- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-02-14
- Bylos Nr.
- 1-515-1009/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03924-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- A. U.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03924-18, kurioje
A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis A. U. 2018-01-22, apie 20.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0112 nustatyta 3,08 promilės) pagal specialisto išvadą Nr. T-A 1064/2018 (01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,88‰ etilo alkoholio, vairavo D. Z. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, jis 2018-01-22, apie 20.12 val., (duomenys neskelbtini), policijos tarnybinio automobilio Škoda Yeti, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0112 nustatyta 3,08 promilės, pagal specialisto išvadą Nr. T-A 1064/2018 (01) kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,88‰ etilo alkoholio), norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta daugiau nei 1,5 prom., Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui K. R. kelis kartus tiesiogiai pasiūlė 500,00 Eur kyšį už pageidaujamą jo, kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus.
Kaltinamasis A. U. apklaustas įtariamuoju kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jau apie dvejus metus naudojasi svainiui D. Z. priklausančiu automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018-01-20 iš (duomenys neskelbtini), važiavo minėtu automobiliu į parduotuvę, kad nusipirktų dar alkoholio. Jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Nusipirkęs alkoholio stovėjo aikštelėje, kai privažiavo policijos pareigūnai, kurie paprašė išlipti ir davė pūsti į alkotesterį. Tiksliai neprisimena, bet žino, kad įpūtė virš trijų promilių. Jis, norėdamas išvengti atsakomybės, pareigūnams pasiūlė 500,00 Eur kyšį. Jis grynų pinigų pareigūnams nedavė, tik siūlė. Būtų važiavęs į namus paimti pinigų. Atsimena, kad pareigūnai jį įspėjo dėl kyšio siūlymo, bet jis neklausė ir vis tiek bandė su jais susitarti, kad pareigūnai jo nebaustų dėl vairavimo esant neblaiviam. Po to, pareigūnai jį pasodino į tarnybinį automobilį ir nuvežė į areštinę. Supranta, kad padarė nusikaltimą siūlydamas pareigūnams kyšį. Kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi (b. l. 84-85, 97-100).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. U. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.
Liudytojas D. Z. parodė, kad A. U. davė naudotis savo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie tai, kad A. U. 2018-01‑22 vairavo neblaivus jam priklausantį automobilį, jis nieko nežinojo (b. l. 45-46).
Liudytojas K. R. parodė, kad 2018-01-22 nuo 20.00 val. dirbo kartu su Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. K.. Gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) kaime važinėjasi automobilis (duomenys neskelbtini), nurodė valstybinių numerių skaičius – (duomenys neskelbtini). Nuvykus į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) gatvę, aikštelėje pamatė minėtą automobilį, kuris pavažiavo į priekį, paskui pavažiavo atgal. Privažiavęs prie automobilio pamatė, kad automobilyje ant priekinės vairuotojo sėdynės sėdėjo A. U.. Jis priėjo prie vairuotojo ir paprašė, kad pateiktų dokumentus. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, dėl ko jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Vairuotojas pradėjo jam siūlyti pinigų, kad netikrintų girtumo. Vairuotojas tuo metu sėdėjo dar savo automobilyje. Jis vairuotoją įspėjo, kad už kyšio siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Paskui vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie tarnybinio automobilio. Tuo metu jam buvo pasiūlyta papūsti į alkotesterį. Vairuotojas įpūtė 3,08 promiles. Kai vairuotojas įpūtė, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis dar kartą pasiūlė 500,00 Eur. Vairuotojas grynų pinigų nedavė. Tada jis dar kartą įspėjo vairuotoją, tačiau šis nereagavo į jo pastabas ir įspėjimus (b. l. 51-53).
Liudytojas D. Č. parodė, kad 2018-01-22 apie 20.00 val., su draugu A. B. ėjo iš parduotuvės namo. Pamatė aikštelėje stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių nežino. Automobilyje už vairo sėdėjo pažįstamas A. U., jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Bešnekant su A. U. atvyko policijos pareigūnai. Atvykus policijos pareigūnams jis su draugu nuėjo namo ir kas vyko toliau nežino (b. l. 62-63).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele, iš kurių matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esanti stovėjimo aikštelė. Aikštelėje stovi automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirminės apžiūros metu paimtas vairuotojo pažymėjimas (b. l. 8-15).
2018-01-22 vyriausiųjų patrulių M. K. (b. l. 19) ir K. R. (b. l. 21) tarnybiniais pranešimais dėl vairavimo esant neblaiviam ir policijos pareigūnų papirkimo, kuriuose nurodoma, kad 2018-01-22, apie 19.57 val., iš Šiaulių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), važinėja neblaivus vairuotojas automobiliu Opel, vairuoja vyras. Nuvykus į vietą buvo rastas minėtas automobilis ir nustatyta, kad jį vairuoja neblaivus (alkotesteriu nustatytas 3,08 prom. girtumas) A. U.. Prieš patikrinant vairuotojo A. U. neblaivumą, jis prašė pareigūno K. R. „susitarti“, konkrečios pinigų sumos neįvardijo. Pareigūnas įspėjo A. U. apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Vėliau, nustačius A. U. 3,08 prom. girtumą, jis vėl siūlė „susitarti“ šį kartą įvardindamas konkrečią pinigų sumą – 500,00 Eur. K. R. pakartotinai įspėjo, kad už tokį elgesį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau A. U. į tai nereagavo ir toliau siūlė „susitarti“.
