Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-214-365/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-12
Bylos Nr.
AN2-214-365/2020
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00037-2020-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis (pirm.)
Pažeidėjas
D. J.
Institucija
VA VPK Elektrėnų PK
Byla Nr. AN2-214-365/2020
Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00037-2020-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 16.9.8.1.;21.11.10.;21.11.11.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. D. J. pirmosios instancijos teismo nutarimu nubausta už tai, kad jis, 2019-12-25 12 val. 38 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai šios teisės nėra susigrąžinęs ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,31 prom. neblaivumas. Tokiais savo veiksmais D. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.

2. 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai pripažino D. J. kaltu padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė 1350 eurų baudą bei automobilio FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Iš apeliacinio skundo turinio seka, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas D. J. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė L. D., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Teismas taikydamas poveikio priemonę visiškai nevertino turto savininko sutikimo ar nesutikimo suteikti transporto priemonės valdymą apeliantui bei kitų reikšmingų bylai aplinkybių. Pasak apelianto, faktas, kad asmuo nusižengimo metu yra už automobilio vairo, neįrodo, kad automobilio savininkas išreiškė valią leisti automobilį valdyti šiam asmeniui. Akcentuoja, kad šias aplinkybes gali paliudyti L. D..

3.2. Atkreipiamas dėmesys, kad turto konfiskavimas yra galima, tačiau nebūtina sankcija. Taip pat nurodoma, kad nagrinėjimo metu neatsižvelgta į turto vertę (transporto priemonės techninė apžiūra baigiasi 2020 metų gegužės mėnesį ir nėra įmanoma be papildomų investicijų į jos techninį stovį, kas sudarytų apie 80 procentų jos rinkos vertės). Apelianto teigimu, reali konfiskuotino turto vertė sudarytų nuo 50 iki 100 EUR, priklausomai nuo metalo laužo kainų supirkimo metu. Todėl mano, kad teismo nutarties dalis dėl konfiskavimo yra ir netikslinga.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apelianto skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – ir Institucija) viršininkas nurodo nesutinkantis su D. J. pateiktu skundu bei skunde išdėstytomis aplinkybėmis. Mano, kad apylinkės teismo paskirta administracinio poveikio priemonė – automobilio „FORD MONDEO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, yra teisinga ir proporcinga. Prašo D. J. skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020-02-21 nutarimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

6. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taikė administracinio poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą. Nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nevertino turto savininko sutikimo ar nesutikimo suteikti transporto priemonės valdymą D. J., turto savininko neapklausė. Taip pat mano, jog įvertinus realią automobilio vertę, kuri sudarytų nuo 50 iki 100 EUR, konfiskavimas yra netikslingas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų (ANK 652 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 424 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad už 424 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Sutiktina su apelianto pastebėjimais, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio arba tiesioginio objekto konfiskavimo yra numatyta papildomų sąlygų, ribojančių kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Šios sąlygos laikytinos palankesnėmis pažeidėjui ir konfiskuotino daikto savininkui, nes švelnina administracinio nusižengimo baudžiamumą, susiaurina ANK 424 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankio paėmimo valstybės nuosavybėn galimybes. ANK 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Minėto straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog už šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

9. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neapklausė transporto priemonės savininkės ir visiškai nevertino turto savininko sutikimo ar nesutikimo bei kitų reikšmingų bylai aplinkybių. Su tokiais argumentais sutikti nėra pagrindo. Iš bylos duomenų matyti, ir dėl to ginčo nėra, kad teismo konfiskuotas automobilis buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymo įrankis. Taigi tai atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis. Norint taikyti ANK 29 straipsnyje numatytą administracinio nusižengimo padarymo įrankio konfiskavimą, reikia išsiaiškinti, kam pažeidimo padarymo metu priklausė automobilis.

