Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei G. P., 2013 m. rugsėjo 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas pabrėžia, kad atnaujinus procesą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą ir bylą nutraukė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kaltė padarius administracinį pažeidimą iš esmės buvo grindžiama alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 parodymais ir nurodė, kad tokių techninių priemonių panaudojimas yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcijos) 9.4 punktu, patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliamas papildomas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Nurodė, kad pareiškėjo blaivumą alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 tikrinęs pareigūnas R. M. buvo išklausęs mokymus, kaip naudotis alkotesteriu, tačiau pareigūnas pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo išlaikęs įskaitos, kaip numatyta Instrukcijos 9.4 punkte. Dėl šios priežasties, alkotesteriu užfiksuoti duomenys negalėjo būti pripažinti gautais teisėtai.

Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš policijos pareigūno R. M. veiksmų. Teigia, jog policijos pareigūnams taikomi aukštesni atidumo standartai, kurie privalo vadovautis Instrukcijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) bei kitomis nuostatomis. R. M., kuriam taikomi aukštesni atidumo standartai, žinojo, jog nėra išlaikęs įskaitos kaip naudotis alkotesteriu, todėl neturėjo teisės šiuo prietaisu naudotis. Todėl pareigūnas, įtaręs pareiškėją vairuojant neblaiviam ir tikrindamas neblaivumą alkotesteriu, veikė neteisėtai bei pažeidė Instrukcijos 9.4 punkto nuostatas. Teigia, kad pareigūnas, tikrinęs pareiškėjo girtumo laipsnį alkotesteriu, nesilaikė Instrukcijos 101, 101.1, 101.4 punktų ir Taisyklių 4, 5, 6.1, 6.3, 10 punktų reikalavimų, nes objektyviai nesant galimybės atlikti tikrinimo alkotesteriu (neturint teisės juo naudotis) ir įtarus vairuojant neblaiviam, pareigūnas turėjo teisę pasirinkti kitą neblaivumo tikrinimo būdą, t.y. pristatyti pareiškėją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Teigia, jog tokie pareigūno neteisėti veiksmai lėmė tai, kad pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes surinktų duomenų pagrindu buvo iškelta administracinė byla, o vėliau pareiškėjas buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, dėl ko neteko teisės vairuoti transporto priemonės.

Norėdamas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, jis VšĮ Centro poliklinikoje privalėjo papildomai išklausyti 4 valandų privalomojo alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, 12 valandų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą už kurias sumokėjo 80 Lt. Taip pat 2012 m. gegužės 24 d. privalėjo sudaryti sutartį su VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru dėl papildomo mokymo motorinių transporto priemonių vairuotojų, kurie nuolat pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, o minėti mokymai kainavo 290 Lt. Už papildomą sveikatos patikrinimą ir vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą sumokėjo 50 Lt. Taip pat VĮ Regitra Vilniaus filiale 2012 m. gegužės 31 d. privalėjo laikyti kvalifikacinius egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, kurių metu patyrė 142 Lt išlaidų.. Iš Vilniaus į Tauragės rajono apylinkės teisme vykusį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą teko važiuoti 7 kartus, todėl patyrė kelionės išlaidas, kurios sudaro apie 700 Lt (autobuso bilieto kaina į Tauragę ir atgal). Taip pat jam priklauso 91 Lt dienpinigių. Nagrinėjant administracinę bylą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo teko naudotis advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, kurių kaina 2400 Lt. Tokiu būdu jam padaryta 3753 Lt turtinė žala. Taip pat nurodo, kad dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta ir neturtinė žala, kadangi buvo apribota galimybė naudotis transporto priemone, administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu buvo nuolatinėje nervinėje įtampoje, patyrė diskomfortą, emocinius bei dvasinius išgyvenimas. Be to, pareiškėjo darbovietė yra Kaune, o jis gyvena Vilniuje. Iki minėto įvykio į darbą dažniausiai vykdavo automobiliu, nes dėl darbo pobūdžio kitu transportu nuvykti į darbą nelabai turėdavo galimybių, o praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, turėjo ieškoti kitų alternatyvų, dažnai brangiau kainuojančių ir didelius nepatogumus keliančių būdų. Jautėsi morališkai sužlugdytas, kadangi teko pastoviai skolintis pinigų baudai sumokėti. Procesas administracinio teisės pažeidimo byloje užsitęsė 3 metus, bylos nagrinėjimas buvo pakankamai sudėtingas, teko skųsti teismų sprendimus, todėl visą tą laikotarpį gyveno nežinomybėje, negalėjo vairuoti transporto priemonės, kas ribojo jo laisvą judėjimą. Mano, jog yra pagrindas pripažinti, kad jam padaryta 15000 Lt neturtinė žala.

Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo veiksmai neįtakojo nurodytos žalos atsiradimą, nes nurodyto įvykio metu nevengė patikros ir netgi atliko veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti patys pareigūnai, t.y. nuvyko į sveikatos priežiūros centrą papildomai apžiūrai girtumo laipsniui nustatyti. Būtent šios apžiūros metu buvo nustatyti priešingi duomenys nei buvo nustatę policijos pareigūnai.

Pareiškėjas ir jo atstovas, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 46-47, 48), į teismo posėdį neatvyko. Gautas pareiškėjo atstovo advokato P. B. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b.l. 49).

Pažymėtina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (b.l. 44) buvo išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos kaip atsakovo (Lietuvos valstybės atstovo) įtraukimo į teisminį procesą. Minėta nutartimi teismas netenkino prašymo į teisminį procesą įtraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją kaip atsakovės Lietuvos valstybės atstovę, kadangi pareiškėjas skunde aiškiai žalą kildina iš kaltų policijos pareigūnų veiksmų, bet ne iš Tauragės rajono apylinkės teismo veiksmų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjui A. Š. bei jo atstovui advokatui Pauliui Bružui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro policijos pareigūnų veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn teisėtumo vertinimas bei su tuo susijusi pareiškėjo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (minėta, toliau – toliau ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A444-1283/2013). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). Pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnis yra speciali teisės norma, kurios paskirtis pasireiškia tuo, kad jos taikymas nėra sietinas su kita CK norma – 6.246 straipsniu, kuriame yra pateiktas neteisėtų veiksmų apibūdinimas, kaip sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti. Tai reiškia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012).

CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas valdžios institucijos – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato – neteisėtus veiksmus kildina iš policijos pareigūno R. M. veiksmų 2009 m. spalio 3 d. surašant pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (minėta, toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, argumentuodamas tuo, kad pareigūnas R. M., kuriam taikomi aukštesni atidumo standartai, žinojo, jog nėra išlaikęs įskaitos kaip naudotis alkotesteriu, todėl neturėjo teisės šiuo prietaisu tikrinti pareiškėjo girtumą, dėl to pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (minėta, toliau – ir Instrukcijos) 9.4 punktą, nesilaikė Instrukcijos 101, 101.1, 101.4 punktų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (minėta, toliau – ir Taisyklės) 4, 5, 6.1, 6.3, 10 punktų.

Teismui būtina analizuoti, ar policijos pareigūnas, rinkdamas įrodymus, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, laikėsi teisiniu reguliavimu nustatyto privalomo elgesio modelio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnį, yra nurodęs, kad pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs ir tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Taigi protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsdakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93; Administracinių teismų praktika 1, psl. 328-329).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pabrėžtina, jog asmens kaltumą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagal surinktus įrodymus nustato tik teismas, o pagal policijos pareigūnų surinktus duomenis, jei tam yra pagrindo, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena.

Pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai, todėl pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota Tauragės rajono apylinkės teismui. ATPK 280 straipsnis numato, kad apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, privalo išspręsti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, įvertinti ir išsireikalauti papildomą medžiagą, taip pat, ar tenkintini administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo, jų atstovų prašymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką yra pažymėjęs, jog jei teismas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas nesilaikant įstatymo reikalavimų, tuomet arba teismas pasirengimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą stadijoje grąžina protokolą surašiusiai institucijai protokolo trūkumams, arba teismas nagrinėja bylą iš esmės ir bylą nutraukia, bylos nutraukimo pagrindu nurodydamas tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai (žr., LVAT biuletenis, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 257-258 psl.). Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4-46-3-01293-2009-3 medžiagos matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, rengdamasis nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato perduotą medžiagą, administracinio teisės pažeidimo protokole esminių trūkumų ar kitų pažeidimų nenustatė ir bylą nagrinėjo iš esmės.

Kadangi keliamas klausimas dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, pasireiškusių manymu, kad yra pakankamai duomenų administracinės teisenos pradėjimui, būtina vertinti pirminius faktinius duomenis tuo aspektu, ar buvo teisinės prielaidos šios teisenos pradėjimui.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų taip pat seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4-46-3-01293-2009-3 medžiagos matyti, jog 2009 m. spalio 3 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio patrulis E. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 1) pareiškėjui A. Š. už tai, kad jis 2009 m. spalio 3 d., apie 15.13 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 promilės), todėl tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės – alkotesteris Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196. Alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 pareiškėją tikrino Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio vyresnysis patrulis R. M. Pažymėtina tai, jog pareiškėjas su alkotesterio, kuriuo jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,55 promilės), parodymais sutiko, tai patvirtindamas įrašu „sutinku“ ir savo parašu (b.l. 2). Administracinio teisės pažeidimo protokole dėl padaryto pažeidimo A. Š. paaiškino, jog vairavo automobilį, būdamas vakare išgėręs. Administracinio teisės pažeidimo byloje yra alkotesterio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 patikros sertifikatas (b. l. 23), iš kurio matyti, jog patikros sertifikatas išduotas 2009 m. gegužės 22 d. ir galioja iki 2009 m. lapkričio 21 d. Tai reiškia, kad A. Š. neblaivumui patikrinti naudotas alkoholio kiekio matuoklis buvo tinkamas naudoti. Administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo blaivumą alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 tikrinęs pareigūnas R. M. buvo susipažinęs su alkoholio kiekio matuoklio Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 naudojimo instrukcija ir mokėjo juo naudotis (b. l. 28–29, 82, 86, 93–95).

Teismo vertinimu, nurodytų faktinių duomenų analizė, pačio pareiškėjo veiksmai (t.y. sutikimas su jo neblaivumo (girtumo) laipsnio nustatymu) ir pareigūnų (E. J. bei R. M.) vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė teisinį pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime (b.l. 12-15), kuriuo panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. Š. atžvilgiu nutraukta, nurodyta, kad asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės buvo grindžiama alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 gautais duomenimis, kuriais remiamasi ir teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 80TPK-G-39. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtame nutarime pažymėjo, kad tokių techninių priemonių panaudojimas yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą. Minėtame nutarime pabrėžta, kad A. Š. blaivumą alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 tikrino pareigūnas R. M., kuris buvo išklausęs mokymus, kaip naudotis alkotesteriu, tačiau nenustatyta, jog minėtas pareigūnas nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo metu būtų išlaikęs įskaitą, kaip numatyta Instrukcijos 9.4 punkte. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija padarė išvadą, kad alkotesteriu užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai, kadangi nesant įrodymų, jog prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai juo naudotis, kėlė abejonių ir prietaisu užfiksuotų duomenų tikslumas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime konstatavo, kad pagrindinis įrodymas A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju – pažeidžiant Instrukcijos 9.4 punkto nuostatas, o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. Š. atžvilgiu dėl minėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pareiškėjas teigia, kad būtent pareigūno R. M. neteisėti veiksmai lėmė tai, kad jam neteisėtų surinktų duomenų pagrindu buvo iškelta administracinė byla, vėliau jis buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl to pareiškėjui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnas R. M., įtaręs pareiškėją vairuojant neblaiviam ir tikrindamas neblaivumą alkotesteriu, veikė neteisėtai, nes žinojo, jog nėra išlaikęs įskaitos kaip naudotis alkotesteriu, todėl pažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punkto nuostatas bei nesilaikė Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4, 5, 6.1, 6.3, 10 punktų reikalavimų, nes objektyviai nesant galimybės atlikti tikrinimo alkotesteriu (neturint teisės juo naudotis) ir įtarus vairuojant neblaiviam, pareigūnas turėjo teisę pasirinkti kitą neblaivumo tikrinimo būdą, t.y. pristatyti pareiškėją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, iš jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir atlyginimo asmens sveikatos priežiūros įstaigai už joje atliktą medicininę apžiūrą tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių 5 punktas numato, jog policijos pareigūnai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą pristato transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo arba transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Pagal Taisyklių 6 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas): 6.1. policijos ar Inspekcijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru (Taisyklių 6.1 punktas); policijos ar Inspekcijos pareigūnai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba policijos pareigūnai pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (Taisyklių 6.3 punktas). Pagal Taisyklių 10 punktą, policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.Instrukcija reglamentuoja policijos patrulių veiklos organizavimą bei vykdymą (Instrukcijos 1 punktas). Pagal Instrukcijos 2 punktą, policijos patruliai savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, vidaus reikalų ministro, policijos generalinio komisaro įsakymais, teritorinių ir specializuotų policijos įstaigų vadovų įsakymais ir kitais teisės aktais bei šia instrukcija. Instrukcijos 9.4 punkte numatyta, kad patruliai, vykdantys eismo priežiūrą, privalo būti susipažinę su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikę įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis.

Taigi, kaip matyti iš minėtų Taisyklių nuostatų, policijos pareigūnams yra suteikta teisė tikrinti, ar vairuotojas yra blaivus (negirtas). Be to, pagal Taisyklių 6.3 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas) policijos ar Inspekcijos pareigūnai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba policijos pareigūnai pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklių minėtas punktas ir kiti Taisyklių punktai nenumato draudimo vairuotojų tikrinti alkotesteriu policijos pareigūnams, kurie nėra išlaikę Instrukcijos 9.4 punkte nurodytos įskaitos. Darytina išvada, kad policijos pareigūnas R. M., tikrinęs A. Š. blaivumą alkotesteriu, turėjo tokią teisę, nes buvo išklausęs mokymus, kaip naudotis alkotesteriu, tačiau tokiu būdu gauti duomenys, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime, nėra patikimi, kadangi jie gauti nesilaikant Instrukcijos 9.4 punkte nurodyto reikalavimo. Instrukcijos 9.4 punkto nesilaikymas lėmė tai, jog alkotesterio duomenys laikytini nepatikimais, kadangi nėra aišku, ar prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai juo naudotis. Minėta, jog pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra. 2009 m. spalio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys įrodo, jog A. Š. alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 užfiksuotų duomenų, pagal kuriuos A. Š. iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, buvo nustatyta 0,53 promilių alkoholio koncentracija, neginčijo ir nesiūlė policijos pareigūnams jo neblaivumo (girtumo) patikrinimui jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, be to paaiškino, kad jis buvo vakare išgėręs. Nors pareiškėjas teigia, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, jei policijos patruliai jį būtų pristatę į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau šį argumentą paneigia pareiškėjo paaiškinimas dėl vairavimo išvakarėse išgėrus bei jo sutikimas su alkotesteriu Dräger Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0196 nustatytu neblaivumo (girtumo) laipsniu. Pareiškėjo sutikimas dėl nustatyto neblaivumo ir paaiškinimas ATPK 256 straipsnio prasme taip pat yra įrodymai, kuriais remiasi policijos pareigūnai pradedami administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Šiuo atveju pareiškėjas taip pat turėjo būti apdairus ir esant įsitikinusiam, jog automobilį vairavo būdamas blaivus, turėjo nesutikti su alkotesterio rezultatais ir pareikalauti jį pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tačiau pareiškėjas sutiko su alkotesterio parodymais, jų neginčijo, todėl esant minėtoms aplinkybėms, policijos pareigūnams nebuvo pagrindo taikyti jo atžvilgiu Taisyklėse numatytus reikalavimus dėl asmens pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigą. Nors pareiškėjas ir kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo po neblaivumo (girtumo) laipsnio nustatymo alkotesteriu ir 2009 m. spalio 3 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateikta išvada, kad pareiškėjas blaivus, tačiau, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje, medicininė apžiūra buvo atlikta pažeidžiant Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros sveikatos būklės įvertinimo metodiką, patvirtiną 2006 m. birželio 20 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-505, kadangi nebuvo atliktas kraujo ir šlapimo tyrimas, dėl ko nebuvo atlikta pilna medicininė apžiūra (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 112-114), todėl ši apžiūra nepagrindė pareiškėjo blaivumo fakto. Pažymėtina tai, kad medicininės apžiūros metu taip pat buvo nustatyta 0,38 promilių alkoholio koncentracija (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 15). Nors įstatymas ir leidžia vairuoti transporto priemonę esant 0,38 promilių alkoholio koncentracijai, tačiau tai tik įrodo, jog pareiškėjas buvo vartojęs alkoholį, o tinkamu naudoti alkotesteriu jam buvo nustatytas lengvas 0,55 promilių girtumo laipsnis.

