Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Latvijos Respublikos valstybinės pajamų tarnybos Finansų policijos valdyboje atliekamas tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 15830105608 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje, 177 straipsnio 3 dalyje, 195 straipsnio 3 dalyje ir 218 straipsnio 2 dalyje, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), juridinis adresas: (duomenys neskelbtini)) galimo pasikėsinimo išvilioti iš valstybės biudžeto 79 842,25 LVL (t. y. 393 181,93 Lt) dydžio pridėtinės vertės mokestį, galimo vengimo mokėti mokesčius ir panašias prievoles, taip pat galimo nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimo, kuriant schemas, dėl kurių įmonės: UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos įmonės buvo įtrauktos į sandorius, siekiant pakeisti finansinių lėšų savininkus. Latvijos Respublikoje atliekamo ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mokesčio mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini) juridinis adresas: (duomenys neskelbtini)) buvo įtraukta į sandorių schemą, bendrovės vadovas ir vienintelis darbuotojas yra P. B.. Apklausus P. B., jis parodė, kad įmonės vadovu tapo trečiojo asmens prašymu, jis nežino, kuo užsiima įmonė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ūkine veikla jis neužsiėmė, jokių sandorių bendrovės vardu nesudarinėjo. P. B. parodė, kad trečiojo asmens prašymu pasirašė kažkokius dokumentus, niekada neturėjo įmonės dokumentų ir antspaudo. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė jokios ūkinės veiklos, nepristatė jokių prekių, neteikė jokių paslaugų, tačiau yra atidariusi atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos kreditinėje įstaigoje – AB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresas: (duomenys neskelbtini)), kurioje yra piniginių lėšų ir kuri buvo naudojama finansinių lėšų savininkams keisti. Remiantis baudžiamojoje byloje Nr. 15830105608 surinktais įrodymais padaryta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytoje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra įgytos vengiant sumokėti mokesčius ir legalizuotos slepiant pinigų kilmę, todėl pripažintos įgytomis nusikalstamu būdu.

Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo 356 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad ikiteisminio tyrimo metu rajono (miesto) teismo sprendimu šio įstatymo 59 skyriuje nustatyta tvarka turtas gali būti pripažintas kaip įgytas nusikalstamu būdu, jei turto savininkas arba teisėtas valdytojas nėra žinomas ir tyrimo vadovas turi pakankamai įrodymų, nekeliančių abejonių dėl nusikalstamos turto kilmės, 358 straipsnio 1 dalis nustato, kad nusikalstamu būdu įgytas turtas, jeigu jo tolimesnis saugojimas nėra reikalingas baudžiamojo proceso tikslams pasiekti ir jeigu jis neturi būti grąžintas savininkui arba teisėtam valdytojui, teismo sprendimu konfiskuojamas, o gautos finansinės lėšos įskaitomos į valstybės biudžetą. Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtomis Latvijos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo normomis, atsižvelgdamas į tai, kad nė vienas asmuo nepareiškė savo nuosavybės teisių ir nepateikė jokių pretenzijų dėl areštuotų piniginių lėšų, bei konstatuodamas, kad baudžiamajame procese nesurinkta įrodymų, patvirtinančių teisėtą AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę, 2010 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė pripažinti turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, esančias pinigines lėšas 3 561,61 LVL ir 28141,35 EUR, kaip įgytą nusikalstamu būdu, jį konfiskuoti ir pervesti į valstybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365 straipsnio 2 dalimi bei 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, prašo pripažinti Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą ir jį vykdyti Lietuvos Respublikoje.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 27 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. 15830105608/K29-1085/10 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, esančių piniginių lėšų – 3 561,61 LVL ir 28141,35 EUR – konfiskavimo ir jų pervedimo į Latvijos Respublikos valstybės biudžetą.

Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras prašo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį pakeisti – nustatyti, kad konfiskuotos piniginės lėšos, 3561,67 LVL ir 28141,35 EUR, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), pervestinos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Teigia, kad teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarties dalis, kuria nustatyta konfiskuotas pinigines lėšas pervesti į Latvijos Respublikos valstybės biudžetą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio nuostatos reglamentuoja priverstinį turto perėjimą Lietuvos Respublikos nuosavybėn. Pažymi, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendime nenurodoma, į kokios valstybės – Lietuvos Respublikos ar Latvijos Respublikos – biudžetą konfiskuotos piniginės lėšos turi būti pervestos. Pagal 1970-05-28 Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (toliau – Konvencija) 47 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas Prašančiajai pripažinti teismo sprendimą valstybei, šiuo atveju Latvijos Respublikai, konfiskuotas turtas galėtų būti perduotas tik tuo atveju, jei jis būtų ypatingos svarbos ir Latvijos Respublika tokį valstybei svarbų turtą reikalautų jai perduoti. Ypatingos svarbos turtas Konvencijos prasme įvardijamas kaip istorinės, kriminologinės ar kitos ypatingos svarbos turtas. Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimu konfiskuotos piniginės lėšos, esančios banko sąskaitoje, todėl toks turtas savo pobūdžiu negali būti laikomas ypatingos svarbos, be to, Latvijos Respublikos kompetentinga institucija motyvuoto reikalavimo Lietuvos Respublikai dėl turto perdavimo nepareiškė. Dėl to tvirtina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas nepagrįstai nustatė konfiskuotas lėšas pervesti į Latvijos Respublikos valstybės biudžetą.

Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti.

Skundas tenkinamas.

Skundu prokuroras sutinka, kad Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimas konfiskuoti pinigines lėšas pagrįstai pripažintas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje, tačiau mano, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančios piniginės lėšos, kaip įgytos nusikalstamu būdu, turi būti konfiskuotos ir pervestos ne į Latvijos Respublikos, o į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

1970-05-28 Europos konvencijos dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo (toliau – Konvencija) 47 straipsnyje (publikuota Valstybės žinios, 1997-11-07, Nr. 101-2551) numatyta, kad įplaukos už baudas ir konfiskacijas yra mokamos į Valstybės, kurios yra prašoma vykdyti, visuomeninius fondus, nepažeidžiant trečiųjų šalių teisių, ir kad konfiskuota nuosavybė, dėl kurios yra suinteresuota vykdymo prašančioji Valstybė, gali būti jai perduota, jei pastaroji to reikalauja (71 b. l.). Pastebėtina, kad iš Konvencijos minėto straipsnio 2 dalies teksto anglų kalba matyti, kad Prašančiajai valstybei turi būti perduotas konfiskuotas turtas, kuris yra ypatingos svarbos, jei Prašančioji valstybė to reikalauja (70 b. l.). Taigi oficialiai skelbiamas Konvencijos lietuvių kalba tekstas neatitinka Konvencijos nuostatų turinio. Be to, kaip matyti iš Konvencijos aiškinamojo rašto (taip pat anglų kalba), Konvencijos 47 straipsnio nuostatos taikomos tik tam turtui, kuris yra istorinės, kriminologinės ar kitos ypatingos svarbos (adresas internete: http://www.conventions.coe.int/Treaty/en/Reports/Html/070.htm) (72 b. l.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Prašančiajai valstybei turi būti perduotas tik ypatingos svarbos turtas ir turi būti Prašančiosios valstybės reikalavimas jai perduoti konfiskuojamą turtą.

Byloje esantis 2011-06-03 Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo prašymas vykdyti teismo sprendimą ir konfiskuotas banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas pervesti į Latvijos Respublikos valstybės biudžetą nelaikytinas motyvuotu reikalavimu Konvencijos prasme. Latvijos Respublikos Rygos miesto Latgalės priemiesčio teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendime taip pat nenurodyta, į kokios valstybės – Lietuvos Respublikos ar Latvijos Respublikos – biudžetą konfiskuotos piniginės lėšos turi būti pervestos. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad konfiskuojamas turtas yra piniginės lėšos, o jos savo pobūdžiu nelaikytinos ypatingos svarbos turtu.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, sprendžiama, kad konfiskavus AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kaip įgytas nusikalstamu būdu, nėra teisinio pagrindo jas pervesti į Latvijos Respublikos valstybės biudžetą, kaip nusprendė apylinkės teismas. Minėtos konfiskuotos banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos pervestinos į Lietuvos valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnis). Todėl prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartį pakeisti:

nurodyti, vykdant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „(duomenys neskelbtini)“, esančių piniginių lėšų – 3 561,61 LVL ir 28141,35 EUR – konfiskavimą, šias lėšas pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.