Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1S-602-190/2011

1.1.6.3., 2.12.3., 2.12.4.

2011 m. spalio 17 d.

Vilnius

teismo posėdyje išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria netenkintas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro prašymas patvirtinti 2011-09-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00650-11 A. Č. atžvilgiu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-03-22 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 13- 1-00650-11, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog A. Č. panaudojęs fizinį smurtą iš M. G. J. pagrobė 6 Lt vertės turtą.

Prokuroras, vadovaudamasis BK 38 straipsniu, 2011-09-14 kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamas patvirtinti 2011-09-01 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo A. Č. atžvilgiu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras nurodė, jog kaltininkas A. Č. ir nukentėjusioji M. G. J. bei jos atstovė pagal įstatymą M. J. susitaikė.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjio 19 d. nutartimi prokuroro prašymo netenkino, nurodydamas, jog BK 81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeninis, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos BK XI skyriuje įtvirtintos nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog įtariamasis A. Č. yra gimęs (duomenys neskelbtini), t. y. nepilnametis. Teismo manymu, prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą ir atleisdamas nepilnametį A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, turėjo taikyti 93 straipsnio nuostatas, o ne BK VI skyriuje esantį 38 straipsnį, nes ši teisė norma negali būti taikoma nepilnamečiui. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog prokuroro 2011-09-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui A. Č. ir nukentėjusiajai susitaikius netvirtintinas.

Apylinkės teismas taip pat konstatavo, jog prokuroro 2011-09-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui A. Č. ir nukentėjusiajai susitaikius negali būti tvirtinamas ir dėl to, jog teismui pateikta byla Nr. 13-1-00650-11 nėra sutvarkyta, kaip to reikalauja Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymas Nr. 88 „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“, taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteisminį tyrimą, surašymo 5 punktas.

Skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį netvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-09-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00650-11 A. Č. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir priimti naują nutartį - patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011-09-01 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00650-11 kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Prokuroras teigia, jog Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio ir Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio negalima laikyti bendrąją ir specialiąja norma, kurių konkurencijos atveju turėtų būti taikoma specialioji norma. Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje yra akcentuojamas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas.

Skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys patvirtina, kad šioje byloje nukentėjusioji ir jos atstovė pagal įstatymą susitaikė su kaltininku. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos ir visos kitos Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio pritaikymui būtinas sąlygas. Todėl ikiteisminio tyrimo teisėjas, anot prokuroro, neturėjo pagrindo išvadai, kad šiuo atveju negalėjo būti pritaikytos Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatos.

Be to, prokuroro manymu, skundžiamojoje nutartyje buvo nepagrįstai konstatuota, kad buvo pažeisti Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymas Nr. 88 „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteisminį tyrimą, surašymo 5 punktas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog teisėjas nutartyje nenurodė, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymo Nr. 88 „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“ punktas ir kokiu būdu buvo pažeistas. Taip pat ir į tai, kad šiuo atveju Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteisminį tyrimą (naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnis) surašymo 5 punkto nuostatos negalėjo būti pažeistos, kadangi šių rekomendacijų nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamosioms byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas yra baigtas Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnio tvarka, t.y. surašant kaltinamąjį aktą. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimą buvo norima užbaigti priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kurį, tam, kad šis įgytų juridinę galią, turėjo patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjas. Taip pat skunde pažymima, kad nei Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos BPK 212 straipsnio 5 punktas, nei Lietuvos Respublikos BPK 214 straipsnio 2 dalis, nei joks kitas Lietuvos Respublikos BK ar BPK straipsnis nenumato tokių pagrindų neleidžiančių prokurorui priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, o ikiteisminio tyrimo teisėjui tokį prokuroro nutarimą patvirtinti, todėl šis ikiteisminio tyrimo teisėjo motyvas yra nepagįstas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.

