Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1963-06-28 Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, reg. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. M. 2012 m. rugpjūčio 15 d. apie 21⁰⁰ val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kilusio tarp jo ir sugyventinės konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė savo šeimos narei – G. R. į pilvo sritį, padarydamas jai kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo sienos kairės pusės žaizdą (3 cm. ilgio) ties raktikaulio vidurine linija, t.y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis J. M. dėl pareikšto kaltinimo prisipažino pilnai. Jis paaiškino, kad su G. R. gyvena kartu kaip šeima apie 6 metus. Kai turi pinigų abu piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. G. R. jau daug metų niekur nedirba. Jis registruotas Darbo biržoje ir gauna kas mėnesį 350 lt. Santykiai tarp kaltinamojo ir G. R. yra normalūs. Kai G. R. būna girta, kartais dėl įvairių priežasčių tarp jų kyla konfliktai. Kadangi 2012 m. rugpjūčio 14 d. gavo pašalpą, abu su G. R. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus. 2012 m. rugpjūčio 15 d. iš ryto G. R. eilinį kartą nubėgo į parduotuvę ir nupirko vyno. Kaltinamojo nuomone, nuo 10⁰⁰ val. iki 21⁰⁰ val. su G. R. kartu išgėrė apie 4 – 5 butelius 1 l talpos vyno ir apie 2 butelius 2 1 talpos 8 laipsnių stiprumo alaus. Kiek atsimena, konfliktas kilo dėl pinigų, nes jam pasirodė, kad G. R. pavogė dalį jo pinigų. Dėl to kaltinamasis pradėjo ant jos šaukti. Supykęs jis galimai nuo stalo paėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajai į pilvo sritį. Kiek kartų jai sudavė, nepamena. Nuo stalo paėmė pirmą pasitaikiusį peilį. Namuose buvo dviese, pašalinių žmonių nebuvo. Pamena, kad po įvykio į kambarį užėjo medikai ir G. R. su jais išvažiavo. Po kelių minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir kaltinamąjį sulaikė. Būdamas neblaivus jis būna agresyvus ir nervingas, matomai G. R. jį supykdė ir jis dūrė sugyventinei peiliu. Blaivumą tikrintis policijoje atsisakė, kadangi akivaizdžiai matėsi, jog yra neblaivus.

Kaltinamasis J. M. paaiškino, jog būdamas blaivus jis nebūtų savo sugyventinei dūręs peiliu.

Tas pačias įvykio aplinkybes J. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1., b.l. 79 – 82).

Nukentėjusioji G. R. parodė, kad jie su kaltinamuoju kaip sugyventiniai gyveno apie 6 metus, (duomenys neskelbtini). Butas priklauso J. M.. Bute gyveno tik jie dviese, abu niekur nedirbo. J. M. piktnaudžiavo alkoholiu, o ji tik kartais išgėrinėjo kartu su sugyventiniu. Šeimoje dažnai pasitaikydavo konfliktų. J. M. dažnai prieš ją vartojo smurtą, mušė, bet dėl to į policiją nesikreipė.

2012 m. rugpjūčio 15 d. ji su J. M. ryte išgėrinėjo. Buvo visiškai apsvaigusi nuo alkoholio, todėl prastai atsimena įvykius. Jai atrodo, kad pati pradėjo provokuoti J. M., t.y. šaukė ir barėsi su sugyventiniu. J. M. buvo neblaivus ir taip pat šaukė ant jos. Po ko kelis kartus sudavė jai per veidą. Tuomet ji sudavė J. M. atgal, prasidėjo susistumdymas. Viskas vyko virtuvėje, prie stalo. Sugyventinis griebė nuo stalo virtuvinį peilį ir sudavė jai į pilvo sritį. Nors ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad pastarasis smūgiavo jai peiliu abu kartus, tačiau faktiškai ji gerai nepamena, kiek kartų smogė. Ji pajuto skausmą, bet sąmonės neprarado. Bandė išbėgti iš buto, tačiau jai nubėgus iki įėjimo durų, J. M. ją pasivijo ir kumščiu sudavė per pakaušį. Po to ji nuėjo pas kaimynus ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. Medikų laukė lauke ant laiptų, kiek vėliau grįžo į butą. Kai G. R. gulėjo ligoninėje, kaltinamasis ją lankė, rūpinosi, todėl ji jam atleido, jie susitaikė. Galvoja, kad pati kalta dėl įvykio, gailisi kaltinamojo.

