- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- A1.-592-1058/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00218-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- L. J.
- Institucija
- Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas
- Advokatai
- Edita Radzevičiūtė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. J., (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. J., būdama UAB „R“ direktore, 2021 m. sausio 20 d., nuo 11.43 val. iki 13.15 val., UAB „R“ prekybos centre, adresu (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad prekybos vietoje darbuotojai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną. Tokiu būdu L. J. kaltinama pažeidusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas) 2.2.2.¹ punkto (teisės akto redakcija nuo 2021 m. sausio 21 d.) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ (toliau – ir Sprendimas) 1.1 ir 1.6 punktus.
Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jie buvo informuoti tinkamai bei laiku (b. l. 2-3, 23), prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakomybėn traukiama L. J. ir jos atstovė advokatė Edita Radzevičiūtė nurodė, kad prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, joms nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, teismas nutaria bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakomybėn traukiama L. J. su jai inkriminuojamu nusižengimu nesutiko, prašė netaikyti administracinės atsakomybės, o nesant tokios galimybės, skirti mažesnę nei minimalią baudą, kadangi ji ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad kaukės būtų dėvimos tinkamai, jokių ligos protrūkių prekybos centre nebuvo, ir tik dėl pačių darbuotojų sąmoningo asmeninio sprendimo, fotografavimo momentu kaukė nebuvo uždėta ant darbuotojo nosies ir burnos. Užtikrinti, kad uždėta kaukė nuolat išliktų ant darbuotojo veido, neįmanoma, jei pats darbuotojas kaukę nusiima ar ją dėvi netinkamai (iškiša nosį iš po kaukės). Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose L. J. ir jos atstovė advokatė E. Radzevičiūtė nurodė, kad UAB „R“ ir prekybos centro vadovė L. J. ėmėsi visų įmanomų priemonių įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ reikalavimus ir padarė viską, kad darbuotojai turėtų ir dėvėtų kaukes, žinotų, kaip jas reikia dėvėti tinkamai, kad užkrečiama liga neplistų. Visose parduotuvėse buvo nustatyti COVID-19 standarto reikalavimai. Šie reikalavimai plakatais nustato, kad reikia ir kaip reikia dėvėti apsaugos priemones, įskaitant ir kaukes. Tai, kad tokie plakatai fiziškai ir nuolat kabo visose parduotuvėse (įskaitant ir „R“, esančią (duomenys neskelbtini)), patvirtina ir pačiame COVID-19 standarte paskelbtos fotonuotraukos iš parduotuvių. Darbuotojams buvo išdalintos kaukės, tą patvirtina ir asmens apsaugos priemonių išdavimo dokumentai. Darbuotojai Darbo tvarkos taisyklėse buvo instruktuojami, kad jie gali dirbti tik su asmens apsaugos priemonėmis ir kad be jų darbuotojams dirbti draudžiama, su šiomis taisyklėmis darbuotojai supažindinti pasirašytinai. Be to, darbuotojai nuolat yra informuojami per vidinės komunikacijos priemones apie pareigą dėvėti kaukes darbo vietoje, nors tokia visuotinė pareiga ir taip jiems galioja visose viešose vietose. Apie kaukių dėvėjimo būtinybę ir reikalavimus nuolat rašoma ir „R“ leidiniuose darbuotojams „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Leidiniai siunčiami el. paštu, o parduotuvių darbuotojams spausdinami ir popieriniai. Teisės aktai nereikalauja, kad darbdavys tokį supažindinimą, kaip dėvėti kaukę, vykdytų pasirašytinai, tačiau darbdavys tokią informaciją darbuotojams teikia ir juos supažindina su reikalavimais nuolat. Ir parduotuvių direktoriai, ir apsaugos darbuotojai primena tiek pirkėjams, tiek ir darbuotojams, jei jie dėvi kaukes netinkamai. Be to, darbuotojams prieš darbo pamainos pradžią yra matuojama temperatūra, taip užtikrinant, kad