- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-26
- Bylos Nr.
- 1S-561-593/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-79-1-00043-2014-2 perduota prokurorui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. T. kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. tuo, kad sistemingai, t. y. nuo 2013-12-26 iki 2014-01-26, tyčia, terorizavo ne kartu su juo gyvenančią sutuoktinę S. T., skambindamas telefonu ir rašydamas grasinančio pobūdžio SMS pranešimus - grasindamas nukentėjusiąją nužudyti ar kitaip nutraukti jai gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją S. T. naudodamas psichinę prievartą.
Be to, jis kaltinamas pagal BK 187 str. 2 d. tuo, kad 2014-01-26, apie 23.50 val., (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, padegdamas sunaikino J. P. priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8000 Lt vertės ir apgadino šalia stovėjusį nukentėjusiajam priklausantį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas 800 Lt turtinę žalą bei D. P. priklausantį ūkinį pastatą, padarydamas 1000 Lt žalą, kurie apdegė, viso visuotinai pavojingu būdu sunaikino ir sugadino J. P. priklausančio turto už 8800 Lt ir D. P. priklausančio turto už 1000 Lt.
Byla, kurioje V. T. kaltinamas pagal BK 145 str. 2 d. ir 187 str. 2 d. perduota nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui. Tačiau teismas 2014-03-03 nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė prokurorui nurodytiems trūkumams pašalinti, nustatant 20 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad prokurorė surašė BPK 219 str. 3 p. reikalavimų neatitinkantį kaltinamąjį aktą, nes jame nekonkretizuotos sistemingų bauginimų, panaudojant psichinę prievartą, aplinkybės, t. y. padarymo tikslus laikas, sistemiškumo pasireiškimo būdas, kitos aplinkybės, todėl toks kaltinimas laikomas nekonkrečiu, netiksliu, neaiškiu.
Šalies argumentai
Skundu prokurorė prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Skunde ji teigia, kad kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 str. reikalaujami duomenys, aprašyta veika, kuria kaltinamas V. T., laikas – nurodytas laikotarpis, kadangi tuo laikotarpiu buvo grasinama pastoviai, būdas – terorizavo – skambindamas telefonu ir rašydamas grasinančio pobūdžio SMS pranešimus, kitos svarbios aplinkybės – grasindamas nukentėjusiąją nužudyti ar kitaip nutraukti jai gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, ir tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją S. T.. Prokurorė mano, kad kaltinime atskleisti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., objektyviosios pusės požymiai, jie nurodyti „terorizavo ne kartu su juo gyvenančią sutuoktinę S. T. – skambindamas telefonu ir rašydamas grasinančio pobūdžio SMS pranešimus – grasindamas nukentėjusiąją nužudyti ar kitaip nutraukti jai gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą“. Tuo tarpu vien grasinimų konkretaus turinio nenurodymas nesudaro pagrindo pripažinti, jog surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, o jis trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju kiekvieno SMS pranešime turinio detalus aprašymas būtų neracionalus ir per daug apkrautas ne itin reikšmingomis detalėmis. Be to, BPK 256 str. prokurorui ir nukentėjusiajam suteikia teisę pareikštą kaltinimą tikslinti teisme. Skunde teigiama, kad teismas nepasisakė dėl antros nusikalstamos veikos V. T. pagal BK 187 str. 2 d., todėl būtų procesinės galimybės baudžiamąją bylą dėl atskiros nusikalstamos veikos perduoti prokurorui trūkumams pašalinti, o dėl kitos dalies priimti galutinį procesinį sprendimą, taip užtikrinant proceso greitumo principą. Be to, teismas, konstatavęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, nenurodė jokių motyvų, kodėl nurodyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir kodėl jų negalima ištaisyti teisme.
Motyvuojamoji dalis
Prokurorės skundas atmetamas, skundžiama nutartis paliekama galioti.
