Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., gimęs (duomenys neskelbtini), Trakuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. 2014 m. gruodžio 2 d., apie 16.00 val., šviesoforu reguliuojamoje Gariūnų-Paneriškių g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas jam priklausantį automobilį AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas iš Paneriškių g. į kairę, į Gariūnų g., nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per Gariūnų g. važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, jam iš kairės pusės į dešinę, ėjusią pėsčiąją I. S., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 27 punkto „...vairuotojas privalo sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį...“ reikalavimą. Šių V. B. veiksmų pasekoje, kūno sužalojimus patyrė pėsčioji I. S., kurie Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto įvertinti nesunkaus masto sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu V. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis nukentėjusiosios paprasčiausiai nepastebėjo. Įvykis įvyko vakare, po darbo, apie 16 val., 2014 metų gruodžio mėnesį, galimai antrą dieną, prie Gariūnų turgavietės. Jis išvažiavo iš Gariūnų link Vilniaus, pro degalinę, išgirdo smūgį. Moteris trenkėsi tarp priekinio sparno ir priekinių durelių. Nukentėjusiąją pakėlė ir nuvedė į stotelę, tuomet atvažiavo greitoji pagalba. Įvažiuojant į sankryžą jam švietė žalias šviesoforo signalas. Kai pravažiavo sankryžą, įvažiavo į antrą eismo juostą. Iš degalinės STATOIL pusės išvažiavo sunkvežimis, o jis buvo antroje juostoje, suko į artimiausią juostą prie salelės. Koks degė šviesoforo signalas tuo metu, kai įvyko kontaktas su pėsčiąja, nežino. Nukentėjusiąją pamatė tik tuo metu, kai ji atšoko nuo jo automobilio. Ji atšoko nuo vairuotojo pusės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 273 straipsniu, įrodymai ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu I. S. parodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d., apie 16 val., ketino pereiti Gariūnų gatvę nuo Gariūnų turgavietės pusės link STATOIL degalinės. Priėjusi reguliuojamą pėsčiųjų perėją sustojo ir laukė, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas pėstiesiems. Ant šaligatvio prie perėjos stovėjo viena, daugiau pėsčiųjų nebuvo, prieš ją pėsčiųjų taip pat nebuvo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pėstiesiems, greitu tempu praėjo pusę važiuojamosios dalies (Gariūnų g. pagal transporto judėjimo kryptį link Kirtimų g.). Praėjusi saugumo salelę pasižiūrėjo į šviesoforą, jai pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Taip pat jai esant viduryje saugumo salelės pamatė nuo STATOIL į Gariūnų g. į dešinę pasukantį sunkvežimį, kuris sustojo prieš perėją jos praleisti, daugiau pėsčiųjų tuo metu nebuvo, tik ji viena. Pamačiusi, jog jai mirksi žalias šviesoforo signalas, taip pat sunkvežimį, kuris sustojo jos praleisti, paspartino žingsnį ir greitu tempu ėjo link šaligatvio, link STATOIL degalinės. Eidama nuo salelės šiek tiek stabtelėjo, pasižiūrėjo į dešinę, matė sukantį nuo Gariūnų turgaus Audi automobilį, jis tuo metu jau buvo pravažiavęs pusę Gariūnų gatvės važiuojamosios dalies ir suko į kairę, link Laisvės pr. Šis automobilis jau buvo netoli jos, atstumo įvardinti negali, gal 2 metrai, gal daugiau. Buvo įsitikinusi, kad Audi vairuotojas ją mato, todėl ėjo greitu tempu toliau. Ši automobilį matė jau įžengusi į perėją, t. y., kai jai užsidegė žalias šviesoforo signalas, prieš jį dar buvo keli automobiliai, kurie taip pat nuo turgaus pusės pasuko į kairę, į Gariūnų g. link Laisvės pr. Jai praėjus nuo saugumo salelės vieną eismo juostą, lyg per miglą atsimena, kad smūgis buvo į dešinį šoną, o toliau pamena, kad lipa į greitosios pagalbos automobilį. Kuria dalimi automobilis ją kliudė, kas vyko po partrenkimo, nepamena. Mano, kad automobilis jai pervažiavo dešinę pėdą, nes ant dešinio bato yra likę žymės nuo automobilio rato. (t. 1, b. l. 33-36)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. P. parodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d., apie 16.00 val., vairavo automobilį H. A., v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo Gariūnų gatve nuo Kirtimų gatvės link Laisvės prospekto pusės, antra eismo juosta. P. G.