- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- I-1626-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- K. V.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos A, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos A. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija dėl sprendimų ir aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateiktu skundu prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Mokestinių ginčų komisija) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-264(7-226/2017) dalį, kuria pareiškėjui nurodyta sumokėti į biudžetą 10 066,60 Eur GPM, 671,62 Eur PSD įmokas, 5 608,02 Eur GPM delspinigius, 450,24 Eur PSD įmokų delspinigius, 1 007 Eur GPM baudą ir 67 Eur PSD įmokų baudą, 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimą Nr. (21.131-31-5)FR0682-380 bei 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 68-151 dėl sprendimo klaidos ištaisymo, 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-323.
Pareiškėjas su skundžiamais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad Kirgizijos piliečių atsiųsti pinigai būdavo nuimami ir jais atsiskaitoma su pardavėjais už Kirgizijos piliečių įsigytus automobilius. Pareiškėjas, atsižvelgęs į mokesčių administratoriaus surinktus duomenis, mano, kad jie patvirtina jo sąžiningumą ir tai, jog visa grynaisiais nuimta suma buvo panaudota Kirgizijos piliečių prašymais sumokėti už jų įsigyjamus automobilius.
Pareiškėjas mano, kad atsakovė nepagrįstai nepripažįsta antstolės D. P. surašyto protokolo, kuriuo buvo konstatuota, jog pareiškėjas elektroniniu paštu gavo iš Kirgizijos piliečių atsiskaitymą su kitais asmenimis patvirtinančius dokumentus ir teigia, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog už įsigytus automobilius buvo tinkamai atsiskaityta.
Pateiktu skundu nesutinkama ir su mokesčių administratoriaus teiginiais, kad pareiškėjas nuimtų grynų pinigų negrąžino Kirgizijos piliečiams, todėl visi grynieji pinigai išimti iš ginčo sąskaitų laikytini pareiškėjo pajamomis. Skunde pažymima, kad pateiktos važtaraščių kopijos patvirtina transporto priemonių įsigijimą ir jų išgabenimą į Kirgiziją, o transporto priemonių įsigijimo kainos mažintinos. Atsižvelgus į tai, skundžiami sprendimai naikintini.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį patenkinti.
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir nurodo, kad piniginės lėšos pervedamos į gyventojo asmeninę sąskaitą neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, jei turima pakankamai įrodymų pripažinti, jog pervestos lėšos nėra fizinio asmens pajamos, o pareiga pagrįsti minėtas aplinkybes tenka būtent pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjas pateiktus paaiškinimus dėl į banko sąskaitą pervestų lėšų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog į savo sąskaitą gautas lėšas iš Kirgizijos piliečių, jis grąžindavo atgal. Mokesčių administratorius akcentuoja, kad tik vėlesnio patikrinimo metu pareiškėjas pateikė Kirgizijos piliečių raštelius, kuriuose nurodyta, jog jie pretenzijų dėl pervestų lėšų neturi.
Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodo, kad pateikti važtaraščiai iš esmės patvirtina, jog įsigyti automobiliai buvo gabenami į Kirgiziją, tačiau iš pateiktų važtaraščių priedų nenustatyta, kad už Lietuvoje pirktas ir į Kirgiziją gabenamas transporto priemones buvo atsiskaitoma būtent į pareiškėjo asmeninę ar bendrasavininkų banko sąskaitas iš Kirgizijos piliečių gautų ir išgrynintų piniginių lėšų.
Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas savo poziciją grindžia argumentu, jog piniginės lėšos, pervestos į jo banko sąskaitą, negali būti pripažintos pajamomis, nes buvo panaudotos Kirgizijos piliečių transporto priemonių įsigijimui, o piniginių lėšų likutis jiems grąžintas grynais, tačiau atsakovė pažymi, jog aplinkybes apie į pareiškėjo sąskaitą pervestų piniginių lėšų grąžinimą Kirgizijos piliečiams, jų disponavimą minėtų asmenų interesais, pareiškėjas turėjo pagrįsti patikimais įrodymais, kurie vienareikšmiškai patvirtintų tokias išvadas, tačiau tokių, juridinę galią turinčių dokumentų, pateikta nebuvo. Atsakovė, remdamasi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą šaliai pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Mokestinių ginčų komisijos 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. S-264(7-226/2017), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-380 bei 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. 68-151 ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo akto Nr. (21.60-32)FR0680-323 teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI), vykdydama 2013 m. gruodžio 5 d. pavedimą tikrinti Nr. 83-118, atliko gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), privalomo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD) apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą už 2008-2009 m. laikotarpį ir surašė 2015 m. birželio 11 d. patikrinimo aktą Nr. (4.65)FR0680-431. Pareiškėjas 2015 m. liepos 15 d. pateikė rašytines pastabas, kuriose nesutiko su patikrinimo akte papildomai apskaičiuota 47 339 Lt (13710,32 Eur) mokesčių suma ir kartu su pastabomis pateikė I. Z. (I. Z.) 2010 m. sausio 5 d. pareiškimo kopiją ir N. T. (N. T.) 2011 m. sausio 30 d. raštelio kopiją, UAB „Tarptautiniai kontaktai“ dokumentus – važtaraštį Nr. 515939, važtaraščių Nr. 515939, 551915, 484381, 484980, 484561, 484442, 440308, 440983, 422011, 370343 priedus, vieną priedą be važtaraščio numerio bei UAB „Logipolijos transporto grupė“ važtaraščio Nr. 369552 priedą (toliau – ir važtaraščiai ir jų priedai). Vilniaus AVMI 2015 m. rugpjūčo 12 d. sprendimu Nr. (4.65)FR0682-538 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nusprendė nepatvirtinti patikrinimo akto ir pavedė mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą.?
Vykdydama 2015 m. spalio 1 d. pavedimą tikrinti Nr. (4.65)FR0773-2637 bei minėtą Vilniaus AVMI sprendimą, Valstybinė mokesčių inspekcija atliko pareiškėjo GPM ir PSD įmokų teisingumo pakartotinį patikrinimą už 2008-2009 m. laikotarpį ir priėmė 2017 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-323, kuriuo pareiškėjui apskaičiavo mokėtinus mokesčius: 12 915,60 Eur GPM ir 671,62 Eur PSD įmokas (už 2009 metus).
Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas iš savo asmeninės ir iš bendrasavininkų sąskaitų išėmė Kirgizijos piliečių I. Z. ir N. T. pervestus pinigus 202 080 Lt (2008 m. – 163 422 Lt ir 2009 m. – 386 58 Lt), tačiau nepateikė dokumentų, įrodančių, kad tuos pinigus perdavė Kirgizijos piliečiams ar kitaip juos panaudojo jų interesams tenkinti, neįrodė, kad iš banko sąskaitų išimtos lėšos grynaisiais pinigais netapo pareiškėjo nuosavybe (pajamomis). Atsižvelgiant į tai, 202 080 Lt suma buvo priskirta pareiškėjo gautoms B klasės pajamoms ir apmokestintos kaip kitos su darbo santykiais nesusijusios ir ne individualios veiklos pajamos.
Pakartotinio patikrinimo metu 2015 m. lapkričio 26 d. buvo išsiųsti paklausimai Nr. (11.32-30-2)46-KD-6494 ir Nr. (l 1.32-30-2)46-KD-6493 į Kirgizijos Respubliką, siekiant išsiaiškinti, kokie ryšiai sieja I. Z. ir N. T. su pareiškėju. Kirgizijos valstybinė mokesčių tarnyba 2016 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 12-8/24586 informavo, kad pilietis I. Z. 2008 metais pervedė į pareiškėjo atsiskaitomąją sąskaitą 10 630 Eur ir 2009 metais 7 000 JAV dolerių. Taip pat informavo, kad pagal turimus duomenis atlikti I. Z. patikrinimą nėra galimybės, nes pagal Kirgizijos Respublikos mokesčių įstatymus yra suėjęs senaties terminas. Kirgizijos valstybinė mokesčių tarnyba 2017 m. kovo 25 d. raštu Nr. 12-19/6834 nurodė, kad N. T. 2008-2009 metais įsigijo transporto priemones iš Lietuvos Respublikos, tačiau kiek jų įsigijo ir kokias pinigų sumas už perkamas transporto priemones pervedė pareiškėjui, I. Z. neprisimena. Paaiškinta, kad fizinis asmuo N. T. siuntė pinigines lėšas, perduotas jam kitų asmenų, pareiškėjui už automobilius. Su Pareiškėju jį sieja draugiški santykiai. Bendrasavininkų sąskaita buvo atidaryta N. T. iniciatyva, tačiau kokiame banke ir koks sąskaitos numeris jis neprisimena. Automobiliai buvo perkami ir klientų piniginės lėšos buvo pervedamos pagal užsakymus. Jis teikė tik gabenimo paslaugas, tačiau jokių dokumentų neišsaugojo. Automobilius pagal skelbimus internete iš Lietuvos piliečių pirko, o transporto priemonių išgabenimą geležinkeliu tvarkė pareiškėjas N. T. prašymu. Tarp jų jokių rašytinių sutarčių sudaryta nebuvo. N. T. dėl piniginių lėšų grąžinimo iš pareiškėjo paaiškino, kad grynais pinigais niekada pinigų iš pareiškėjo nėra gavęs, o raštelį jis parašė, prašant pareiškėjui, kad pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Raštelis buvo išsiųstas internetu „Whats App“ programa, bet teksto ir apie ką rašė neprisimena, originalo (raštelio) neišsaugojo. N. T. patikrinimui jokių buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų nepateikė.