Pažymėtina ir tai, jog perdavus bylą nagrinėti apylinkės teismui, nebuvo nustatyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėti veiksmai, šių veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo nustatinėjamas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo konstatuotas ir teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėta ne vieną kartą ir ne kartą teismai (Tauragės rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 11 d. bei 2011 m. vasario 18 d. nutarimais, Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi, administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 33-35, 97-99, 112-114), vertindami surinktus įrodymus, pripažino pareiškėją padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų pagrindas tik nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t.y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims), kurie buvo nurodyti 2009 m. spalio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad ne kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingo aplinkybės – tai ir pagrįstų įtarimų, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, buvimas, tikslų, kurių siekė pareigūnai, teisėtumas, taip pat ir tokių veiksmų galimi subjektyvūs motyvai (žr., pvz. LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012). Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje pažymėjo ir tai, kad A. Š. neblaivumo patikrinimas buvo atliktas policijos pareigūnų laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumu (administracinio teisės pažeidimo byla, b.l. 114). Atnaujinus procesą dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime konstatavo, jog teismai negalėjo remtis vien tik alkotesterio parodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant Instrukcijos 9.4 punkto, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų neabejotiną pareiškėjo kaltę, nebuvo. Lietuvos vyriausiasis teismas nekonstatavo tai, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau konstatavo tai, jog surinktų duomenų patikimumas yra abejotinas dėl to, jog netinkamai buvo renkami šie duomenys. Taigi, policijos pareigūnams netinkamai surinkus duomenis, kurių pagrindu A. Š. buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, teismui nepakako įrodymų, pagrindžiančių būtent neabejotiną pareiškėjo kaltę. Instrukcijos 9.4 punkto pažeidimas lėmė tai, kad duomenys, kurie nustatė neabejotiną pareiškėjo neblaivumą (girtumą), buvo nevertinami ir laikomi nepatikimais, tačiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas, akivaizdžiai neatitiko faktinių aplinkybių, kas sudarytų pagrindą laikyti pareigūnų veiksmus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo A. Š. neteisėtais.

Kaip buvo minėta anksčiau, viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Byloje nenustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno R. M. neteisėti veiksmai. Taigi, pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nenustačius veiksmų neteisėtumo fakto, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nepasisako dėl pareiškėjo argumentų bei neaptarinėja pateiktų duomenų, kuriais grindžiamas turtinės ir neturtinės žalos dydis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo A. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.