-Jačionių g. sankryžą jam užsidegė raudonas šviesoforo signalas, todėl sustojo prieš „STOP“ liniją, antroje eismo juostoje, buvo pirmas. Jo važiavimo kryptimi, pirmoje eismo juostoje, taip pat sustojo automobiliai. Tuo metu automobiliams, sukantiems iš Jočionių gatvės į Gariūnų gatvę, ar važiuojantiems tiesiai Jačionių gatve, užsidegė žalias šviesoforo signalas. Žalias šviesoforo signalas taip pat užsidegė pėstiesiems, kertantiems Gariūnų gatvę, t. y. nuo Gariūnų turgavietės link Statoil degalinės ar atvirkščiai. Žalias šviesoforo signalas užsidega kartu tiek sukantiems automobiliams iš Jačionių gatvės į Gariūnų gatvę, tiek pėstiesiems. Matė, kad iš Jačionių gatvės į dešinę, į Gariūnų gatvę, kryptimi link Laisvės prospekto, pasuko sunkvežimis, kuris sustojo prieš pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiųjų. Ar per perėją ėjo viena pėsčioji, ar daugiau, nurodyti negali. Matė tik vieną pėsčiąją, kuri ėjo per pėsčiųjų perėją, jo judėjimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę. Šią pėsčiąją pamatė, kuomet ji kirto Gariūnų gatvę, jo važiavimo kryptimi. Minėtas sunkvežimis buvo sustojęs praleisti šios pėsčiosios, kaip minėjo daugiau pėsčiųjų nematė. Kokiu tempu pėsčioji judėjo per perėją nematė, ją pamatė kelias akimirkas prieš įvykį. Tuo metu, kai pastebėjo sustojusį sunkvežimį, pamatė, jog iš Jačionių gatvės į kairę (į Gariūnų gatvę), kryptimi nuo Gariūnų turgavietės link Laisvės prospekto pasuko Audi automobilis, kuris kairiuoju priekiniu kampu kliudė per perėją judėjusią pėsčiąją. Automobilis iškarto nesustojo, jis pavažiavo iki sustojimo, esančio už sankryžos dešinėje pusėje, ir ten sustojo. Pėsčioji nuo smūgio nukrito ant važiuojamosios dalies. Ji nukrito maždaug toje vietoje, kur buvo kliudyta automobilio. Tuo metu jam vis dar degė raudonas šviesoforo signalas. Vairuotojas sustojęs sustojime išlipo iš automobilio ir pribėgo prie pėsčiosios. Taip pat prie jos pribėgo dar vienas vyras, ar sunkvežimio vyras. Jie padėjo pėsčiajai atsikelti nuo važiuojamosios dalies. Po eismo įvykio ji pagulėjo ant asfalto apie 10 sekundžių. Vyrai padėjo pėsčiajai keltis nuo asfalto ir tuo metu jam užsidegė žalias šviesoforo signalas. Pravažiavęs sankryžą sustojo stotelėje už Audi automobilio, ir paskambino 112. Sulaukė, kol atvyko policijos pareigūnai, kuriems pasakė savo duomenis. Tiksliai gali teigti, kad įvykio metu jam degė raudonas šviesoforo signalas, todėl mano, kad automobiliams, sukantiems iš Jačionių gatvės į Gariūnų gatvę, ir pėstiesiems, kertantiems Gariūnų gatvę, degė žalias šviesoforo signalas. Pats pėsčiųjų šviesoforo nematė. (t. 1, b. l. 50-51)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. I. parodė, kad 2014 m. gruodžio 2 d., apie 16.00 val., buvo degalinėje STATOIL, esančioje Gariūnų gatvėje. Jo automobilis stovėjo degalinės teritorijoje ir jo priekinė dalis buvo nukreipta link Gariūnų gatvės. Priėjus prie automobilio ir rakinant dureles, išgirdo iš kairės pusės smūgio garsą. Pasižiūrėjo į Gariūnų gatvę ir pamatė, kad automobilis partrenkė pėsčiąją reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Jam atsisukus, moteris gulėjo ant važiuojamosios dalies. Pasižiūrėjo į šviesoforą ir tiksliai matė, jog pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas. Kaip važiavo automobilis, iš kurios pusės, ar jis važiavo nuo Gariūnų turgavietės ir suko į Gariūnų gatvę, ar tiesiai Gariūnų gatve, nematė ir nurodyti negali. Kaip moteris ėjo per perėją taip pat nematė ir nurodyti negali. Kuria dalimi automobilis partrenkė pėsčiąją nematė. Atsisuko jau po partrenkimo, t. y. smūgio garso. Moteris gulėjo gal minutę, po to pati po truputį pradėjo keltis, pradėjo šlubuodama eiti link šaligatvio, prie jos priėjo vairuotojas, kuris ją partrenkė, tada priėjo ir liudytojas, ją nunešė iki stotelės. Tuo metu daugiau pėsčiųjų, kertančių Gariūnų gatvę per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, nebuvo, tik ji vienintelė. Nematė, ar kažkoks automobilis buvo sustojęs praleisti pėsčiąją. Kokiam šviesoforo signalui degant moteris įžengė į perėją, iš kurios pusės, nematė, tik po smūgio matė, kad pėstiesiems degė raudonas šviesoforo signalas. (t. 1, b. l. 53-54)

