Varsackis
Kaltinamasis
R. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2595-825/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53888-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.2.4.8.3; 2.10.1; 2.10.1.4.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 9 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, specialiojo vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. skirta galutinė 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, viešuosius darbus atlikęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 18.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su savo sutuoktine D. S., griebė jai už rankų, jas sukiojo bei sudavė ne mažiau dviejų kartų ranka jai į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.

Kaltinamasis R. S. ikiteisminio tyrimo metu (29 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 27 d., po pietų, gėrė V. M.. Pabuvęs pas V. jis išėjo namo. Grįžęs užėjo į žmonos miegamąjį. Ten buvo ne tik jo žmona, bet ir dukra V. S. bei kaimynė. Žmona sėdėjo ant sofos, o dukra prie stalo darė V. M. manikiūrą. Jis tikrai nieko blogo negalvodamas prisėdo ant lovos, norėjo pabendrauti. Į jį niekas dėmesio nekreipė, todėl pasirėmęs į stalą užsnaudė. Pamena tik, kad jį pradėjo tampyti žmona. Matyt, būdamas neblaivus nesuprato, kas tiksliai vyksta, ir puolė gintis. Taip galėjo D. suduoti. Kad būtų jai sukiojęs rankas, nepamena, tačiau, jei ji taip sako, tai gali būti, nes būdamas neblaivus gali neprisiminti. D. pradėjo jį stumti iš kambario. Jis įsižeidė, kad jo namuose jį stumdo kaip šunį ir dar kaimynės akivaizdoje. Ji išstūmusi jį iš kambario, užrėmė duris, kad jis negalėtų patekti atgal. Jis stengėsi tas duris atidaryti, bet ji matyt laikė ir jis nepajėgė. Kiek patrankęs tas duris nurimo ir nuėjo miegoti. Iš miego jį pakėlė pareigūnai. Jis nesitikėjo, kad D. iškvies policiją. Pareigūnai pristatė į Centro policijos komisariatą. Jis jau atsiprašė D. už tai, kad jai galėjo sukelti fizinį skausmą. Labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką.

Nukentėjusioji D. S. ikiteisminio tyrimo metu (4 – 5 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 27 d. vyras namo grįžo neblaivus, atėjo į miegamąjį, kur ji buvo kartu su dukra. Vyras iš karto pradėjo prie jos kabinėtis, kilo konfliktas. Vyras griebė jai už rankų ir ėmė jas sukioti, po to kumščiu kelis kartus sudavė į veidą. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kuomet vyras smurtauja, ji iš karto kvietė policijos pareigūnus.

Liudytoja V. S. ikiteisminio tyrimo metu (14 – 15 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 18.00 val., tėvas grįžo į namus girtas. Ji su mama buvo jos kambaryje. Tėvas iš karto atėjo į tą kambarį ir pradėjo prie mamos kabinėtis. Pagriebė jai už rankų, pradėjo jas sukinėti. Mama prašė paleisti. Jis nuo jos nuėjo, priėjo prie stalo, prie kurio sėdėjo ji. Stengėsi į jį nekreipti dėmesio. Jis atsisėdo taip pat prie to stalo ir pasirėmęs į jį, iš karto užmigo. Mama po kokių 5 minučių priėjo prie tėvo ir pabandė jį pažadinti, paprašė, kad jis eitų miegoti. Jis iš karto pradėjo niršti, pasakė, kad niekur neis. Mama dar jam kažką pasakė, tuomet tėvas iš karto pradėjo trankyti jai per veidą. Matė, kaip sudavė gal 2 - 3 smūgius, kitų mama išvengė atsitraukdama ir matyt dėl to, kad tėvas buvo labai girtas. Ji su mama supratusios, kad tėvas gali ir toliau nenurimti ir mamą stipriau sužaloti, išstūmėme jį iš kambario, užsirakino duris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu.

Liudytojas V. M. ikiteisminio tyrimo metu (17 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 27 d., jau po pietų pas jį atėjo R. S. ir jie gėrė. Dar nebaigus gerti butelio, R. išėjo namo. Grįžo žmona ir pasakė, kad R. išsivežė policijos pareigūnai, kad grįžęs namo R. pradėjo tąsyti D..

Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu (19, 20 b. l.) paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 27 d. tarp D. ir R įvyko konfliktas. Ji buvo svečiuose pas D. S.. Ji su Viktorija sėdėjo prie stalo D. kambaryje, o D. sėdėjo ant lovos tame pačiame kambaryje, žiūrėjo televizorių. Joms taip besėdint ir bekalbant, namo grįžo R.. Jis grįžo labai girtas ir nenuėjo pas save į kambarį, o atėjo, kur sėdėjo jos. Iš pradžių jis neatrodė agresyviai nusiteikęs, dar bandė lyg kažką pajuokauti, sakydamas, kad ir jam gal nulakuotų nagus, tačiau jos stengėsi į jį nekreipti dėmesio. Taip į jį nereaguojant, pastarasis pasidėjo galvą ant stalo ir užsnaudė. Jis jas iš tikrųjų trukdė, todėl D. atsistojo, jį pažadino ir bandė už rankos pakelti, sakydama, kad jis eitų gulti į savo kambarį. T. D. jį pradėjus už rankos vesti link išėjimo iš to kambario, R. iš karto įsiaudrino. Ji tik pamatė, kad jo rankos pakilo ir jis bandė suduoti D.. D. kažkaip jį sugebėjo išstumti pro duris ir jas uždarė. Ji laikė duris, o jis į jas trankė iš kitos pusės. Viktorija pasakė, kad nieko kitaip nebus, reikia kviesti policiją. D. jai pasakė, kad kviestų, tuomet pastaroji ir iškvietė. Gal po kokių trijų minučių brovimosi į kambarį, R. nurimo. Kai dar po kokių penkių minučių nuo jo nurimimo atvyko policijos pareigūnai, kuriems pati D. atidarė duris, R., kaip suprato, jau buvo nuėjęs į savo kambarį ir snaudė. Jį išsivežė pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

R. S. kaltė įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 8432 (b.l. 39) nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 27 d. R. S. buvo nustatytas 2,54 promilių girtumas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. S. 2015 m. rugsėjo 27 d., apie 18.00 val., savo namuose, esančiuose Vinčų g. 16 - 40, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus konfliktui su savo sutuoktine D. S., griebė jai už rankų, jas sukiojo bei sudavė ne mažiau dviejų kartų ranka jai į veidą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai D. S. fizinį skausmą ir neigiamus išgyvenimus.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. R. S. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu (59 b. l.).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

R. S. baustas administracine tvarka (47, 48 b. l.). R. D. viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė (57 b. l.); į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (55 b. l.).

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis R. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, sunkių pasekmių nesukėlė. Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

R. S. buvo sulaikytas (34, 37 b. l.) nuo 2015 m. rugsėjo 27 d., 19.00 val., iki 2015 m. rugsėjo 28 d., 15.15 val., todėl šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (38 b. l.), įsakymui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Į paskirtą bausmę R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) įskaityti laiką, 4 (keturias) dienas, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. rugsėjo 27 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d., vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Įpareigoti R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) neatlygintinai per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis visuomenės labui, dirbant po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuteistasis per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Bronius Varsackis