Specialisto išvada Nr. T-A 1064/2018 (01), kurioje nurodyta, kad A. U. kraujyje nustatyta 2,88 prom. etilo alkoholio (b. l. 26).
VĮ „Regitra“ išrašas patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. Z. (b. l. 30).
Pažyma iš VšĮ „Emprekis“, kurioje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), vertė yra 940,00 Eur (b. l. 31).
2018-02-02 nutarimas (b. l. 32), tarnybiniai pranešimai dėl automobilio grąžinimo (b. l. 34, 36), pakvitavimas (b. l. 38) patvirtina, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas savininkui D. Z..
CD su vaizdo registratoriaus medžiaga iš tarnybinio automobilio, kurioje užfiksuota, kaip A. U. siūlo pareigūnui kyšį (b. l. 39-40).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo A. U. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra pilnai įrodyta.
Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. U. vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,88 proc. (promilės) etilo alkoholio, tokie jo veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymius.
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, taip pat ir uždraudimas naudotis specialiąja teise. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalies ir 6 dalies nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) nuo vienerių iki trejų metų tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį – A. U. padarytas nusikaltimas susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, kelia pavojų ne tik pačiam kaltinamajam bet ir aplinkiniams, kaltinamajam įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, tuo pačiu buvo abejingas bet kokioms gręsiančioms pasekmėms. Nors duomenų, kad A. U. anksčiau už panašaus pobūdžio pažeidimus buvo baustas administracine tvarka, nėra, tačiau šiuo atveju svarbi aplinkybė tai, kad A. U. nustatytas sunkus girtumo laipsnis. Teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ilgesniam nei vidutiniam įstatyme nustatytam terminui – dvejiems metams šešiems mėnesiams.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju A. U. vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,88 proc. (promilės) etilo alkoholio. Taigi, nors vairuotas automobilis nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas yra neįmanomas. Be transporto priemonės kaltinamasis objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuojamų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas automobilis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Taigi automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, transporto priemonę būtina konfiskuoti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. Z. (b. l. 30). Automobilį D. Z. perdavė naudotis jau prieš pakankamai ilgą laiką, apie dvejus metus, ir per šį laikotarpį A. U. automobiliu naudojosi tinkamai, pažeidimų nedarė, turėjo teisę vairuoti, rūpinosi jam patikėtu automobiliu, dėl ko tikėtina, kad D. Z. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jo automobilis bus panaudotas nusikalstamai veikai daryti. Todėl nagrinėjamu atveju konfiskuojama turi būti minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 940,00 Eur (b. l. 31).
Dėl BK 227 straipsnio 2 dalies
Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad papirkimas objektyviai gali pasireikšti tik pasiūlymu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui duoti kyšį už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus. Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-429/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. U. tiesiogiai pasiūlė kyšį – 500,00 Eur (didesnį negu 1 MGL ir mažesnį negu 250 MGL), savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui K. R., už neteisėtą jo neveikimą, t. y. prašydamas neregistruoti įvykio, kad nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad jis 2018-01-22, apie 20.02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis A. U. veikė tiesiogine tyčia, ne kartą pareigūnų buvo įspėtas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, tačiau savo neteisėtų veiksmų nenutraukė. Minėti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 227 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės
Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 118-122).
Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis A. U. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą. Jis neteistas (b. l. 109), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 112), nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (b. l. 114), registruotas darbo biržoje (b. l. 115).
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi, tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – areštas, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Kaltinamajam A. U. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 101-102) ir dokumentų paėmimas (b. l. 104-105) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. U. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-01-22 20.11 val. (b. l. 68) iki 2018-01-24 13.42 val. (b. l. 73-74), t. y. dvi paros, jas prilyginant 2 arešto paroms.
Dokumentas - CD su vaizdo registratoriaus medžiaga iš tarnybinio automobilio, saugomas prie baudžiamosios bylos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 18 (aštuoniolika) parų arešto bausmę.
A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes bendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 40 parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – ir skirti jam 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į A. U. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-01-22 20.11 val. iki 2018-01-24 13.42 val., t. y. dvi paras, jas prilyginant 2 arešto paroms ir laikyti, kad neatlikta arešto bausmės dalis yra 24 (dvidešimt keturios) paros.
Išaiškinti, kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka areštinėse. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, po nuosprendžio įsiteisėjimo (išskyrus atvejį, kai teismas nustatė atlikti areštą poilsio dienomis) suimami. Arešto bausmę vykdo policijos įstaiga, kurios teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji vieta.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus A. U. vairuotojo pažymėjimą, paimtą byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, A. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilio (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą – 940,00 Eur (devynis šimtus keturiadešimt eurų 00 ct).
Išaiškinti D. Z., jog įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui jis gali laisvai valdyti, naudoti ir disponuoti automobiliu (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio priklausiniais.
Kaltinamajam A. U. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
CD su vaizdo registratoriaus medžiaga iš tarnybinio automobilio, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.