- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-07
- Bylos Nr.
- 2YT-1512-305/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00140-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Pareiškėjas
- A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- V. B., valstybės įmonės „Registrų centras“
- Kategorijos
- 2.1.2.1Sandorio turinys, forma, jo sudarymo tvarka, teisinė sandorio registracija
- 2.4.5Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. B. (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant),
suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovui (teismo šaukimas įteiktas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – V. B. ir valstybės įmonė „Registrų centras“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. R. prašo atnaujinti jai terminą įregistruoti 1997 m. kovo 20 d. tarp pareiškėjos ir V. B. Marijampolės rajono II notarų biure pasirašytą bei notarės patvirtintą Dovanojimo sutartį (reg. Nr. 2172), pagal kurią pareiškėjai buvo padovanotas 3,0 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonėje (toliau – VĮ) „Registrų centras“.
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 1997 m. kovo 20 d. Marijampolės rajono II notarų biuro notarė patvirtino Dovanojimo sutartį (registro Nr. 2172), pagal kurią V. B. padovanojo jai, pareiškėjai, 3,0 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 14 straipsnį ši sutartis trijų mėnesių laikotarpyje turėjo būti užregistruota Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (šiuo metu – VĮ „Registrų centras“). Tačiau per nustatytą trijų mėnesių terminą nei ji, nei jai žemės sklypą padovanojęs V. B. šios sutarties neužregistravo Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje Valstybinio žemės kadastro duomenų registre, todėl Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke šis žemės sklypas iki šiol yra registruotas kaip V. B. nuosavybė. Dovanojimo sutarties Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje Valstybinio žemės kadastro duomenų registre pareiškėja neįregistravo todėl, kad tiesiog nežinojo, jog tai turi padaryti būtent ji. Nors jos pasirašytoje sutartyje apie tai, kad ši sutartis trijų mėnesių laikotarpyje turi būti įregistruota minėtoje įstaigose ir buvo nurodyta, tačiau pareiškėja, pasirašydama sutartį į tai neatkreipė dėmesio, manydama, jog sutartį turi įregistruoti žemę jai padovanojęs V. B.. Ką konkrečiai apie sutarties įregistravimą sakė notaras ir ar iš viso apie tai ką nors sakė – šiuo metu pareiškėja jau nebepamena. Po sutarties pasirašymo ji jos daugiau ir nebeskaitė. Neturėdama teisinių žinių ji visą laiką buvo įsitikinusi, kad minėtas žemės sklypas yra jos nuosavybė, ji juo visą laiką naudojosi, jį dirbo ir niekas jokių pretenzijų į jį niekada nereiškė. Šį žemės sklypą kaip savo ji dirba iki šiol. Nutarusi atlikti jai priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus (gretimų sklypų savininkai juos jau yra atlikę), ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, kur ir paaiškėjo, kad ten esančiuose registruose duomenų, kad šis žemės sklypas priklauso jai nuosavybės teise, nėra. Taip pareiškėja ir sužinojo, kad šis žemės sklypas jos vardu nėra registruotas, nors ji juo naudojasi ir jį dirba jau beveik dvidešimt metų. Tuomet ji kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypo Dovanojimo sutarties įregistravimo, tačiau jai buvo paaiškinta, kad kadangi jau pasibaigęs įstatymo nustatytas bei sutartyje nurodytas trijų mėnesių terminas sutarčiai įregistruoti, tai VĮ „Registrų centras“ sutartį įregistruoti neatnaujinus termino teismine tvarka neturi galimybės. Pareiškėjos žiniomis, suinteresuotas asmuo V. B. jokių pretenzijų į šį jai padovanotą žemės sklypą neturi ir neprieštarauja, kad nuosavybės teisės į jį būtų užregistruotos jos vardu. Mano, kad esant šioms aplinkybėms, praleistas terminas turėtų būti atnaujintas (b. l. 2-3). Teismo posėdžio metu pareiškėja savo prašymą palaikė, patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes (2019 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 min. 16 sek. – 1 min. 17 sek., 2 min. 3 sek. – 3 min. 53 sek., 4 min. 4 sek. – 4 min. 6 sek.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Ginčo sutartinių santykių susiformavimo metu įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki 2000 m. civilinio kodekso įsigaliojimo, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas, tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini 1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai; tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo. Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatose privaloma teisinė registracija nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-114/2009). Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenimis, nuosavybės teisės į 3,0 ha žemės sklypą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registruotos V. B., t. y. dovanotojui. Dėl to nuosavybės teisė į 3,0 ha žemės sklypą, atsiradusi pagal sandorį (notaro tvirtintą Sutartį) ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, galėtų būti registruojama Nekilnojamojo turto registre, atnaujinus jos įregistravimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigoje egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo bylos konkrečių faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan., tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos išvados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – ne) priklauso teismo diskrecijai. Registrų centras neturi kompetencijos vertinti, ar Sutarties įregistravimo terminas šiuo atveju buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl prašo sprendimą šioje byloje priimti Teismo nuožiūra (b. l. 21-22).
Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų pareiškimo tenkinimui jokia forma neišreiškė (savo 2019 m. balandžio 23 d. elektroniniame laiške yra nurodęs, kad jokių pretenzijų dėl pareiškėjai padovanoto žemės sklypo, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), jis neturi (b. l. 35)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, pareiškėjos paaiškinimais, nustatyta, kad pagal 1997 m. kovo 20 d. Marijampolės rajono II notarų biuro notarės patvirtintą Dovanojimo sutartį (registro Nr. 2172) suinteresuotas asmuo V. B. padovanojo pareiškėjai A. R., o ši priėmė 3,0 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Dovanojimo sutarties 1 ir 2 punktai); minėtoje Dovanojimo sutartyje buvo nurodyta, kad sutartis, remiantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 14 straipsniu, trijų mėnesių laikotarpyje turi būti užregistruota Vilkaviškio rajono žemėtvarkos ir geodezijos tarnyboje Valstybinio žemės kadastro duomenų registre (b. l. 2-3, 6). Tačiau 1997 m. kovo 20 d. Dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 2172, per trijų mėnesių terminą nebuvo įregistruota registre, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ir šiai dienai nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), – yra įregistruota V. B. vardu (b. l. 2-3, 7). Remiantis pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad minėta dovanojimo sutartis nebuvo įregistruota registre, nes pati pareiškėja teisinių žinių neturėjo, o į minėtos sutarties nuostatas (įskaitant ir nuostatą dėl sutarties įregistravimo) neįsigilino, visą laiką iki šiol pagal minėtą dovanojimo sutartį įgytu 3,0 ha ploto žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), naudojosi kaip savo, niekas dėl to pretenzijų jai nereiškė; aplinkybės, kad pagal duomenis Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į minėtą žemės sklypą vis dar yra įregistruota V. B. vardu ir kad dabar VĮ „Registrų centras“ negali įregistruoti 1997 m. kovo 20 d. Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 2172, nes praleistas tam įstatymo nustatytas terminas, pareiškėjai tapo žinomos tik, kai nutarė atlikti minėto žemės sklypo kadastrinius matavimus ir tuo tikslu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ (b. l. 2-3, 2019 m. balandžio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 3 sek. – 3 min. 53 sek.).
1997 m. kovo 20 d. Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 2172, sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Pagal 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalį ir 282 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000, 2002 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2002, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja turėjo įstatyminę pareigą nekilnojamojo turto – žemės sklypo – dovanojimo sutartį įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Tačiau to ji nepadarė iš esmės dėl to, kad nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga – neįsigilino į dovanojimo sutarties nuostatas ir dėl to nesiėmė aktyvių ir savalaikių veiksmų įregistruojant dovanojimo sutartį. Bet teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje akcentuojama, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas, į tai, kad dovanojimo sutarties šalių suderinta valia suinteresuotas asmuo V. B. padovanojo pareiškėjai A. R., o ši priėmė 3,0 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kad pareiškėja šį žemės sklypą sąžiningai ir nepertraukiamai valdo ir juo naudojasi kaip savo iki šiol (nei suinteresuotas asmuo V. B., nei kiti asmenys niekada jokių pretenzijų dėl valdomo ir naudojamo žemės sklypo pareiškėjai nereiškė), sprendžia, jog, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjos nurodytos ir teismo nustatytos termino sandoriui įregistruoti praleidimo priežastys, vis dėlto, pripažintinos svarbiomis, todėl šis terminas pareiškėjai atnaujintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis, 1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Atnaujinti pareiškėjai A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), trijų mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, įregistruoti 1997 m. kovo 20 d. tarp A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), Marijampolės rajono II notarų biure pasirašytą bei notarės patvirtintą Dovanojimo sutartį (reg. Nr. 2172), pagal kurią A. R., a. k. (duomenys neskelbtini), buvo padovanotas 3,0 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonėje „Registrų centras“.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.