Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.8.2.; 1.1.4.4.1; 1.1.4.5.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.5; 1.1.8.7.1; 1.2.4.8.1; 2.1.7.4; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.2.; 2.3.4.8.; 2.3.4.12.; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5.;

2011 m. liepos 5 d.

teisiamajame posedyje privataus kaltinimo tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:

A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vid. specializuoto išsilavinimo, vedes, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), 8 klasiu išsilavinimo, pensininkas, administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedes, neteistas, nebaustas, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedes, dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

2010-07-08, apie 16.00 val., žemes sklype, esanciame Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), konflikto metu A. T. tycia papurške J. J. i veida sintetinius dažus iš balionelio, kumšciu trenke 5 kartus J. J. i veida,, del ko J. J. pargriuvo ant žemes, bei pastarajam gulint ant žemes A. T. atsigule ant jo ir abiem rankom muše ji per ivairias kuno vietas: veida smilkinius, kaire ausi, kaire alkune, kakla, kai tuo metu Z. B. kojomis sparde J. J. i abu šonus, abi rankas, kaire koja, juosmeni, pradejus M. J. išskyrineti A. T. nuo J. J., A. T., Z. B. ranka sudave M. J. i galva, sugriebe ja už abieju ranku, sumuše abi rankas, krumplius, pirštus, dešini žasta bei plaštaka, o N. M. iš balionelio jai ant galvos, veido purške sintetinius dažus, tuo padarydami M. J. ir J. J. nežymu sveikatos sutrikdyma, t.y. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. T. kaltes nepripažino ir parode, kad iki ivykio buvo konfliktu su nukentejusiaisiais del medžiu kirtimo. 2010-07-08 uošvis Z. B. papraše jo, kad padetu sukalti kuolus. Atvažiavo i su Z. B. i sklypa, kuris priklauso Z. B.. N. M. atvažiavo su mašina. Del pirmo kuolelio nukentejusieji pareiške pretenzija, pradejo bartis. Jis irašinejo pokalbi, neprisimena ar ispejimas apie tai yra iraše. Jokiu muštyniu, smugiu, apipurškimo nebuvo. Dažu jis nerado žoleje, kur buvo juos padejes. Yra tokia situacija, kad jie patys tarpusavyje mušasi, kai vyras išgeria, žmona ji muša. J. motyvai tokie, kad yra konfliktas jo ir J. del miško ribos. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis Z. B. kaltes nepripažino ir parode, kad su nukentejusiaisiais buvo geri santykiai, o konfliktas kilo del miško. 2009-10-02 jam paskambino, kad pjauna jo miška, tai jis su sunumi ten nuvažiavo. J. J. liepe išeiti, ten buvo ir M. J.. Jokiu muštyniu nebuvo. V. B. jokio fizinio smurto nenaudojo. J. J. toliau pjove malkas. A. T., jie baresi, iškviete policija. Kaltinamasis su nukentejusiaisiais nesimuše, tik baresi. 2010-07ž08 buvo kartu su T., buvo abu J., N. M. J. reiške pretenzijas del žemes, buvo žodinis konfliktas. A. T. nepurške dažais J. ir smugiu nebuvo. Kuoliukai jau buvo atvežti nudažyti. Sumušimu ir sužalojimu, dažu ant J. nemate. J. juos apklaba. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Kaltinamasis V. B. kaltes nepripažino ir parode, kad nukentejusieji konfliktuoja apie 3 metus del žemes ribu. 2009-10-02 paskambino dede ir pasake, kad pjauna miška. Atvažiave pamate, kad pjauna T. miška, paskambino jam. Buvo žodinis konfliktas, smurto nebuvo. Tuo metu už 50 metru buvo du elektrikai miške. Fizinio smurto J. atžvilgiu nenaudojo, M. J. i pilva nespyre. J. J. pargrioves nebuvo ir nemuše, tevas irgi fizinio smurto nenaudojo. 2010-05-27 buvo su Maželiu pamatuoti miško. M. J. buvo atejusi viena. Kirvio su savimi neturejo ir pas nieka ju nemate. Lauke buvo išejes jo dede, galejo matyti konflikta. 2010-07-08 jo nebuvo tada, žino, kad tuo metu turejo statyti kuoliukus, tevas pasakojo, kad konfliktavo tuo metu. Del mušimosi nieko nesake, ar buvo sužalojimai, nežino. (b.l. 100-101).