Valstybinė mokesčių inspekcija, patikrinimo metu taip pat įvertino pareiškėjo pateiktus važtaraščių priedus ir nustatė, kad I. Z. vardu buvo pirktos 8 transporto priemonės už 70 796,81 Lt sumą, iš jų: 2007 m. buvo pirktos 6 transporto priemonės transporto priemonės už 50 798,19 Lt, 2008 m. – 2 transporto priemonės už 19 998,62 Lt sumą. Pateiktuose važtaraščių prieduose duomenų, susijusių su pareiškėju, nėra.
Patikrinimo metu UAB „Tarptautiniai kontaktai“ pateikė PVM sąskaitas-faktūras, važtaraščius bei jų priedus ir nustatyta, kad 2008 m. UAB „Tarptautiniai kontaktai“ N. T. vardu išrašė vieną PVM sąskaitą-faktūrą Serija GG Nr. 006873, kurios suma 8 300 JAV dolerių, už krovinių pervežimo geležinkeliu ir ekspedijavimo paslaugas. Nustatyta, kad prekės – naudotos transporto priemonės buvo gabenamos į Kirgiziją. Mokėtojų skiltyje nurodomi fiziniai asmenys buvo ir N. T. pavardė. Pagal važtaraščių priedus nustatyta, kad N. T. vardu buvo pirkta 17 transporto priemonių už 78 639,93 Lt sumą, iš jų: 2007 m. buvo pirktos 13 transporto priemonių už 57 650,39 Lt sumą, 2008 m. buvo pirktos 4 transporto priemonės už 20 989.57 Lt sumą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2008-2009 metais iš bendrasavininkų sąskaitos išėmė 149 265,88 Lt (2008 metais - 126 943,37 Lt, 2009 metais - 22 322,51 Lt) lėšų, pervestų iš N. T., o pagal pateiktus važtaraščių priedus N. T. vardu 2008 metais buvo pirktos 4 transporto priemones už 20 989,57 Lt sumą. Pagal pareiškėjo pateiktą UAB „Logipolijos transporto grupė“ išrašytą važtaraščio priedą Nr. 369552 nustatyta, kad N. T. pirko 2007 metais transporto priemonę – „Mitsubishi Galant“ už 3 000 Lt. Pateiktame važtaraščio priede duomenų, susijusių su pareiškėju nėra, taip pat nėra nurodytos prekių pirkimo ar gabenimo datos.
Mokesčių administratorius, įvertinęs dokumentus taip pat skundžiamame sprendime pažymėjo, kad duomenų apie 2009 m. pirktas transporto priemones pateikta nebuvo, o pareiškėjo nuimtos nuo sąskaitų sumos buvo ženkliai didesnės. Pareiškėjo 2008 m. išsigryninta pinigų suma yra 16480,21 Lt ir 105953,80 Lt didesnė nei I. Z. ir N. T. pirktų transporto priemonių bendra kaina. Pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kodėl išgrynintos lėšos didesnės nei įsigytų automobilių kainos, nenurodė asmenų, kuriems, perdavė iš sąskaitų išimtus pinigus identifikacinių duomenų, nepateikė grynųjų pinigų perdavimą pagrindžiančių dokumentų (pvz. pinigų priėmimo–perdavimo aktų).
Vadovaujantis Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 3 straipsniu, pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 2 dalį, nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.
Pareiškėjas mano, kad pagrindo įregistruoti mokestinę prievolę nėra, nes visus pinigus, kuriuos paimdavo iš sąskaitos yra grąžinęs Kirgizijos piliečiams ir tai patvirtina iš jų gautas rašytinis patvirtinimas, bei antstolės surašytas protokolas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, tačiau su tokiais pareiškėjo argumentais nėra pagrindo sutikti.