Liudytojas A. U. parodė, kad gyvena adresu Pagirių k., Šiltnamių g. 16 – 48. 2012 m. rugpjūčio 15 d., apie 21⁰⁰ val.. pas jį atėjo kaimynė iš 45 buto. Ši moteris nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, todėl jis net negali pasakyti, ar 2012 m. rugpjūčio 15 d., ji buvo girta, ar ne, blaivios jos niekad nematė. Moteriškė paprašė iškviesti medikus, paaiškino, kad ją sužalojo vyras. Jis suprato, kad moteris nurodė vyrą, su kuriuo ji gyveno 45 bute. Moteris parodė žaizdą, kuri beveik nekraujavo. Jis paskambino ir iškvietė medikus. Moteris laukė medikų ant laiptų, vėliau nuėjo į savo butą. Konfliktai šioje šeimoje kyla nuolatos.

Iš 2012-08-16 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtos nuoplovos, trys peiliai, kurie apžiūrėti ir saugomi Vilniaus rajono PK( t.l., b. 1. 10 – 38 ).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad iš G. R. paimtas chalatas, kurio dešinėje pusėje vidurinėje dalyje yra matomos raudonos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. (t.l., b. 1. 46 – 50 ).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos specialisto išvados Nr. G 2262/12 (01) matyti, kad G. R. nustatyta kiauryminė durtinė – pjautinė pilvo sienos kairės pusės žaizda (3 cm ilgio) ties raktikaulio vidurine linija. Žaizda padaryta peilio tipo daiktu (įrankiu) turinčiu duriančiai – pjaunančių savybių. Sužalojimas kvalifikuojamas sunkaus masto sveikatos sutrikdymu, nes dėl kiauryminio pobūdžio atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą, (t. 1., b. 1. 54 – 55 )

Iš Valstybinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio matyti, kad G. R. gydymo išlaidos sudaro 1447,03 Lt. Tai patvirtina pateiktas Gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1., b. 1. 58 – 60).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius, nuosprendyje aptartus įrodymus, tai yra, kaltinamojo J. M. aiškinimą, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymus apie įvykio laiką, vietą, nusikaltimo įrankį, specialisto išvadą apie G. R. kūne rasto sužalojimo pobūdį, jo padarymo mechanizmą, šio sužalojimo sunkumo laipsnį, ir kitus bylos faktinius duomenis, daro išvadą, jog visi jie vieni kitus papildo ir patvirtina, kad kaltinamasis J. M. asmeninio konflikto metu, tyčia, vieną kartą peiliu dūrė G. R. į pilvo sritį, padarydamas jai kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo sienos kairės pusės žaizdą, ties raktikaulio vidurine linija, ir taip nukentėjusiajai padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp J. M. nusikalstamų veiksmų, smūgiuojant peiliu nukentėjusiajai į nustatytą kūno sritį, ir atsiradusių pasekmių – sunkaus G. R. sveikatos sutrikdymo – yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kad sužalojimas G. R. pilvo srityje buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu, smūgiuojant peiliu, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kaltinamojo parodymai, kad G. R. įvykio metu pastarasis virtuviniu peiliu smogė tik vieną kartą, ir nukentėjusiosios aiškinimas, kad ji įvykio metu nuo suduoto smūgio pajuto skausmą.

G. R. žalojimui kaltinamasis pasirinko pavojingą įrankį – virtuvinį peilį. Juo smūgiavo vieną kartą į gyvybei svarbų centrą – pilvą. Kaltinamojo pasirinktas žalojimui įrankis, sužalojimo lokalizacija rodo, kad jis, taip veikdamas, galėjo numatyti ir numatė, kad gali sunkiai sužaloti G. R. ir įvykio metu to siekė. Taigi jis veikė tiesiogine tyčia.

J. M. sunkiai sutrikdė savo sugyventinės, su kuria 6 metus veda bendrą ūkį, sveikatą. Todėl teismas konstatuoja, jog jis šį nusikaltimą padarė savo šeimos nario atžvilgiu. Tai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojanti aplinkybė.

Todėl J. M. nusikalstami veiksmai, padarant savo šeimos narei – G. R. sunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p.

J. M. aiškina, jog smulkiai neprisimena visų įvykio aplinkybių, bet nuosekliai tvirtino, jog konflikto metu nuo stalo paėmė peilį ir dūrė nukentėjusiajai į pilvo sritį. Paaiškino, kad tiksliai savo veiksmų gali neatsiminti dėl suvartoto alkoholio. Tvirtino, kad namuose su sugyventine buvo dviese, todėl, jo manymu, niekas kitas jos sužaloti negalėjo. Šį kaltinamojo aiškinimą apie įvykio aplinkybes teismas vertina nuoširdžiu. Bylos duomenys tvirtina, kad įvykio metu kaltinamasis kartu su nukentėjusiąją išgėrė apie 4 – 5 butelius 1 l talpos vyno ir apie 2 butelius 2 l talpos 8 laipsnių stiprumo alaus. Tai suponuoja išvadą, kad, iš tiesų, kaltinamasis visų aplinkybių dėl girtumo galėjo tiksliai neprisiminti. Be to apklaustas išsamiau jis prisipažino pilnai, savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu ir teisme. Be to J. M. savo sugyventinę lankė ligoninėje, su ja susitaikė, o pastaroji jam neturi jokių pretenzijų. Esant šių aplinkybių visetui, teismas pripažįsta, jog yra viena J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p. t.y., kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų.

J. M. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai patvirtina kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai. Nors jis iškart po sulaikymo atsisakė pasitikrinti girtumą, tačiau paaiškino, kad ir taip matosi, kad girtas. Be to kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškino, kad būdamas blaivus, peiliu sugyventinei nebūtų smūgiavęs. Taigi J. M. aiškinimas, menkavertis jo nusikalstamų veiksmų motyvas ir jų pobūdis rodo, kad J. M. nusikalstamų veiksmų padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio. Tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dėl jo nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes.

J. M. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir sveikatai (BK 11 str. 6 d.). Savo veiksmais sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą. Kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Esant šioms aplinkybėms, jam skirtina baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytus nusikalstamus veiksmus, sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės trukmę nuo sankcijoje numatyto vidurkio teismas mažina, atsižvelgdamas į tai, kad yra viena J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pastarojo veiksmais būtų buvę sukeltos kokios nors ilgalaikės besitęsiančios pasekmės. Nukentėjusioji prašo savo sugyventiniui skirti kiek galima švelnesnę bausmę. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, nors nukentėjusiosios elgesys įvykio metu ir neįtakojo kaltinamojo veiksmų, tačiau G. R. pasirinktas asocialaus gyvenimo būdas turėjo reikšmės atsiradusių pasekmių kilimui.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM civilinis ieškinys, pareikštas 1447, 03 Lt sumai, susijęs su nukentėjusiosios G. R. gydymo išlaidomis, yra pagrįstas byloje esančiais dokumentais (t. 1, b.l. 58 – 60), todėl tenkintinas pilnai.

Daiktai: iš įvykio vietos paimtas vokas su 3 peiliais, 2 vokai su biologiniais pėdsakais saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (t. 1, b.l. 38), naikintini nuosprendžiui įsiteisėjus. Nukentėjusiosios medžiaginis chalatas (t. 1, b.l. 50) grąžintinas G. R. nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2012 m. rugpjūčio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 17 d.. Bausmės pradžia – nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti diena.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendis įsiteisės.

Iš J. M. Vilniaus ligonių kasai prie SAM priteisti 1447, 03 Lt G. R. gydymo išlaidoms padengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str., daiktus, paimtus iš įvykio vietos – voką su 3 peiliais, 2 vokus su biologiniais pėdsakais – sunaikinti, medžiaginį chalatą grąžinti nukentėjusiajai G. R., nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.