BPK 234 str. 2 d. nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 str. išsamiai išvardinti būtini reikalavimai kaltinamojo akto turiniui bei formai. Pagal BPK 219 str. 3 punkto reikalavimus kaltinamajame akte be kita ko turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: nusikalstamos veikos aplinkybės, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame BK straipsnyje. Iš šioje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad dalyje dėl veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., jis yra neaiškus, neišsamus, jame yra nurodyti ne visi BPK 219 str. 3 p. reikalaujami duomenys.
Remiantis susiformavusia teismų praktika, sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Iš surašyto kaltinamojo akto neaišku, kiek kartų V. T. kaltinamas atlikęs grasinančio pobūdžio veiksmus, t.y. kaltinamajame akte nenurodyta kelių grasinančio pobūdžio veiksmų atlikimu nuo 2013 m. gruodžio 26 d. iki 2014 m. sausio 26 d. kaltinamas V. T., neatskleistas veiksmų sistemiškumas. Taip pat nenurodytas SMS turinys, todėl neaišku, ar tokių veiksmų atlikimas sudaro pagrindą kaltinti V. T. sistemingu nukentėjusiosios S. T. bauginimu.
Nors įstatymas nereikalauja kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, tačiau perskaičius kaltinamąjį aktą turi būti aišku, kas ir kuo remiantis yra kaltinamas. Todėl kaltinamajame akte, be BPK 219 str. nurodytų turinio elementų, svarbiausia yra aiškiai aprašyti veiką, kurios padarymu asmuo yra kaltinamas. Tačiau šioje byloje nedetalizuoti ir nekonkretizuoti veiksmai, sudarantys sistemingumo požymį, kas neleidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas yra aiškus ir konkretus.
Įvertinus tai, konstatuotina, kad skundžiamoje nutartyje padaryta teisinga išvada, kad nusikalstamos veikos aprašymas pagal BK 145 str. 2 d. nėra konkretus ir tuo pagrindu prokurorės surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 3 p. reikalavimų, kas yra esminiai BPK pažeidimai, o tai trukdo nagrinėti bylą. Prokurorės skundo motyvai, kad kaltinamajame akte nurodyti visi BPK 219 str. esantys duomenys, o kaltinime atskleisti visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d., objektyviosios pusės požymiai, taip pat tai, kad kiekvieno SMS pranešime turinio detalus aprašymas būtų neracionalus, yra atmetami kaip nepagrįsti.
Taigi, nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdo nagrinėti bylą iš esmės, pažeidžia baudžiamojo proceso normas, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamojo teises žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nurodytų kaltinamojo akto trūkumų pašalinimas užtikrintų teismui galimybę greitai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir nepažeistų kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuo 2007 09 01 galiojančioje BPK 234 str. 2 d. redakcijoje nėra punkto, kuris buvo nurodytas senesnėje šio straipsnio redakcijoje, kad kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme. Teismas nustatė, kad šioje byloje surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrinėti bylą, todėl baudžiamoji byla turi būti perduota prokurorui nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Skunde prokurorė taip pat nurodė, kad dėl antros nusikalstamos veikos inkriminuotos V. T. pagal BK 187 str. 2 d. būtų procesinės galimybės priimti galutinį procesinį sprendimą, taip užtikrinant proceso greitumo principą. Atsižvelgiant į tai, kad V. T. inkriminuotos veikos tarpusavyje nėra susiję, prokurorės nurodyta galimybė iš esmės įmanoma, tačiau vertinant proceso ekonomiškumą (bylos nuorašų darymą atskiriant bylas) bei atsižvelgiant į teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti, bylų atskyrimas yra netikslingas, o teismo nutartis visą bylą perduoti prokurorui nepažeidžia proceso greitumo principo, kadangi priimdamas sprendimą skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas, nustatydamas pakankamai trumpą laiką trūkumams pašalinti, ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrintas proceso greitumo principas.
Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją, kaip to prašoma prokurorės skunde, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
prokurorės skundą atmesti ir palikti galioti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo priėmimo dienos ir yra neskundžiama.