Pažymėtina, kad Kirgizijos valstybinė mokesčių tarnyba pateiktu atsakymu nurodė, jog N. T. dėl piniginių lėšų grąžinimo iš pareiškėjo paaiškino, kad grynais pinigais niekada pinigų iš pareiškėjo nėra gavęs, o raštelį jis parašė tik prašant pareiškėjui, kad pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y. pats N. T. nurodo, kad realiai pinigų iš pareiškėjo negavo, todėl pagrindo teigti, jog atsiųsti rašteliai patvirtina pinigų perdavimo faktą, nėra. Teismas taip pat akcentuoja, kad antstolė D. P. iš esmės konstatavo, jog pareiškėjas elektroniniu paštu gavo Kirgizijos piliečių raštelius, tačiau surašytu protokolu nėra konstatuojama, kad pareiškėjas realiai grąžino visą sumą Kirgizijos piliečiams.
Mokestinių ginčų komisija skundžiamame sprendime įvertino, kad Kirgizijos mokesčių tarnyba patvirtino, jog bendrasavininkų sąskaita Lietuvos komerciniame banke buvo atidaryta N. T. iniciatyva, o pinigai buvo pervesti automobilių Lietuvos Respublikoje pirkimui ir apmokėjimui, išrašant pareiškėjui įgaliojimą naudotis į jo sąskaitą pervestomis lėšomis. Taip pat įvertino pateiktus važtaraščius ir jų priedus ir padarė išvadą, kad netiesioginiai įrodymai patvirtina, jog už 2008 m. I. Z. vardu įsigytus 2 automobilius buvo atsiskaityta grynaisiais pinigais iš paties I. Z. pervestų į pareiškėjo sąskaitą ir iš jos išimtų lėšų. Tokia pati išvada darytina ir N. T. 2008 m. įsigytų Lietuvos Respublikoje transporto priemonių atžvilgiu. Tuo pagrindu, Mokestinių ginčų komisija iš pareiškėjo 2008 m. mokesčių administratoriaus nustatytų ginčo 161 652 Lt pajamų atėmė I. Z. ir N. T. 2008 m. įsigytų ir transportuotų į Kirgizijos Respubliką automobilių įsigijimo kainas bei sumažino mokesčių administratoriaus papildomai nustatytą mokesčio bazę. Pareiškėjas to neskundžia ir sutinka, tačiau teismas pažymi, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog kitą pinigų dalį pareiškėjas atidavė kitiems asmenims sumokėti už automobilius ar grąžino Kirgizijos piliečiams.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, jog likusią 159 321,81 Lt sumą pareiškėjas Kirgizijos piliečių nurodymais būtų perdavęs konkretiems asmenims apmokėti už įsigytus Lietuvoje automobilius. Teismas pažymi, kad pareiškėjas turėjo pateikti pakankamus ir neabejotinus įrodymus, patvirtinančius, kad gautos pinigų sumos nėra fizinio asmens pajamos arba tai yra neapmokestinamos pajamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, jog pareiga pagrįsti minėtas aplinkybes tenka būtent mokesčių mokėtojui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1601/2012; 2016 m. rugpjūčio 2 d nutartis administracinėje byloje A-2626-575/2016, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-982-438/2017).
Pareiškėjas nėra pateikęs jokių duomenų, kurie patvirtintų, kieno vardu ir kokie automobiliai buvo pirkti, kada buvo išvežti iš Lietuvos, kam ir kada grynieji pinigai buvo perduoti, taip pat nepateikė jokių patvirtinimų, kad Kirgizijos piliečių nurodymu pinigai buvo realiai perduoti kitiems asmenims ir pareiškėjas iš to negavo jokios naudos. Akcentuotina, kad pareiškėjas turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai bei disponuodamas tokia pinigų suma, turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad pinigų perdavimas vyktų pasirašytinai, t. y. sudaryti pinigų priėmimo–perdavimo aktą ar pan.
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad Mokestinių ginčų komisija teisėtai bei pagrįstai rėmėsi byloje esančiais netiesioginiais įrodymai, kurie patvirtina dalį gražintos sumos, tačiau įvertinus byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų likusios pinigų sumos perdavimą kitiems asmens, todėl pagrindo laikyti neteisėtu ir panaikinti Mokestinių ginčų komisijos ar Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimus nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo K. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.