10. Prie apeliacinio skundo pridėtas transporto priemonės registracijos liudijimas (b.l. 27) patvirtina, kad automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas L. D. vardu. Perklausius teismo posėdžio garso įrašą, jame užfiksuota, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinio nusižengimo padarymo įrankio konfiskavimo, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą D. J.. D. J. parodė, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas L. D. vardu ir su kuria jiedu yra sudarę bažnytinę santuoką. Taip pat jis nurodė, kad automobilis yra įgytas santuokos metu. Nurodydamas pažeidimo padarymo aplinkybes, D. J. parodė, kad važiuojant į (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo žmona, nes jis buvo neblaivus, tačiau sutuoktinei blogai pastačius automobilį aikštelėje ir šiai susinervinus, jis nusprendė automobilį perstatyti, kuomet ir buvo sulaikytas vairuojantis automobilį.

11. Šios nutarties 9 punkte aptarti administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. parodymai patvirtina, kad automobilis įgytas L. D. ir D. J. esant santuokoje, todėl turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.), nepriklausomai nuo to, kad jis viešajame registre yra registruotas vieno iš sutuoktinių vardu ir tai nesudaro pagrindo teigti, jog ginčo automobilis išimtinai nuosavybės teise priklausė tik L. D.. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog L. D. ir D. J. būtų pasirašę vedybų sutartį ir nustatę tam tikrą turtinį režimą iki santuokos ir santuokos metu įgytam turtui, tokių duomenų apeliantas nepateikė ir skundą nagrinėjančiam teismui. Todėl įvertinus apelianto duotus parodymus (jog sutuoktinei blogai pastačius automobilį aikštelėje ir šiai susinervinus, jis nusprendė automobilį perstatyti) bei aplinkybę, kad administracinio nusižengimo padarymo metu automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės pagrindu priklausė ne tik L. D., bet ir D. J., tai neabejotinai patvirtina žinojimą, kad jo ir sutuoktinės vardu registruotas ir jiems abiems priklausantis automobilis naudojamas administraciniam nusižengimui padaryti. Nors, kaip akcentuoja apeliantas, pirmosios instancijos teismas ir nepaklausė L. D. šioje administracinio nusižengimo byloje (kaip automobilio bedrasavininkės), aukštesniojo teismo vertinimu, toks pažeidimas (įvertinus aptartas ir nustatatytas faktines aplinkybes) nėra laikytinas esminiu, dėl kurio būtų pagrindas naikinti skundžiamą nutarimą automobilio konfiskavimo dalyje, juolab, jog tokio prašymo apeliantas apklausiamas pirmosios instancijos teisme nereikškė, kuomet jam buvo išaiškinta teisė reikšti prašymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliaciniame skunde išreikštas manymas, jog automobilis yra L. D. asmeninė nuosavybė ir dėl to turėjo būti taikytina ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta sąlyga, vertintinas kaip siekis išvengti transporto priemonės konfiskavimo, nes nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. J. yra transporto priemonės ne tik valdytojas, bet ir savininkas, todėl automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, priešingai nei mano apeliantas, vertinamas kaip priklausantis ir pažeidėjui.

12. Apeliantas skunde, formuluodamas prašymą dėl transporto priemonės nekonfiskavimo, jį motyvavo tuo, kad konfiskavimas yra netikslingas dėl automobilio vertės, kuri, anot D. J., yra nuo 50 iki 100 EUR. Tokie argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamu atveju ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutarimą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skirtos administracinio poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo pagrindus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas. priimdamas sprendimą dėl šios administracinio poveikio priemonės taikymo, atsižvelgė į nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto D. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai pripažino, jog transporto priemonės konfiskavimas nagrinėjamu atveju yra proporcingas padarytam pažeidimui, nes toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus. Be to, kaip matyti iš byloje esančių Administracinių nusižengimų registro duomenų, D. J. 2015 metais buvo baustas du kartus dėl transporto priemonių vairavimo esant neblaiviam, todėl įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą, byloje dėl padaryto nusižengimo pagrįstai taikytas automobilio konfiskavimas.

13. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog D. J. administracinio poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, skirta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, jo pavojingumui, būtina ir pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. vasario 21 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis