Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. V. ir atsakovės Vidos A. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovei V. V. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo išvada dėl to, kad tarp šalių turėtų būti dalinama ir žemės sklypas, kuriame yra Sodo statiniai (toliau tekste - Žemės sklypas) yra nepagrįsta, kadangi ieškovas Žemės sklypą įgijo jau po ištuokos už asmenines lėšas. Žemės sklypas yra asmeninė ieškovo nuosavybė.

Apeliantė nurodo, kad visos statybinės medžiagos sodo namo statybai buvo perkamos ir dovanojimo sutartys sudaromos nebuvo, apie ieškovo pateiktą rastų dovanojimo sutartį atsakovė sužinojo tik šio teismo proceso metu. Pateikta dovanojimo sutartis yra tariama, t.y. sudaryta tik siekiant pateisinti medžiagų įsigijimą (kitu atveju nebūtų tikslinga jos pasirašinėti, - pakaktų rastus tiesiog atiduoti apdovanotajam). Darant prielaidą, kad rąstai buvo padovanoti, išanalizavus sutarties sudarymo aplinkybes darytina išvada, kad rąstai buvo dovanoti šeimai, sodo namo statybai, o ne asmeniškai V. V. . Šiuo atveju neturi reikšmės kieno vardu įforminta sutartis (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Nėra jokio juridinio pagrindo pripažinti ieškovo asmeninį įnašą į sodo namą, kaip bendrąją jungtinę nuosavybę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas neįrodė, kokią dalį tariamai dovanotų rąstų panaudojo sodo namo statybai ir ar išvis panaudojo bent jų dalį.

Atsakovė nurodo, kad į buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimą ji investavo jos motinos dovanotas pinigines lėšas (25 000 Lt), todėl dalijant turtą lygiomis dalimis įvertinus atsakovės asmeninį įnašą į buto įsigijimą, atsakovui priteistina suma mažintina iki 52 000 litų (64 500 Lt - 12 500 Lt).

Skaičiuojant kompensacijų balansą už kiekvienam sutuoktiniui atitenkančią turto dalį atkreiptinas dėmesys, kad už butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), jau yra pilnai kompensuota ieškovui perleidžiant butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Nustatyta, kad šalys santuokoje gyveno nuo 1978 m. rugpjūčio 8 d. iki 1996 m. balandžio 10 d. (t 1, b.l. 12, 13), nutraukę santuoką šalys teisiniu būdu santuokinio turto padalijimo neįformino, todėl tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu prašė padalinti turtą. Teismo konstatuotos preziumcijos, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis), šalys neginčija, taip pat šalys sutinka su teismo nustatyta turto verte, todėl kolegija nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisako tik dėl apeliacinių skundų argumentų.

Dėl butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teisinio režimo ir padalinimo.

Pirmos instancijos teismas nustatė ir kolegija su tokia teismo išvada sutinka, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), šalių buvo įgytas santuokos metu lygiomis dalis, tai be šalių paaiškinimų patvirtina byloje esantys įrodymai: 1992-08-20 buto pirkimo-pardavimo sutartis (T 1, b.l. 35-36) nekilnojamojo turto registro duomenys (T 1, b.l. 44). Toks pats buto teisinis režimas buvo ir santuokos nutraukimo metu.

Nors ieškovas nesutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad nutraukiant santuoka su juo buvo susitarta, jog minėtas butas po santuokos taps atsakovės nuosavybe, o ieškovui turinčią dalį atsakovė kompensuos kitu vieno kambario butu, taip pat šią teismo konstatuotą aplinkybę jis ginčija apeliaciniame skunde, tačiau kolegija sutinka su teismo išvada, kad realiai šalys butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasidalino atsakovės nurodytu būdu nutraukdami santuoka, ir atmeta ieškovo argumentus. Tokią išvadą kolegija turi pagrindą daryti ne tik iš šalių santykių po santuokos nutraukimo naudojantis ir rūpinantis butu, t.y. tuo, jog tik atsakovė rūpinosi ir išlaikė šį butą ir jame gyveno, bet ir vadovaujantis byloje netiesioginiais įrodymais apie tokį įvykusį tarp šalių buto pasidalinimą. Atsakovė nurodė, kad tvarkant santuokos nutraukimo klausimus ir minėto buto padalinimo tarp šalių klausimus buvo tarp šalių sutarta, kad atsakovė nupirks ieškovui vieno kambario butą, o jai liks jų santuokoje įgytas minėtas butas. Apie tokį susitarimo sudarymą byloje patvirtina tai, kad V. V. ir Vida A. V. nekilnojamojo turto registre buvo užsakę pažymą dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimo, kuri šalims buvo išduota 1996-03-15 (t 1, b.l. 65), atsakovei jos sesuo R. L. 1996-04-09 padovanojo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė pagal šalių susitarimą norėjo perduoti kaip kompensaciją už ieškovui tenkančią buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Iš atsakovės paaiškinimų, kuriuos patvirtina Vilniaus m. 21-ojo biuro notarės V. Š. raštas (T 1, b.l. 285 ), matyti, kad ieškovas 1996 m. balandžio 12 d. atvykęs pas notarę pasirašyti tokio turinio susitarimą ir sutvarkyti nekilnojamojo turto nuosavybės perleidimo dokumentus, pasirašė buto priklausiusio ieškovei, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsisakė pasirašyti sutartį dėl ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo atsakovei (T 1, b.l. 237), nors pažymėjimas iš nekilnojamojo turto registro buvo pagal pradinį variantą užsakytas dėl turto padalinimo (T 1, b.l. 236a). Nors kolegija sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neturėjo pagrindo tvirtinti susitarimo dėl santuokinio turto pasidalinimo, nes toks susitarimas į bylą nepateiktas, tačiau dėl išdėstytų aukščiau aplinkybių kolegija daro išvadą, kad teismas dalindamas butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo pagrindą vadovautis atsakovės nurodytomis aplinkybėmis apie buvusį tarp šalių susitarimą dėl šių butų pasidalinimų.

Vadovaujantis išdėstytu kolegija sprendžia, kad atsakovei nuosavybėn yra skirtinas butas, esantis (duomenys neskelbtini), o ieškovui kaip kompensaciją už ½ dalį šio buto skirtinas nuosavybėn butas, esantis Viršuliškių g. 96-6, Vilniuje.

Dėl buto (duomenys neskelbtini) padalinimo

Tarp šalių nėra ginčo, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini) šalys nupirko gyvendamos santuokoje, t.y. 1995 m. liepos 7 d., šią aplinkybę patvirtina ir byloje esanti buto pirkimo-pardavimo sutartis (t 1, b.l. 16). 2003 m. liepos 1 d. butas buvo šalių parduotas, ką patvirtina buto pirkimo-pardavimo sutartis (t1, b.l. 17). Pagal pardavimo sutarties sąlygas dalį pinigų - 3 000 Lt gavo tiek ieškovas, tiek atsakovas sutarties pasirašymo metu, o dalį – 126 000 Lt už butą gavo atsakovė. Ši suma ir dalintina tarp buvusių sutuoktinių. Atsakovė nurodė, kad šio buto pirkimui buvo panaudoti motinos jai dovanoti 25 000 Lt, kuriuos teismas laikė kaip ieškovės asmeninį indėlį į buto įsigijimą ir dalindamas butą šią sumą išskaitė iš ieškovui mokėtinos kompensacijos už jam priklausiusią 1/2 buto dalį. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka, jog jam išmokama kompensacija turėtų būti mažinama 25 000 Lt, nes butas įgytas santuokoje ir šalys nebuvo susitarusios, kad asmeninių lėšų panaudojimas bus priežastis buto dalį laikyti atsakovės asmenine nuosavybe, tačiau kolegija šį apelianto argumentą atmeta. Teismas sprendime nenurodė ir nelaikė, jog dėl atsakovei dovanotų lėšų panaudojimo perkant butą, ji įgijo šiame bute asmeninę nuosavybę, teismas laikydamas, kad butas yra šalių jungtinė santuokinė nuosavybė, atsakovės įdėtas asmenines lėšas laikė jos lėšomis ir jomis sumažino ieškovui išmokėtiną kompensuojamą už jo dalį bute sumą. Tai atitiko tiek buto pirkimo metu galiojusias SŠK 22 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas, bei bylos nagrinėjimo metu galiojančias Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 2 d. nuostatas. Tokiu būdu už parduotą butą dalinti tarp šalių suma yra 111 000 Lt, iš kurių ieškovui atitenka ½ jų dalies, t.y. 55 500 Lt, ši suma priteistina iš atsakovės kaip kompensacija už ieškovo dalį bute.

Teismas iš ieškovui mokėtinos už šį butą sumos yra išskaitęs ir atsakovės neva panaudotas kitas asmenines lėšas, t.y. 21 020 Lt lėšų gautų pardavus UAB „Julada“ akcijas, tačiau kolegija šioje dalyje sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais ir laiko, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, jog tokios atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausiusios lėšos buvo panaudotos perkant šį ginčo butą. Nors į bylą yra pateikta akcijų perleidimo sutartis, iš kurios matyti, kad atsakovė 1995 m. kovo 1 d. yra pardavusi jai priklausiusias UAB „Julada“ akcijas už kurias realiai gavusi iš pirkėjo 64 400 Lt (t 1, b.l. 26), tačiau kad šios lėšos buvo panaudotos buto pirkimui ir tai, jog šios lėšos būtų atsakovės asmeninė nuosavybė, iš byloje esančių įrodymų teismui nebuvo pagrindo daryti išvados, todėl dalyje dėl 21 020 Lt ieškovei asmenine nuosavybes teise lėšų panaudojimo įsigyjant šį ginčo butą yra atmestinas, keičiant šioje dalyje sprendimą.

Dėl žemės sklypo ir sodo namo su statiniais, esančių s.b. „Dobilas“ padalinimo

Teismas sprendė, kad sodo namas su statiniais ir žemės sklypas šalių įgytas santuokos metu, su šia teismo išvada kolegija sutinka. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka, jog žemės sklypas įgytas santuokos metu, nes sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta po santuokos nutraukimo, t.y. 1996 m. birželio 19 d. (t 2, b.l., t 3, b.l. 81), tačiau kolegija su apeliantu nesutinka, nes iš byloje esančių mokesčio pranešimo (t 3, b.l. 83) ir mokėjimo kvitų (t 3, b.l. 84), atsakovės paaiškinimų matyti, jog pinigai už žemės sklypą buvo sumokėti 1992 m. liepos 27 d., t.y. šalims gyvenant santuokoje, preziumuojama, kad buvo panaudotos santuokinės lėšos. Nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta pati pirkimo-pardavimo sutartis, t.y. įformintas sandorius, žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu ir priklauso šalims jungtinės santuokinės nuosavybės teise.