Ikiteisminio tyrimo metu specialistas I. K. paaiškino, jog Gariūnų-Jačionių g. sankryžoje žaliojo šviesoforo trukmė gali skirtis priklausomai nuo transporto srautų. Tai reguliuoja davikliai įrengti virš važiuojamosios dalies sankryžos zonoje. Šviesoforų darbo režimo grafikai nėra archyvuojami, todėl nurodyti, kaip 2014 m. gruodžio 2 d., apie 16.00 val., Gariūnų-Jačionių g. sankryžoje, Vilniuje, veikė šviesoforai, nėra galimybės. 2014 m. gruodžio 2 d. pranešimų apie šviesoforo gedimus šioje sankryžoje nebuvo užfiksuota. Gariūnų-Jačionių g. sankryžoje, transporto priemonių, važiuojančių Jačionių gatve tiesiai, ar sukančių į kairę ar į dešinę, eismą sankryžoje žymi – K1. Pėsčiųjų, kertančių Gariūnų g. važiuojamąją dalį nuo Gariūnų turgavietės link STATOIL, schemoje žymi – P3, P4. Žiūrint pagal schemą pateiktą iš programos (kaip gali veikti šioje sankryžoje šviesoforai), grupėms P3 ir P4 įsijungia žalias šviesoforo signalas, o po 1 sekundės grupei K1 taip pat įsijungia žalias šviesoforo signalas ir dega visoms grupėms – P3, P4 ir K1 tokį pat laiko tarpą. Kokį laiką dega žalias šviesoforo signalas priklauso nuo transporto srauto, kurį reguliuoja davikliai, gali degti ilgiau, gali degti trumpiau. Tiek pėstiesiems, kertantiems Gariūnų gatvę, tiek transporto priemonėms, sukančioms iš Jačionių gatvės į kairę, į Gariūnų gatvę, žalias šviesoforo signalas įsijungia nuo pareikalavimo (pėstieji paspaudžia mygtuką, o transporto priemonių eismą reguliuoja davikliai – jei yra automobiliai nuo turgavietės). Eismo įvykio metu, jei pėstiesiems, kertantiems Gariūnų gatvę nuo Jačionių gatvės link STATOIL degalinės degė žalias šviesoforo signalas, tai ir transporto priemonėms, sukančioms iš Jačionių gatvės į Gariūnų gatvę (link Lazdynų), degė žalias šviesoforo signalas. Žalio šviesoforo veikimo pabaiga, tiek transporto priemonėms, sukančioms iš Jačionių gatvės į kairę, į Gariūnų gatvę, tiek pėstiesiems, kertantiems Gariūnų gatvę, yra vienoda (t. y. mirksi žalias šviesoforo signalas vienodai, ir persijungia į geltoną šviesoforo signalą vienodai). (t. 1, b. l. 28)

Iš ataskaitos žiūryklės turinio matyti, jog 2014 m. gruodžio 2 d. 16.00 val. buvo gauta informacija, kad Gariūnų g. 45, Vilniuje, prie sankryžos buvo partrenkta mergina, automobilis Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) yra įvykio vietoje. (b. l. 20)

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio vietos plano matyti, kad įvykis įvyko šviesoforais reguliuojamoje Jočionių-Gariūnų gatvių sankryžoje, tiesiame kelio ruože, kelio danga ir jo būklė – šlapias asfaltas. Apžiūros metu užfiksuota, kad automobilis AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) stovi Gariūnų gatvės važiuojamoje dalyje, sustojime „Gariūnai“, automobilio priekinė dalis nukreipta Laisvės prospekto link, automobilio galinė dalis yra 27,5 metro atstumu nuo pėsčiųjų perėjos žymėjimo krašto Laivės prospekto link, automobilio dešinės pusės priekinis ratas yra prie pat važiuojamosios dalies dešinio krašto, žiūrint Laisvės prospekto link, o galinės dešinės pusės ratas yra 0,1 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Eismo įvykio plane yra užfiksuota Jočionių-Gariūnų gatvių sankryža, automobilio AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavimo kryptis ir sustojimo vieta po eismo įvykio, šviesoforų ir kelio ženklų bei ženklinimo linijų išsidėstymas, eismo juostos ir jų matmenys. (t. 1, b. l. 4-12)

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad po eismo įvykio automobiliui AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuoti išoriniai sugadinimo požymiai: sulenktas priekinis kairys sparnas, kairios priekinės durys, galinės kairės pusės durys, sudužęs kairys galinio vaizdo veidrodėlis, sulūžęs kairės pusės posūkio pakartotojas. (t. 1, b. l. 13-14)

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo matyti, kad automobilis AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. B., turinčiam teisę vairuoti šios rūšies transporto priemones. (t. 1, b. l. 16-17)

Iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo matyti, kad automobilis AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas. (t. 1, b. l. 19)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 66-67)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimu I. S. pripažinta nukentėjusiąją. (t. 1, b. l. 41)

Iš I. S. medicininių dokumentų apžiūros, kurios metu dalyvavo specialistas, protokolo matyti, kad I. S. nustatyta minkštųjų audinių patinimas dešinės pėdos nugariniame paviršiuje ties antru padikauliu su antro padikaulio pamato lūžiu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu tikėtina užvažiuojant automobilio ratu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t. 1, b. l. 32)

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. S. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 30)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog V. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju eismo įvykio laikas, vieta, kaltinamojo vairuojamo automobilio važiavimo bei nukentėjusiosios judėjimo kryptys jokių abejonių nekelia ir dėl šių aplinkybių jokio ginčo nekilo ir nekyla. Faktą, jog eismo įvykis įvyko kaltinime nurodytu laiku ir vietoje patvirtina žiūryklės ataskaitoje, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys, taip pat V. B., I. S., P. P., A. I. parodymai. Taip pat pažymėtina, jog paminėti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiąją partrenkė būtent V. B. vairuojamas automobilis. Šį faktą patvirtina ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. V. B., I. S. ir P. P. parodymai, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys patvirtina, kad V. B. vairuojamas automobilis ir I. S. judėjo būtent taip kaip nurodoma kaltinime, t. y. automobilis suko iš Paneriškių g. į kairę, į Gariūnų g., o nukentėjusioji ėjo per Gariūnų g. važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėją, automobiliui iš kairės pusės į dešinę. Faktas, jog I. S. ėjo per Gariūnų gatvės važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, abejonių nekelia. Jį patvirtina pačios nukentėjusiosios, kaltinamojo, liudytojų P. P. bei A. I. parodymai. Tiek paties V. B., tiek nukentėjusiosios I. S., tiek liudytojo P. P., taip pat specialisto I. K. parodymai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji I. S. per pėsčiųjų perėją ėjo jai degant žaliam šviesoforo signalui. Iš liudytojo P. P. bei I. S. parodymų matyti, jog sunkvežimis, kuris tuo metu važiavo nuo STATOIL į Gariūnų gatvę, sustojo prieš perėją praleisti nukentėjusiosios. Ši aplinkybė taip pat leidžia teigti, jog I. S. per gatvę ėjo laikydamasi Kelių eismo taisyklių. I. S. medicininių dokumentų apžiūros, kurios metu dalyvavo specialistas, protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, jog eismo įvykio nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Paties V. B parodymai patvirtina, jog jis paprasčiausiai nepastebėjo per perėją ėjusios pėsčiosios ir ją partrenkė.

Taigi nustatytų faktų visuma, leidžia konstatuoti, jog V. B., vairuodamas jam priklausantį automobilį AUDI 80, v. n. (duomenys neskelbtini) buvo neatsargus ir neatidus, sukdamas iš Paneriškių g. į kairę, į Gariūnų g., nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir partrenkė per Gariūnų g. važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėja, degant žaliam šviesoforo signalui, jam iš kairės pusės į dešinę, ėjusią pėsčiąją I. S.. Akivaizdu, jog V. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, kuris įpareigoja vairuotoją sustoti ir praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, o sukdamas į dešinę ar į kairę sankryžose – į jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Būtent dėl V. B. veiksmų nukentėjusiajai I. S. buvo padaryti sužalojimai, kurie vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnį priklauso nuo kilusių pasekmių sunkumo. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu I. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, V. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje I. S. ir V. B. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog jie susitaikė, ir prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusioji materialinių pretenzijų kaltintajam neturi, kadangi nustačius jo kaltę, draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ sutinka atlyginti padarytą žalą.

V. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, ši veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiąja, kuri jam pretenzijų neturi, jis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, į narkologinę įskaitą neįrašytas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs. V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pastebėtina, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies, tačiau iš jo parodymų turinio matyti, jog esmines aplinkybes jis pripažino jau ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnyje.

Įvertinus kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo pobūdį, teismas mano, kad V. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad yra sąlygos taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 71 straipsnyje. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas suteiks kaltinamajam galimybę įvertinti savo veiksmų pasekmes ir motyvuos ateityje kelyje elgtis atidžiai bei rūpestingai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2015 m. birželio 15 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą V. B. teikė Tarnybos parinkta advokatė, antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015 m. birželio 16 d. sudaro 86,85 Eur (advokato užmokestis), todėl Tarnybos atstovė prašo tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos pagalbos išlaidas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai priteisti 86,85 Eur.

Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Teismas konstatuoja, jog Tarnybos prašyme nurodytų išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nagrinėjamu atveju yra nesuderinamas su kaltinamojo teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš V. B. antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas. Čia pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimą teismas pripažįsta būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu nepriteisiamos (kasacinė byla Nr. 2K-322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38, 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, V. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio (188,30 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per penkis mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. B, kad jeigu jis per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per tą patį laikotarpį padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš V. B. priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.