kilus menkiausiai abejonei, jog darbuotojas serga, jis būtų išsiųstas namo ir neplatintų užkrečiamos ligos. Taigi prekybos centre vykdoma net daugiau priemonių ligos prevencijai, nei reikalauja teisės aktas. Pažymėjo, kad L. J. „R“ parduotuvės vadove paskirta 2021 m. sausio 18 d. (įgaliojimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Po dviejų dienų jai tapus šio prekybos centro vadove, 2020 m. sausio 20 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamentas atliko patikrinimą Bendrovės parduotuvėje „R“, esančioje (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad per pusantros valandos patikrinimo laiką kai kurie darbuotojai tam tikru momentu kaukes dėvėjo netaisyklingai. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Nr. 1226 2.1.5.2 punktą, pareiga dėvėti kaukę, ir atsakomybė už kaukės nedėvėjimą kyla kaukės nedėvėjusiam asmeniui, o ne jo darbdaviui ar darbdavio atstovui. Nutarimas nenumatė pareigos pagal šį punktą nei darbdaviui, nei parduotuvės vadovei L. J. kontroliuoti tokio nutarimu nustatytos pareigos vykdymo, nesuteikė ir poveikio priemonių, jei įpareigojimas nevykdomas. Nutarimo vykdymo kontrolę turi užtikrinti policija, todėl ir atsakomybė už Nutarimo netinkamą vykdymą negali tekti darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Šiuo atveju darbuotojai pažeidė bendrą jiems galiojančią pareigą dėvėti kaukes viešose vietose, ir būtent darbuotojų sąmoningi ir tyčiniai veiksmai nulėmė pažeidimą, jie tyčia kaukes dėvėjo netinkamai, kai vadovė buvo ne prekybos salėje. Reikalavimai dėvėti kaukes visiems asmenims buvo ir ankstesnio karantino metu, todėl nėra naujiena. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pažeidimą konstatavo visiškai formaliai ir nepagrįstai, reikalaudama iš vadovės neįgyvendinamo – absoliučiai užtikrinti, kad darbuotojai patys tyčia nepadarytų pažeidimo. Darbuotojų visuotinis stebėjimas vaizdo kameromis bendrovėje negali būti vykdomas pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus, nes būtų neproporcingas asmens duomenų tvarkymas. Darbdavys negali stovėti ir visą laiką kiekvienam darbuotojui už nugaros tikrinti, ar jis neiškiša nosies iš po kaukės, todėl šiuo atveju už netinkamą kaukių dėvėjimą turi atsakyti išimtinai netinkamai kaukes dėvėję darbuotojai.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento 2021 m. sausio 20 d. pavedimas atlikti ūkio subjekto – UAB „R“, prekybos centro, adresu (duomenys neskelbtini), veiklos tikrinimą (b. l. 10-11). Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento Maisto tvarkymo subjekto 2021 m. sausio 20 d. patikrinimo akte Nr. 69MPĮ-33 nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 22 d. buvo gauti vartotojų skundai, jog parduotuvėje „R“, adresu (duomenys neskelbtini), nedezinfekuojami vežimėliai, žmonės parduotuvėje vaikšto be kaukių, žmonių srautai nereguliuojami. Siekiant nustatyti, ar prekybos subjekto veikla atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“ numatytus reikalavimus, 2021 m. sausio 20 d. 11.43 val. pradėtas ūkio subjekto neplaninis patikrinimas, kuris baigtas 13.15 val. Patikrinimo metu nustatyta, kad darbo vietose apsaugines kaukes neteisingai dėvėjo kasininkė K. V., kulinarijos skyriaus darbuotoja I. M., salę valanti darbuotoja J. G. ir pieno produktus dėliojanti darbuotoja Ž. P.. Prekybos salėje vienu metu gali būti 48 pirkėjai, tikrinimo metu pirkėjų skaičius buvo mažesnis, atstumai tarp eilėje stovinčių pirkėjų buvo pažymėti. Vadovaujantis Sprendimo 1.6 punktu, Nutarimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (su paskutiniais pakeitimais) padaryta išvada, kad vartotojo pranešimas pagrįstas, nes tikrinimo metu nustatyta, jog 4 darbuotojai netinkamai dėvėjo apsaugines veido kaukes (b. l. 4-5). Fotonuotraukose užfiksuoti neplaninio patikrinimo parduotuvėje „R“, adresu (duomenys neskelbtini), dirbę darbuotojai, netinkamai dėvėję apsaugines veido kaukes (b. l. 6-9).