Kaip matyti iš skundžiamos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutarties, teismas nutartį nepatvirtinti prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvavo tuo, kad prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą ir atleisdamas nepilnametį A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės, turėjo taikyti 93 straipsnio nuostatas, o ne BK VI skyriuje esantį 38 straipsnį, nes ši teisė norma negali būti taikoma nepilnamečiui. Teismas taip pat konstatavo, jog prokuroro 2011-09-01 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui A. Č. ir nukentėjusiajai susitaikius negali būti tvirtinamas ir dėl to, jog teismui pateikta byla Nr. 13-1-00650-11 nėra sutvarkyta, kaip to reikalauja Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymas Nr. 88 „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“, taip pat buvo pažeistas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteisminį tyrimą, surašymo 5 punktas.

Vilniaus apygardos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga ir prokuroro skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi nepagrįstai nepatvirtino Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro prašymo patvirtinti 2011-09-01 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 13-1-00650-11 A. Č. atžvilgiu dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo teiginiu, jog Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio ir Lietuvos Respublikos BK 93 straipsnio negalima laikyti bendrąją ir specialiąja norma, kurių konkurencijos atveju turėtų būti taikoma specialioji norma.

Lietuvos Respublikos BK 38 str. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo arba pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnyje yra akcentuojamas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas.

Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagoje esančio 2011-06-22 susitaikymo protokolo matyti, jog nukentėjusioji M. G. J. bei jos atstovė pagal įstatymą M. J. su įtariamuoju A. Č. susitaikė ir pareiškė, kad jos įtariamajam pretenzijų neturi, jam atleido, jis jų atsiprašė, padarytą žalą atlygino ir prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti. Be to, A. Č. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkiems, jis anksčiau nebuvo teistas, taip pat nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra pagrindas manyti, jog jis ateityje nedarys nusikalstamų veikų.

Taigi, atleisti įtariamąjį A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, yra visos Lietuvos Respublikos BK 38 str. nustatytos sąlygos.

Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei įtariamasis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą ar be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas galės panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, tuo atveju, jei įtariamasis nepateisins jam teismo suteikto pasitikėjimo, darys naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys patvirtinto susitarimo sąlygų ir tvarkos, įstatymas numato galimybę panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl, bausmės neišvengiamumo ir teisingumo principo įgyvendinimas nebūtų pažeistas.

Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos, įtariamajam išaiškinta, kad jei jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str. 3 d., 4 d., per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų nusikaltimą, ar tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo patraukimo atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, įtariamajam A. Č. yra išaiškintos ir žinomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius sąlygos, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, patvirtinus Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo A. Č. atžvilgiu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, bus įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis (BPK 1 str.).

Apeliacinės instancijos teismo manymu, skundžiamojoje nutartyje buvo nepagrįstai konstatuota, kad buvo pažeisti Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymas Nr. 88 „Dėl raštvedybos taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteisminį tyrimą, surašymo 5 punktas. Konstatuotina, jog, prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, ir kreipdimasis į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, prašydamas patvirtinti 2011-09-01 prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamojo A. Č. atžvilgiu, bei pateikdamas, apylinkės teismo teigimu, nesutvarkytą ikiteiminio tyrimo medžiagą (bylą), esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003-04-11 įsakymu Nr. 1-47 patvirtintų rekomendacijų dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteisminį tyrimą surašymo 5 punkto nuostatos negalėjo būti pažeistos, kadangi šių rekomendacijų nuostatos gali būti taikomos tik baudžiamosioms byloms, kuriose ikiteisminis tyrimas yra baigtas Lietuvos Respublikos BPK 218 straipsnio tvarka, t.y. surašant kaltinamąjį aktą. Tuo tarpu šiuo konkrečiu atveju ikiteisminis tyrimą buvo norima užbaigti priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

Teismas sprendžia, kad atsižvelgus į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro skunde išdėstytus argumentus yra pagrindas naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-00650-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. įtariamojo A. Č. atžvilgiu, nukentėjusiajai M. G. J. bei jos atstovei pagal įstatymą M. J. ir kaltininkui susitaikius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 441 str., 442 str. 1 d. 2 p., BK 38 str.,

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-00650-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. įtariamojo A. Č. atžvilgiu, nukentėjusiajai M. G. J. bei jos atstovei pagal įstatymą M. J. ir kaltininkui susitaikius.

Panaikinti įtariamajam A. Č. paskirtą kardomąją priemonę – raįšytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.