Kaltinamasis N. M. kaltes nepripažino ir parode, kad J. mate tik du kartus 2010-05-27 ir 2010-07-08 kai atlikinejo matininko darbus. 2010-05-27 matavo žeme, o V. begiojo palei krašta. M. J. šukavo, reke kitoje tvoros puseje. Jokio fizinio smurto ar kirvio nemate. Kokiu automobiliu buvo atvažiaves, nepamena. 2010-07-08 A. T. buvo kalami kuoliukai. Ar jie jau buvo padažyti nepamena. Buvo J., A. T., jis ir Z. B.. Kaltinamasis nurode, kur kalti. Nukentejusieji šauke, buvo nepatenkinti. Nemate, ar nukentejusieji buvo apipurkšti. (b.l. 101).

Nukentejusioji M. J. parode, kad 2009-10-02 kilus konfliktui del medžiu V. B. paeme jos vyra už skvernu ir kumšciu smugiavo i galva, viršugalvio šonus, kiek buvo smugiu nežino, vyras nukrito ant nugaros aukštielninkas. V. B. muše vyra gulinti kumšciais apie 6-7 kartus i galva, šonus, o Z. B. kojomis vyrui i šonus. Z. B. trenke jai per galva keleta kartu kumšciu – i galvos viršugalvio šonus. Elektrikai sustabde muštynes. Kai V. B. rankos buvo užlaužtos, jis spyre jai apie 3 kartus kojomis i pilvo šona. Del to i medikus nesikreipe. Šiai dienai jai skauda pilvo srityje, nuo smugio pažeistos kepenys. 2010-05-27 V. B. budamas jos sklype tempe ja pagriebes už žastu, ištrauke iš bagažines kirvi, kai pamate vyra, mete kirvi i bagažine ir išvažiavo, del šio ivykio pas medikus nesikreipe. 2010-07-08 susitiko su A. T., Z. B., N. M. del sklypo ženklinimo. Kilus gincui A. T. papurške jos vyrui J. J. dažu balioneliu i akis, tada atsisedo ant vyro ir pradejo ji mušti per galva, Z. B. pradejo spardyti vyrui i šonus. A. T. kažkokiu daiktu trenke vyrui, buvo subjaurotas jo veidas. Kai ji atbego ir griebe A. T. už peciu, Z. B. kažkuo ar kumšciu trenke jai per galva, jai sutino akyse ir ji beveik apako. Pradejo dengti galva rankomis, purške dažais. Veliau išvažiavo. Nuo dažu jai prasidejo astmos priepuolis, iškviete pagalba. Prašo priteisti iš kaltinamuju po 5000 Lt neturines žalos atlyginimo, nes del smurto patyre fizini skausma, dideli dvasini sukretima, jaucia itampa, baime (b.l. 84-87).

Nukentejusysis J. J. parode, kad 2009-10-02 Z. B. atvažiavo su sunumi, grasino ir prasidejo muštynes. Z. B. ir V. B. ji pargriove, tada Z. B. kojomis, o V. B. smugiavo rankomis i krutine ir smilkini. Del šiu sumušimu i medikus nesikreipe. V. B. koja smoge žmonai, tuo metu ji laike elektrikai. 2010-05-27 pamate vaikštant V. B. ir N. M.. Jis iš tolo mate, kaip jie stume už ranku jo žmona, V. B. paeme iš mašinos kirvi ir grasino nužudyti. 2010-07-08 susitiko su A. T., Z. B., N. M. del sklypo ženklinimo, nesutiko su kuoliuku statymo vieta. Tada A. T. papurške jam dažu balioneliu i akis, tada smoge jam, jis nukrito, atsisedo ant jo, trenke per veida, A. T. turejo rankoje kažkoki daikta kai muše. Pribego Z. B. ir kojomis ji sparde. Žmonai Z. B. smoge i galva, ji gynesi rankomis. Palaiko civilini ieškini. Po sumušimo svaigsta galva, pakilo spaudimas (b.l. 87-89).

Liudytojas R. B. parode, kad A. T. ir B. pažista, konfliktu su jais nebuvo. Buvo šiltnamy, susirinko matininkas, viskas vyko praeitu metu vasara prie jo žemes. Triukšmas, keiksmažodžiai, matavo matininkas, kuola kale. Buvo kaltinamasis A. T. ir Z. B., J. J. buvo. Ir atejo nukenteje, prasidejo barnis del matavimu. 8 m atstumas nuo jo iki ivykio buvo. Mate grynus keiksmažodžius, muštyniu nemate. Visa laika juos mate. Nemate, ar daže kuoliukus. Nukenteje nebuvo apipurkšti dažais. Po kiek laiko J. vel atejo, liudytojas nekalbejo su jais. Niekas su kirviu, nei lazda nieko nesivaike, nenugriuvo niekas. Viena moteris buvo konflikto metu M. J.. Buvo kambary, nevalge, palydejo žmona prie stoteles, tada pamate greitaja, buvo praeje gal 20 min. po konflikto. (b.l. 112-113). Valstybines teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G2171/10(01) nurodyta, kad J. J. padaryti kuno sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas išvadoje konstatuoti sužalojimai: dešines akies vokuose ir žemiau iki lupu kampo apie 9x4 cm, kaires akies viršutiniame kampe apie 5x2 cm, kairiame ausies kaušelyje apie 4x2 cm, dešiniojo žasto išoriniame paviršiuje dvi po 1 cm skersmens, kaires alkunes vidiniame paviršiuje apie 3x2 cm, kaires šlaunies nugariniame paviršiuje apie 6x5 cm (su 2,5x0,65 cm išilginiu, linijiniu nubrozdinimu), violetiniai gelsvos poodines kraujosruvos, juosmens kaireje puseje 3x0,5 cm skersines eigos analogiškas linijinis nubrozdinimas iškilusiu šašu. (b.l. 8-9).

Valstybines teismo medicinos tarnybos specialistas išvadoje Nr. G2172/10(01) konstatuota, kad M. J. padaryti kuno sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Specialistas išvadoje konstatuoti sužalojimai: dalis plauku viršugalvio priekineje dalyje nudažyti oranžines spalvos dažais, dešinio žasto distalines dalies priekiniame paviršiuje 2x1,5 cm violetine gelsva kraujosruva, dešines plaštakos nugariniame paviršiuje, proksimaliau ranku krumpliu apie 2 cm skersmens blyškiai melsvai žalsva kraujosruva, kaires plaštakos 3-o piršto proksimaline falanga ir sanarys kiek patinus, be spalvos pakitimo, pirštu judesiai per sanari kiek riboti del skausmo. (b.l. 10-11).

Teisiamojo posedžio metu nustatyta, kad tarp nukentejusiuju ir kaltinamuju vykdavo pastovus konfliktai del žemes ribu nustatymo. Kaltinamiesiems inkriminuojamu laikotarpiu ivyko tokie pat konfliktai. Tai patvirtino teisme visi apklausti kaltinamieji, nukentejusieji bei liudytojas, taip pat teisiamajame posedyje pateiktas kaltinamojo A. T. mobilaus telephone esantis garso irašas, iš kurio girdeti kaip žodžiu konfliktuoja nukentejusieji su kaltinamaisiais.

Nukentejusieji parode, kad 2010-07-08, apie 16.00 val., A. T., N. M. ir Z. B. padare abiem nukentejusiesiems nežymius kuno sužalojimus:

Teisiamojo posedžio metu nustatyta, kad 2010-07-08 M. J. ir J. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtina aukšciau paminetos MRU Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G2171/10(01) ir Nr. G2172/10(01).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialines apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužes 23 d. isakymu Nr.V-298/158/A1-86 patvirtintu sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklemis, specialistu išvadose padaryti sužalojimai tiek atskirai, tiek kartu teisingai ivertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentejusieji teisme paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje A. T. papurške J. J. i veida sintetinius dažus iš balionelio, kumšciu trenke jam 5 kartus i veida, del ko J. J. pargriuvo ant žemes, bei pastarajam gulint ant žemes A. T. atsigule ant jo ir abiem rankom muše ji per ivairias kuno vietas: veida smilkinius, kaire ausi, kaire alkune, kakla, kai tuo metu Z. B. kojomis sparde J. J. i abu šonus, abi rankas, kaire koja, juosmeni, pradejus M. J. išskyrineti A. T. nuo J. J., A. T., Z. B. ranka sudave M. J. i galva, sugriebe ja už abieju ranku, sumuše abi rankas, krumplius, pirštus, dešini žasta bei plaštaka, o N. M. iš balionelio jai ant galvos, veido purške sintetinius dažus, tuo padarydami M. J. ir J. J. nežymu sveikatos sutrikdyma, t.y. nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaip matyti iš nukentejusiuju parodymu, ju parodymai, tarpusavy iš esmes nesiskiria. Vertindamas nukentejusiuju duotu parodymu patikimuma, teismas taip pat atsižvelgia i BPK 20 straipsnio 3, 4 dalies taisykles, kad irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patirtinti BPK numatytais proceso veiksmais ir, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai.

Nukentejusiuju parodymus patvirtina minetos specialisto išvados, kuriose nurodyti sužalojimai, ju lokalizacija, atsiradimo budas (kuris nurodytas išvadu aprašomojoje dalyje) atitinka ir neprieštarauja ju parodymams. Tik pažymetina, kad šiu specialistu išvadose, aprašomosiose dalyse, prie „ivykio aplinkybiu“ nurodyta, kad 2010-07-08, apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini) km., fizini skurta panaudojo A. T. ir Z. B., t.y. nepaminetas N. M. vardas.

Nukentejusiuju parodymus patvirtina ir prie bylos prijungtos dvi ikiteisminio tyrimo medžiagos del nukentejusiuju pareiškimu del ju sumušimo tyrimo, iš kuriu matyti, kad nukentejusieji kita diena po ivykio su pareiškimais apie ivyki kreipesi i policijos istaiga. Taip pat patvirtina ir nukentejusiosios teisme pateikti apžiureti rubai, kuriuos teismas apžiurejo teisiamojo posedžio metu, ant kuriu matyti oranžines spalvos dažu demes.

Visi šie pamineti duomenys gauti laikantis istatymo reikalavimu, jie turi reikšmes bylai teisingai išspresti, todel sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi irodymais.

Taciau ju parodymai skiriasi nuo kaltinamuju ir liudytojo R. B. parodymu.

Kaltinamieji fakta, kad sumuše nukentejusiuosius neigia, ju parodymai tarpusavy neprieštarauja, liudytojas R. B. teismui parode, kad nemate jokiu muštyniu tarp kaltinamuju ir nukentejusiuju, tik ju žodini konflikta, kaltinamuosius ir nukentejusiuosius mate viso konflikto metu.

Kaltinamuju A. T. ir Z. B. versija, jog jie nesužalojo nukentejusiuju, vertintina teismo, kaip gynybine ju pozicija ir kuri neatitinka nustatytu aplinkybiu ir prieštarauja nukentejusiuju parodymams, specialistu išvadoms.

Tuo tarpu nukentejusiuju parodymai del ju sumušimo neprieštarauja specialistu išvadai, pažymetina, kad jie dave parodymus, budami ispeti del baudžiamosios atsakomybes, todel teismas ju parodymus nevertina melagingais parodymais.

Taciau teismui pagristu abejoniu del kaltinamojo N. M. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Nukentejusieji specialistui nenurode, kad šis kaltinamasis ju atžvilgiu panaudojo fizini smurta, taip pat nera byloje objektyviu duomenu, kad dažu užpylimas (nukentejusioji nurode, kad kaltinamasis N. M. užpyle jai ant galvos dažus) ant nukentejusiosios galvos kaip nors sužalojo nukentejusiaja. Nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, o visos abejones, jeigu ju nepavyksta pašalinti teisiamajame posedyje, aiškintinos kaltinamojo naudai, todel aplinkybe, kad kaltinamasis N. M. apipyle dažais M. J. šalintina iš kaltinimo ir kaltinamasis N. M. del šio epizodo yra išteisintinas, nes neirodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstama veika (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teismas nesivadovauja liudytojo R. B. parodymais, kadangi jie neatitinka nukentejusiuju parodymus, prieštarauja specialistu išvadoms. Teismo nuomone kaltinamojo A. T. pateiktas teismui garso irašas, irašytas, kaip jis teige, 2010-07-08, konflikto metu, nepaneigia fizinio smurto panaudojima, kadangi, kaip iš jo girdeti, irašyta tik konflikto dalis, o ne visas kaltinamuju ir nukentejusiuju susitikimas.

Ištyres baudžiamojoje byloje surinktus irodymus ir ivertines juos LR BPK 20 str. numatyta tvarka, teismas daro išvada, kad yra negincijamai irodyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su nukentejusiaisiais metu, kaltinamasis A. T. tycia papurške J. J. i veida sintetinius dažus iš balionelio, kumšciu trenke 5 kartus J. J. i veida, del ko J. J. pargriuvo ant žemes, bei pastarajam gulint ant žemes A. T. atsigule ant jo ir abiem rankom muše ji per ivairias kuno vietas: veida smilkinius, kaire ausi, kaire alkune, kakla, kai tuo metu Z. B. kojomis sparde J. J. i abu šonus, abi rankas, kaire koja, juosmeni, pradejus M. J. išskyrineti A. T. nuo J. J., A. T., Z. B. ranka sudave M. J. i galva, sugriebe ja už abieju ranku, sumuše abi rankas, krumplius, pirštus, dešini žasta bei plaštaka, tuo padarydami M. J. ir J. J. nežymius sveikatos sutrikdymus, todel ju veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. nurodyta, kad bendrininkavimas yra tycinis bendras dvieju ir daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir sulaukusiu BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika. Bendrininku grupe yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenu susitaria nusikalstama veika daryti, testi ar užbaigti, jei bent du iš ju yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tycia ir susitarimas. Tycia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali buti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali buti išankstinis ir staiga kiles, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusia teismu praktika, bendrininkavimas – tai bendra keliu asmenu veikla, todel visos del veikos kilusios pasekmes inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininku, nepriklausomai nuo kiekvieno iš ju vaidmens, veiksmu pobudžio bei intensyvumo ir indelio i nusikaltimo padaryma (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008).

Byloje nera duomenu apie tai, kad kaltinamieji Z. B. ir A. T. butu iš anksto žodžiu susitare sumušti nukentejusiuosius ir padaryti jiems nežymius sveikatos sutrikdymus, taciau susitarimas galimas ne tik žodžiu ar raštu, bet ir konkliudentiniais veiksmais. taciau tokie vieningi ju veiksmai parodo tycios kryptinguma (vieninga tycia buvo nukreipta pagobti nukentejusiojo turta, konkreciai nedetalizuojant veikimo budu, priemoniu bei ribu). Susitarimo tarp nuteistuju buvima ir kiekvieno iš ju pritarima bendriems nusikalstamiems veiksmams irodo velesni nuteistuju veiksmai nukentejusiojo atžvilgiu. Kaip nustatyta byloje surinktais ir ivertintinais duomenimis, kaltinamasis A. T. pirmas pradejo naudoti fizini smurta nukentejusiojo J. J. atžvilgiu, pradedamas purkšti dažais, suduodamas smugius i veida, bei nugriuvus nukentejusiajam ant žemes, ir toliau A. T. suduodant smugius nukentejusiajam i ivairias kuno vietas, kaltinamasis Z. B. taip pat pradejo mušti nukentejusiji, spirdamas pastarajam i šonus, kas rodo, kad jis suprato, kad naudojamas nukentejusiojo atžvilgiu fizinis smurtas ir, kad pats suduodamas smu gius nukentejusiajam, dalyvauja nusikaltimo padaryme. Todel teismas pripažista šia aplinkybe (nusikalstamos veikos padaryma bendrininku grupe) atsakomybe sunkinancia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