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento persiųstas el. paštu gautas asmens skundas, kuriame nurodyta, kad asmuo 2021 m. sausio 10 d., 21.53 val. apsilankė parduotuvėje „R“, adresu (duomenys neskelbtini), kvito Nr. 339/770053, kasa 0006. Apsilankymo metu kasininkė I. dirbo užsidėjusi kaukę taip, kad ji nedengė nosies. Ji teigė, kad jai taip galima, kadangi turi pažymą, bet nieko nerodys ir neaiškins. Nepastebėjo, kad kasa būtų kaip nors pažymėta, kad joje sėdintis darbuotojas gali dėvėti kaukę kaip nori ar iš viso nedėvėti ir kelti padidintą riziką tiek sau, tiek aplinkiniams, jeigu pvz., serga besimptome COVID-19 forma. Jeigu kai kurie žmonės kaukių dėvėti negali, ar būtinai jie karantino metu turi dirbti kasose ir kontaktuoti su aplinkiniais? Gal vertėtų tokias kasas ir parduotuves atitinkamai pažymėti, kad ten besilankantys žinotų, jog šita parduotuvė yra padidintos rizikos? (b. l. 12-13).
Iš UAB „R“ 2021 m. sausio 18 d. įgaliojimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „R“ atstovaujama generalinio direktoriaus G. B. įgaliojo „R“ prekybos centro (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) direktorę L. J. „atstovauti Bendrovę suteikiant visas teises Bendrovės vardu ir naudai atlikti šiuos veiksmus, susijusius su minimų Bendrovės struktūrinių padalinių valdymu: remiantis darbo sutarties, pareiginių nuostatų, Bendrovės darbo tvarkos taisyklių, vidinių politikų bei procedūrų nuostatomis vadovauti prekybos centrams ir organizuoti prekybos centrų kasdieninį darbą, prižiūrėti prekybos centrų turtą, įskaitant pasirašyti, teikti, gauti, atsiimti su prekybos centrų veikla susijusius dokumentus visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, įskaitant, bet neapsiribojant: atlikti visas funkcijas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje priskirtuose prekybos centruose. Tuo tikslu atstovauti Bendrovę visose valstybės institucijose su teise parengti, pasirašyti, pateikti ir gauti su darbuotojų sauga ir sveikata susijusius dokumentus, atlikti kitus veiksmus, atsižvelgiant į šį pavedimą“ (b. l. 54).
Motyvuojamoji dalis
ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimus, sukėlusius pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytus karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, kuris įsigaliojo 2020 m. lapkričio 7 d., visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. Minėto Nutarimo 2.1.5.2. punkte (teisės akto redakcija galiojusi iki 2021 m. sausio 21 d.) numatytas įpareigojimas asmenims, vyresniems nei 6 metų, viešose vietose dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukės). Taip pat numatytos šio reikalavimo išimtys, be kita ko, neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei. Šiems asmenims rekomenduojama nešioti veido skydelį (4 punktas). Įgyvendinant Nutarimo 2.2.2.¹ punkto reikalavimą parduotuvėse, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, kurių veikla nedraudžiama, užtikrinti 15 m² prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį, o parduotuvėse ir prekybos vietose, nurodytose šio nutarimo 2.2.2.6 ir 2.2.2.7 papunkčiuose, – 20 m² prekybos plotą vienam lankytojui arba vienu metu aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį, užtikrinti kitas valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas buvo priimtas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimas Nr. V-2930 „Dėl būtinų sąlygų prekybos vietoms“, kurio 1 punktu nustatyti įpareigojimai parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, kioskų ir paviljonų, turgaviečių, prekybos nuo laikinų prekybos įrenginių vietų ir kitų viešų prekybos vietų, kurių veikla nedraudžiama (toliau – prekybos vietos), administracijoms ar kitiems jų veiklą organizuojantiems subjektams, išnešiojamąją prekybą vykdantiems asmenims ir viešose prekybos vietose prekiaujantiems asmenims, kuriuos išdėstė atskiruose punktuose. Sprendimo 1.1 punkte numatytas įpareigojimas užtikrinti, kad prekybos vietose prekiautojai ir vyresni nei 6 metų amžiaus lankytojai, pirkėjai dėvėtų nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną (toliau – kaukė). Kaukių leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį). Sprendimo 1.6 punktu administracija įpareigota tarp prekiautojų darbo vietų išlaikyti bent 2 metrų atstumą, išskyrus atvejus, kai tarp darbo vietų įrengiamos ne žemesnės nei 140 cm aukščio pertvaros, atskiriančios tiek darbuotojus, tiek eilėje laukiančius pirkėjus. Nurodoma, kad darbuotojai darbo vietoje privalo dėvėti kaukes. Taigi, iš čia seka, kad 2021 m. sausio 20 dieną galioję teisės aktai numatė pareigą darbuotojams tiek viešose vietose, tiek darbo vietose dėvėti apsaugines veido kaukes, o administracijai pareigą užtikrinti, kad darbuotojai darbo vietose tinkamai įgyvendintų nustatytus reikalavimus.
