Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-03-07 · Civilinė byla Nr. 2A-314-513/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-07
Bylos Nr.
2A-314-513/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Irma Čuchraj (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
G. G.
Ieškovas
I. S.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Irma Čuchraj Civilinė byla Nr. 2A-314-513/2013

Teisėja Violeta Olcvikienė Procesinio sprendimo kategorijos:

35.3.6; 35.4; 35.5; 35.6; 114.1; 121.21(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui G. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo 11 600 Lt negrąžintos paskolos, 1 320 Lt sutartinių palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal rašytinę sutartį 2010-01-15 paskolino atsakovui 11 000 Lt vienerių metų laikotarpiui su 330 Lt mokamomis palūkanomis kas du mėnesius, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2011-01-15. Sutartu terminu atsakovas skolos negrąžino, tačiau dar pasiskolino 600 Lt ir pratęsė paskolos grąžinimo terminą tomis pačiomis sąlygomis iki 2012-01-15. Atsakovas palūkanas sumokėjo tik už 2010 m, už 2011 m. sumokėjo 600 Lt palūkanų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-10-08 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo G. G. ieškovei I. S. 11 600 Lt negrąžintos paskolos, 1 320 Lt palūkanų, 50 Lt žyminio mokesčio ir 605 Lt už suteiktas teisines paslaugas, 5 procentus metinių palūkanų nuo 12 920 Lt sumos nuo 2012-01-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 320 Lt palūkanų už 2011 m. laikotarpį ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra pagrįstas. Šalys paskolos sutartyje pagal įstatymo reikalavimus buvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo už naudojimąsi paskolos suma. Įstatymu numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentus metinių palūkanų nuo 12 920 Lt sumos nuo 2012-01-16 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Šalies argumentai

Atsakovas G. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-08 sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškovė nepaneigė ieškinyje išsakytų prieštaravimų, taip pat teismo metu negalėjo paaiškinti kokia skola ir nuo kokios sumos ir laikotarpio skaičiuojamos palūkanos. Apeliantas teigia, kad negali būti pritaikytos dvigubos palūkanos nuo neišmokėtos paskolos sumos, kadangi tai nebuvo numatyta šalių sudarytoje sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad tarp šalių 2010-01-15 buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovė paskolino atsakovui 11 000 Lt vienerių metų laikotarpiui su 330 Lt mokamomis palūkanomis kas du mėnesius, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2011-01-15. Sutartu terminu atsakovas skolos negrąžino, tačiau, kaip matyti iš paskolos raštelyje padaryto įrašo, iš ieškovės dar pasiskolino 600 Lt ir šalys pratęsė paskolos grąžinimo terminą tomis pačiomis sąlygomis nurodant terminą iki 2012-01-15. Ieškovė nurodė, kad atsakovas palūkanas sumokėjo tik už 2010 metus, tačiau nesumokėjo visų palūkanų už 2011 metus ir negrąžino skolos. Iš paskolos raštelio matyti, kad atsakovas per 2011 metų laikotarpį ieškovei sumokėjo 600 Lt Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad mažina reikalaujamų priteisti palūkanų sumą už 2011 metus ir prašo priteisti iš atsakovo 1 320 Lt palūkanų.

Įrodinėjimo pareigos paskirstymas bylos šalims nustatytas CPK 178 straipsnyje – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Įrodymų vertinimas reglamentuojamas CPK 185 straipsnyje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007). Iš tarp šalių sudarytos 2010-01-15 sutarties matyti, kad ieškovė laikotarpiui nuo 2010-01-15 iki 2011-01-15 atsakovui paskolino 11 000 Lt su 330 Lt mokamomis palūkanomis kas du mėnesius, tai yra sutartyje numatyta, jog už šį laikotarpį atsakovas ieškovei sumokės 1 980 Lt palūkanų (330 Lt x 6 mėn.). 2011-01-15 ieškovė atsakovui paskolino dar 600 Lt ir įrašė, kad atsakovo skola yra 11 600 Lt, o sutartis pratęsta tomis pačiomis sąlygomis iki 2012-01-15. Iš įrašo padaryto kitoje 2010-01-15 sutarties pusėje matyti, kad atsakovas 2010-09-27 sumokėjo 330 Lt, 2010-11-15, 2011-01-15 – 330 Lt (tačiau šis įrašas ištaisytas), 2011-03-15 ir 2011-05-15 po 300 Lt (b. l. 5). Šios bylos atveju ieškovei teko pareiga įrodyti, kad šalys susitarė dėl mokamų palūkanų, atsakovui teko pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad tokio susitarimo nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad minėti įrodymai, vertinant juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste, atsakovo įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad kitoje sutarties pusėje šalys žymėjo atsakovo mokamas palūkanas ieškovei, kadangi jos buvo mokamos kas du mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas sutarties sąlygų dėl sutartų palūkanų bei sutarties pratęsimo nenuginčijo, todėl pagrįstai priteisė iš atsakovo 1 320 Lt nesumokėtų palūkanų.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl procesinių palūkanų priteisimo ieškovei I. S. ir mano, kad teismas priteisė dvigubas palūkanas nuo neišmokėtos paskolos sumos. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą. Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2005 m. birželio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-364/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-342/2007, ir kt.) šios procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl toks jos reikalavimas, kaip atitinkantis įstatymą bei CK 1.5 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo tenkintas pagrįstai (CK 6.37 straipsnis).

Kolegija pažymi, kad be mokėjimo funkcijos palūkanos gali būti kaip kompensacija už kreditoriaus patirtus nuostolius, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo piniginę prievolę. CK 6.210 straipsnyje numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl paties fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuose konstatavo, jog atsakovas privalo ieškovei sumokėti 1320 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-01-15 iki 2012-01-15 (330 Lt x 8 mėn./ 2). Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė CK 6.210 straipsnį ir už laikotarpį nuo 2011-01-15 iki 2012-01-15 ieškovei už 8 mėnesius priteisė 1 320 Lt palūkanų.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, pagrįstai priteisė tiek sutartines palūkanas, tiek įstatymines palūkanas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Irma ČuchrajKolegijos teisėjai Danguolė MartinavičienėAlvydas Žerlauskas