V. B. ir Z. B. atiduoti teismui kaltinant tuo, kad sukele fizini skausma M. J. ir J. J., o butent:

2009-10-02, apie 10.00 val., miške, esanciame (duomenys neskelbtini), konflikto metu V. B. dešine koja du kartus trenke M. J. i pilvo sriti, tuo sukeldamas jai fizini skausma, o V. B. pargriove J. J. ant žemes ir kartu su Z. B. po keturis kartus kojomis sudave i ivairias kuno vietas, šonus, kojas, galva, tuo sukeldami J. J. fizini skausma, t.y. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

V. B. atiduotas teismui kaltinant tuo, kad sukele fizini skausma M. J. , o butent:

2010-05-27, apie 18.00 val., miške, esanciame (duomenys neskelbtini), konflikto metu abiem rankom griebe M. J. už ranku ir pradejo tampyti po laukus, tokiu budu sukeldamas M. J. fizini skausma, po to, paleides jos rankas, paeme kirvi ir pradejo ja gasdinti ir grasinti susidorojimu, del ko M. J. išsigando ir pradejo begti, o V. B. – ja vytis, t.y. padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..

2009-10-02, apie 10.00 val. miške, esanciame (duomenys neskelbtini), konfliktas ivyko tarp kaltinamuju V. B., Z. B. ir nukentejusiuju J. J. ir M. J.. Tai, kad šio konflikto metu buvo kaip nors sužalotas J. J. ir M. J. ar sukeltas jiems fizinis skausmas jokiu objektyviu medicininiu dokumentu byloje nepateikta. Nukentejusieji teismui paaiškino, kad tuo metu i jokias medicinines istaigas nesikreipe, policijos nekviete. Nukentejusieji teige, kad juos sumuše Z. B. ir V. B.: V. B. dešine koja du kartus trenke M. J. i pilvo sriti, taip pat V. B. pargriove J. J. ant žemes ir kartu su Z. B. po keturis kartus kojomis sudave i ivairias kuno vietas, šonus, kojas, galva. Kaltinamieji neige savo kalte, teisme teigem kad joks fizinis smurtas nukentejusiuju atžvilgiu nebuvo panaudotas. Kitu objektyviu duomenu be nukentejusiuju paaiškinimu, patvirtinanciu apie šiu kaltinamuju fizinio smurto panaudojima nukentejusiuju atžvilgiu, byloje nera.

Taigi, apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei budu buvo nukentejusiesiems sukeltas fizinis skausmas tvirtino tik nukentejusieji.

Vertindamas surinktu ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtu teisiamajame posedyje duomenu patikimuma teismas atsižvelgia i BPK 20 straipsnio 3 dalies taisykles, kad irodymai gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai, bei i 4 d. nuostata, kad irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Teismas negali remtis vien tik nukentejusiuju parodymais, kuriu negalima patikrinti kitais proceso veiksmais ar patvirtinti pateiktais byloje irodymais, o kadangi nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, o visos abejones, jeigu ju nepavyksta pašalinti teisiamajame posedyje, aiškintinos kaltinamojo naudai, todel kaltinamieji V. B. ir Z. B. del šio epizodo yra išteisintini, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymiu.

Taip pat teismas pripažista, kad byloje be nukentejusiuju parodymu del 2010-05-27 ivykio, kurio metu, kaip jie teige kaltinamasis V. B. sumuše M. J. ir sukele jai fizini skausma, kitu objektyviu duomenu be nukentejusiosios parodymu, byloje nera: jokiu objektyviu medicininiu dokumentu byloje nepateikta. Nukentejusioji teismui paaiškino, kad tuo metu i jokias medicinines istaigas nesikreipe, policijos nekviete. Kaltinamasis V. B. savo kaltes nepripažino, teige, kad joks fizinis smurtas nukentejusiosios atžvilgiu nebuvo panaudotas.

Taigi, apie tai, kad kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei budu buvo nukentejusiesiems sukeltas fizinis skausmas tvirtino tik viena nukentejusioji.