Kolegija sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad neturėjo pagrindo spręsti, jog sodo namelio statybai panaudojus ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausančias statybines medžiagas – 13,42 kietmetrių rąstų, kuriuos ieškovas įgijo pagal dovanojimo sutartį (t 1, b.l. 28), ieškovui sodo namelyje priklauso dalis – 13,82 % asmeninės nuosavybės teise. Tokia teismo išvada prieštarauja SŠK 22 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatoms, galiojusioms daikto sukūrimo metu, bei bylos nagrinėjimo metu galiojančioms Civilinio kodekso 3.98 straipsnio 1 d. nuostatoms. Sutinkamai su nurodytomis teisinėmis normomis sutuoktiniui, kurio asmeninis turtas yra prijungtas prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, prijungto turto vertę turi teisę gauti kompensuojant piniginėmis lėšomis iš bendro turto. Tokiu būdu ieškovui panaudojus minėtus rąstus kuriant bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sodo namelį jam turi būti išmokama to turto vertė pinigais. Pagal minėtą rąstų dovanojimo sutartį matyti, kad sutarties šalių rąstai buvo įkainoti 332 rubliais, kas litais maždaug atitiktų 3 320 Lt. Dėl sodo namo ir žemės sklypo priskirimo natūra ieškovui ginčo tarp šalių nėra, taip pat nėra ir ginčo dėl sodo namo ir žemės sklypo vertės. Esant sodo namo su kitais pastatais 122 761 Lt vertei, iš šios sumos atskaitomos ieškovui priklausantys 3 320 Lt, todėl apskaičiuojant atsakovei atitenkančios kompensacijos dydį skaičiuotina nuo 119 441 Lt, taip pat žemės sklypo vertės 83 000 Lt, iš kurių atsakovei atitenka ½ jų dalis, t.y. [(119 441 Lt+83 000 Lt) : 1/2] 101 220,50 Lt, ši suma priteistina atsakovei iš ieškovo kaip kompensacija už atsakovės dalį sodo pastatuose ir žemės sklype.

Dėl lėšų gautų už UAB“ Julada“ akcijų pardavimą padalinimo

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės kompensaciją už atsakovės vardu turėtas ir 1995 m kovo 1 d. parduotas UAB „Julada“ akcijas 259 400 Lt, t.y. pusė akcijų vertės pagal akcijų perleidimo sutartį. Atsakovė su tokiu reikalavimu nesutiko, nurodė, kad pagal akcijų perleidimo sutartį buvo sumokėta realiai 64 400 Lt, kuriuos panaudojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, prašė ieškinį atmesti pritaikius ieškinio senatį. Teismas sprendęs, kad atsakovė perleidusi akcijas iš J. G. gavo 64 400 Lt, teisingai vadovavosi byloje esančiais įrodymais 1994 m. sausio 6 d. VAĮ „Julada“ valdybos posėdžio protokolu, prie jo esančiais dokumentais dėl akcininkų sąrašų, akcijų paskirstymo (t 1, b.l. 27-33), liudytojų L. V. , R. L. ir nustatė, jog atsakovė akcijas supirkinėjo kaip tarpininkė savo vardu, tačiau akcijų pirkimą finansavo vėlesnis jų savininkas J. G. , jo panaudotos lėšos akcijų pirkimui buvo įformintos akcijų perleidimo sutartyje (t 1, b.l. 26) kaip atsakovės paskola ir ši paskola buvo išskaityta iš mokėtinos pagal akcijų perleidimo sutartį sumos. Realiai atsakovė savo turimas akcijas pardavė ir iš J. G. gavo 64 400 Lt, kaip ir nurodyta pačioje sutartyje. Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi ir kita dalimi, kuria reikalavimas dalinti 64 4000 Lt atmestas dėl ieškinio senaties, nurodydamas, kad visą sandorio sumą reikia dalinti, o taip pat jis nepraleido ir senaties reikalavimui dėl santuokoje įgytų lėšų už akcijų pardavimą padalinimo. Kolegija sutinka iš dalies su apelianto motyvais dėl ieškinio senaties netinkamo taikymo, tačiau sprendžia, kad iš esmės teismo sprendimas šioje dalyje yra teisėtas, nes reikalavimas dėl piniginių lėšų, gautų už akcijų pardavimą, yra atmestas pagrįstai, tik kitais motyvais. Kokį santuokinį turtą šalys turi nustatoma santuokos nutraukimo dienai (SŠK 21 straipsnis, įst red. iki 2001-07-01). Nutraukiant šalims santuoką nei ieškovas, nei atsakovė UAB „Julada“ akcijų neturėjo jos buvo parduotos beveik prieš metus laiko iki santuokos nutraukimo, t.y. tada, kai šalys gyveno santuokoje ir šiuo turtu naudojosi, valdė ir disponavo kaip bendraturčiai. Ieškovas neteigė ir nepateikė teismui įrodymų, kad santuokos nutraukimo metu atsakovė realiai turėjo pinigus, kuriuos gavo pagal akcijų perleidimo sutartį, todėl ieškovui neįrodžius, kad santuokos nutraukimo metu toks turtas buvo, jo reikalavimas turėjo būti atmestas kaip neįrodytas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Dėl išdėstyto kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas sutinkamai su LR CK 3.118 straipsnio reikalavimais sudarė netikslų sutuoktinių turto balansą, nes netiksliai nustatė bendro turto masę ir asmeninio turto įdėto į nekilnojamojo turto vertę, dėl ko netiksliai ir neaiškiai padalino tarp buvusių sutuoktinių bendrą turtą. Apibendrinus išdėstytus motyvus darytina išvada, kad ieškovui skirtino turto bendra vertė – sodo namą ir pagalbinius pastatus 122 761 Lt vertės su žemės sklypu, kurio vertė 83 000 Lt. Bendra skirtino ieškovui turto vertė 205 761 Lt, iš kurių 3 320 Lt vertę sudaro investuotas jo asmenine nuosavybe priklausantis turtas, todėl iš bendro turto ieškovui skirtina 202 441 Lt, o atsakovei už jai tenkančią dalį šiame turte skirtina 101 220,50 Lt kompensacija. Taip pat ieškovui priteistina ½ dalis lėšų gautų šalims pardavus butą, esantį A.(duomenys neskelbtini). Kompensaciją paskaičiuojant iš atsakovės gautos pardavimo metu sumos 126 000 Lt išskaičiuojant 25 000 Lt investuotų jos asmenine nuosavybe priklausančių lėšų ieškovui priteistina kompensacija - [(126 000 Lt - 25 000 Lt): 2] 55 500 Lt. Kadangi tiek ieškovui, tiek atsakovei už tam tikrą turto dalį priklauso kompensacija, todėl tikslinga šioje byloje įskaityti atsakovės reikalavimą į ieškovo reikalavimą ir 45 720,50 Lt kompensaciją priteisti atsakovei iš ieškovo.