L. J. neginčijo nustatyto pažeidimo, tačiau savo kaltės nepripažino, teigdama, jog buvo imtasi visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti Nutarimo ir Sprendimo reikalavimų laikymąsi, teigė, kad Nutarimas nenumatė jai pareigos kontroliuoti darbuotojams nustatytų pareigų vykdymo, nesuteikė poveikio priemonių, jei įpareigojimas nevykdomas. Sutiktina, jog Nutarime atsakomybėn traukiamo asmens įvardintos priemonės nenurodytos, o administracinio nusižengimo protokole pažeistu Nutarimo 2.1.5.2. punktas, įvardintas nepagrįstai. Šis punktas yra bendrai visiems asmenims taikomas reikalavimas viešose vietose dėvėti visiškai priglundančias bei nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Duomenų, jog L. J. 2021 m. sausio 20 d. nedėvėjo ar netinkamai dėvėjo apsaugos priemones ir taip pažeidė Nutarimo 2.1.5.2. punkto reikalavimus byloje nėra. Kita vertus su parduotuvėse nustatytomis būtinomis sveikatos saugos priemonėmis, kurios detalizuojamos Sprendimo 1.1.–1.15 papunkčiuose, siejamas Nutarimo 2.2.2.¹ punktas. Esant nurodytoms aplinkybėms, tikslintina, jog buvo pažeisti ne Nutarimo 2.1.5.2. punkto, o 2.2.2.¹ punkto reikalavimai. L. J. savo kaltę dėl ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo neigiant apskritai, toks patikslinimas įtakos jos veiksmų kvalifikacijai neturi.
Įgyvendinant Nutarimo 2.2.2.¹ punkto nuostatas priimtas Sprendimas (1.1 ir 1.6 punktai) tiesiogiai įpareigoja prekybos vietos administraciją (šiuo atveju direktorę L. J.) užtikrinti, kad pirkėjus aptarnaujantys darbuotojai tinkamai dėvėtų asmenines apsaugos priemones. Taigi, L. J. turėjo pareigą kontroliuoti jai pavaldžių darbuotojų elgesį. Netiesiogiai ši pareiga įtvirtinta ir UAB „R“ Darbo tvarkos taisyklėse, kurių 143.1 punkte nustatyta, kad darbuotojas privalo stabdyti darbus, jeigu yra pavojus jo ar kitų asmenų saugai ir sveikatai; draudžiama dirbti, jeigu kyla pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai (Darbo tvarkos taisyklių 155 punktas); vadovaujantis darbuotojas privalo kontroliuoti, kad pavaldūs darbuotojai laikytųsi šių taisyklių ir kitų vidaus teisės aktų (tarpu Darbo tvarkos taisyklių 125 punktas). L. J., kaip parduotuvės vadovė, turėjo ir teisės aktų numatytas poveikio priemones, nustatytų įpareigojimų nevykdantiems darbuotojams. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 punkte numatyta, jog bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Taigi, bendrovės vadovė pagal einamas pareigas turėjo užtikrinti Nutarimo bei Sprendimo, kiek tai liečia darbo saugą ir sveikatos apsaugą, reikalavimų laikymąsi, bei nustačiusi pažeidimus, galimybę taikyti drausminę atsakomybę, įskaitant ir laikiną nušalinimą nuo darbo, kaip tai yra numatyta UAB „R“ Darbo tvarkos taisyklių 172 punkte.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės darbuotojams nuo karantino pradžios buvo suteikiamos asmens apsaugos priemonės, kurių gavimą patvirtina darbuotojų parašai. Darbuotojai pasirašytinai supažindinti ir su Darbo tvarkos taisyklėmis, kad dirbti jie gali tik su asmens apsaugos priemonėmis (Darbo tvarkos taisyklių 143.1 ir 155 punktai). Apie kaukių dėvėjimo būtinumą ir jų dėvėjimo tvarką periodiškai informuojama tiek UAB „R“ darbuotojams skirtuose leidiniuose, tiek per vidinės komunikacijos