Vertindamas surinktu ikiteisminio tyrimo metu ir ištirtu teisiamajame posedyje duomenu patikimuma teismas atsižvelgia i BPK 20 straipsnio 3 dalies taisykles, kad irodymai gali buti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent viena aplinkybe, turincia reikšmes bylai išspresti teisingai, bei i 4 d. nuostata, kad irodymais gali buti tik teisetais budais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Teismas negali remtis vien tik nukentejusiuju parodymais, kuriu negalima patikrinti kitais proceso veiksmais ar patvirtinti pateiktais byloje irodymais, o kadangi nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, o visos abejones, jeigu ju nepavyksta pašalinti teisiamajame posedyje, aiškintinos kaltinamojo naudai, todel kaltinamasis V. B. del šio epizodo yra taip pat išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymiu. Lengvinanciu kaltinamuju atsakomybe aplinkybiu nenustatyta, sunkinanti atsakomybe aplinkybe ta, kad nusikalstama veika padare veikdami grupe (BK 60 1 d. 1 p.).

Skiriant bausme kaltinamiesiems, atsižvelgta, kad padaryta viena tycine baigta nusikalstama veika, kad sužaloti du žmones, i tai, kad kaltinamieji pirma karta teisiami, administracine tvarka bausti nebuvo, turi pastovia gyvenamaja vieta, šeima, pragyvenimo šaltini, i tai, kad kaltinamasis Z. B. yra senyvo amžiaus, pensininkas, i tai, kad atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, nustatyta viena sunkinanti atsakomybe aplinkybe, kad bausmes tikslai, numatyti LR BK 41 str., gali buti pasiekti neatimant laisves, o ja apribojant, nustatant tam, tikrus teismo draudimus ir ipareigojimus (BK48 str.).

Nukentejusieji prašo teismo priteisti ju naudai 5000 Lt moralinei žalai atlyginti iš kaltinamuju solidariai bei 92 Lt turinei žalai atlyginti bei išlaidas, turetas už advokato pagalba. Teismas pripažista civilini ieškini iš dalies pagristu. Irodyta, kad nukentejusieji buvo kaltinamuju sužaloti ir del to patyre išgasti, skausma ir nepatogumus. Sprendžiant patirtos žalos dydžio klausima be visu virš nurodytu aplinkybiu atsižvelgta i sužalojimo pobudi, pavojinguma ir pasekmes, t.y. kad jie nežymus (tik melynes, nubrozdinimai) ir jokiu sužalojimo liekamuju reiškiniu nera, kad nusikaltimu turtine žala nepadaryta, i nukentejusiosios ir kaltinamuju turtine padeti, todel vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais civilinis ieškinys del neturtines žalos tenkintinas iš dalies (BPK 115 str. 1 d.).

BPK 106 str. straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendi turi teise nuspresti iš kaltinamojo išieškoti nukentejusiojo ir civilinio ieškovo turetas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentejusiojo atstovas, paslaugoms apmoketi. Nukentejusiuju prašymas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2006 m. gegužes 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija), nustatytus advokatams už antrines teisines pagalbos teikima ir koordinavima mokamo užmokescio dydžius, todel iš kaltinamuju solidariai priteistina prašoma suma (300 Lt + 1452 Lt – viso 1752 Lt).

92 Lt , kuriuos nukentejusieji sumokejo už specialisto išvadai gauti, pripažintini kaip proceso išlaidos, o ne kaip turtine žala (BPK 107 str. 2 d.). Ši suma taip pat priteistina iš kaltinamuju solidariai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-302, 304-305, 307-308 str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. ir Z. B. pripažinti kaltais, padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir jiems skirti:

A. T. – 6 menesiu laisves apribojima, ipareigojant per ši termina pastoviai buti savo gyvenamojoje vietoje;

Z. B. - 6 menesiu laisves apribojima, ipareigojant per ši termina pastoviai buti savo gyvenamojoje vietoje.

N. M. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d..

V. B. išteisinti nepadarius nusikalstamu veiku, numatytu Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos).

Civilini ieškini tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamuju solidariai 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, 92 Lt proceso išlaidoms atlyginti bei 1752 Lt išlaidu, turetu advokato pagalbai apmoketi, J. J. ir M. J. naudai.

Nuosprendis per 20 dienu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkes teisma.