Atsakovei pripažintina nuosavybė į butą esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 152 000 Lt. Pripažintina, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu už jam tenkančią šio buto ½ dalį perleisdama savo asmeninėje nuosavybėje buvusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytu būdu keičiamas pirmos instancijos teismo sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.).

Pakeitus sprendimą perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui bendro skirtino turto vertė [101 220,50 Lt + 3 320 Lt + 55 500 Lt – 45 720,50 Lt +(152 000:2)] 190 320 Lt; nuo šios sumos skaičiuojant žyminį mokestį ieškovui tenka 5 709,60 Lt. Atsakovei skirtino turto vertė ir piniginė kompensacija yra [(152 000 Lt :2) +63 000 Lt + 25 000 Lt + 45 720,50 Lt) 29 720,50 Lt ; nuo šios sumos skaičiuojant žyminį mokestį ieškovui tenka 6 291, 62 Lt. Ieškovas už ieškinį yra sumokėjęs 2500 Lt žyminį mokestį (t 1, b.l. 7, 51), likusi 3 209,60 Lt mokesčio dalis yra atidėta iki sprendimo priėmimo dienos, kadangi teismas priimdamas sprendimą neišsprendė šio mokesčio priteisimo, todėl likusi mokesčio dalis priteistina iš ieškovo valstybei. Atsakovė už priešieškinį yra sumokėjusi 3500 Lt žyminį mokestį, o nuo likusios dalies mokėjimo teismo atleista.

Pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovė turi dalinai atlyginti ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir priteisė 3000 Lt. Kadangi kolegija sutinka su teismo parinktu išlaidų dydžio ir motyvais dėl tokio dydžio parinkimo, todėl ši sprendimo dalis nekeistina (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 ,2 d.).

Ieškovas už apeliacinį skundą yra sumokėjęs 300 Lt žyminio mokesčio (t 3, b.l. 215) likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Nors apeliaciniu skundu jis prašė naikinti visą teismo sprendimą, tačiau faktiškai jis sau reikalavo tik sodo namo su pagalbiniais statiniai ir sodo sklypo dalies tenkančios atsakovei kompensacijos pavidalu - 101 220,50 Lt ir 373 022,28 Lt kompensacijos už neva atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, viso 474 242,78 Lt turto ir kompensacijos, todėl ieškovas turėjo sumokėti (474 242,78 Lt x 3%) 14 227,28 Lt, kadangi šie reikalavimai kolegijos netenkinti, ieškovo nesumokėta žyminio mokesčio dalis 13 927,28 Lt turėtų būti priteista iš ieškovo, tačiau kolegija, atsižvelgdama į ieškovo oficialiai gaunamas lėšas - tik senatvės pensiją, į tai, jog už ieškinį iš jo pilnai paskaičiuotas žyminis mokestis už dalinamą turtą, t.y. visas dalinamas turtas yra abiejų šalių apmokėtas, kolegija vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 d. atleidžia jį nuo nesumokėto žyminio mokesčio dalies mokėjimo.

Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 3000 Lt žyminio mokesčio (t 3, b.l. 203, 241) likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Nors atsakovė prašė panaikinti visą sprendimą, tačiau faktiškai ji prašė tik didesnės piniginės kompensacijos negu priteisė teismas, t.y. ji prašė priteisti 102 880,50 Lt vietoje jai teismo priteistos 7 411 Lt kompensacijos. Atsakovė turėjo žyminiu mokesčiu apmokėti 95 469,50 Lt reikalaujamą sumą (95 469,50 Lt x 3%) 2 864,10 Lt žyminiu mokesčiu. Netenkinta pagal apeliacinį skundą reikalavimų suma yra (95 469,50 Lt – 45 720,50 Lt) 49 749 Lt, atsakovė turėtų sumokėti žyminį mokestį nuo šios sumos (49 749 Lt x3%) 1371,62 Lt, todėl patenkintoje dalyje (2 864,10 Lt -1371,62 Lt) 1492,48 Lt sumokėto žyminio mokesčio priteistina atsakovei iš ieškovo (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1,3 d.), o 135,90 Lt žyminio mokesčio grąžintina iš valstybės biudžeto, kaip sumokėto daugiau, negu numato įstatymai (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu šalims, kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas tik maža dalimi, o atsakovės žymiai didesnėje dalyje, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo į valstybės biudžetą į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti – sprendimo revoliucinę dalį išdėstyti taip:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Sodo namą, esantį (duomenys neskelbtini), bendras plotas - 95,31 kv. m. su priklausiniais: pastatu – šiltnamiu, pastatu-šiltnamiu, kiemo statinys, 122 761 Lt vertės , žemės sklypą Nr. 261, esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, 83 000Lt vertės priteisti ieškovui V. V. .

Pripažinti atsakovei V. A. V. nuosavybės teisę visą į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 152 000 Lt vertės. Pripažinti, kad atsakovė V. A. V. kaip kompensaciją už ieškovui V. V. tenkančią dalį minėtame bute atlygino perleisdama jam nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo V. V. 45 720,50 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį atsakovei V. A. V.

Priteisti iš atsakovės V. A. V. 3000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovui V. V. .

Priteisti iš ieškovo V. V. 3 209,60 Lt žyminio mokesčio už ieškinį į valstybės biudžetą.

Priteisti iš ieškovo V. V. 1492,48 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro atsakovės Vidos A. V. sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą bei 5,80 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5660).

Grąžinti 135,90 Lt žyminio mokesčio iš valstybės biudžeto V. A. V.