priemones. Patikrinimo akte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) parduotuvėje buvo informaciniai stendai su informacija apie asmens apsaugos priemones, įskaitant kaukių dėvėjimą. Taigi, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad parduotuvės darbuotojai buvo tinkamai informuoti apie pareigą dėvėti veido kaukes ir tokių kaukių dėvėjimo tvarką. Kita vertus, vien informacijos pateikimas be nustatytos pareigos vykdymo tinkamos kontrolės, nėra pakankamas Sprendimo 1.1 ir 1.6 punktų įgyvendinimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakinga darbuotoja L. J. ėmėsi veiksmų, siekdama įsitikinti, ar jai pavaldūs darbuotojai darbo vietoje tinkamai dėvi asmeninės apsaugos priemones, nors galėjo ir privalėjo tai padaryti. Juo labiau, kad parduotuvėje, adresu (duomenys neskelbtini), pažeidimai dėl netinkamo kaukių dėvėjimo nebuvo vienkartinio pobūdžio – 2020 m. gruodžio 22, 2021 m. sausio 11 d. gauti asmenų skundai (b. l. 4, 13), pažeidimai fiksuoti ir patikrinimo metu. Būdama parduotuvės direktore, L. J. privalėjo užtikrinti COVID-19 ligos plitimo prevenciją ir kad klientams paslaugos būtų teikiamos laikantis nustatytų saugumo reikalavimų, o apsaugos priemonių dėvėjimo tvarką pažeidusiems darbuotojams taikyti poveikio priemones (įspėjimą, nušalinimą nuo darbo, kitas drausmines nuobaudas). To nedarydama ji sukėlė grėsmę plisti COVID-19 ligai, todėl L. J. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 45 straipsnio 4 dalį.
Už ANK 45 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta bauda nuo 1 500 EUR iki 6 000 EUR. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga). Nustatytas pažeidimas nėra tyčinis, padarytas dėl neatsargumo, neužtikrinus pakankamos teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolės. Bylos duomenys patvirtina, kad parduotuvėje buvo pakankamai informacijos apie asmeninių apsaugos priemonių dėvėjimą darbo vietoje, tačiau šios priemonės akivaizdžiai nebuvo pakankamos. L. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat įvertinama jos asmenybė – administracine tvarka anksčiau nebausta (b. l. 45-46), dirba (b. l. 26). Atsižvelgtina ir į tai, jog pažeidimas parduotuvėje konstatuotas praėjus vos dviem dienoms nuo L. J. skyrimo į direktorės pareigas, todėl dėl pakankamai trumpo laiko jai galėjo būti sudėtingiau atlikti pilną pavaldžioje parduotuvėje dirbančių darbuotojų kontrolę, įvertinti taikomų priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje efektyvumą, jų taikymo spragas ar priimti papildomus sprendimus dėl griežtesnės kontrolės. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad net ir minimalios sankcijoje numatytos baudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo kriterijams bei nepasiektų nuobaudai keliamų tikslų, nepagrįstai apsunkintų L. J. turtinę padėtį. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti L. J. paskyrus mažesnę nei ANK 45 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
L. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 45 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jai 200 EUR dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB bankas“), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21127989529.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.