Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. ir 2007 m. gegužės 9 d. nutarčių, kuriomis atmesti nuteistojo skundai dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 11 d. ir 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimų, kuriais buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. 2008 m. rugpjūčio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su pareiškimu dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2008 m. rugsėjo 18 d. raštu informavo, jog nuteistojo prašymas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Tokį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro sprendimą nuteistasis skundė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nuteistojo manymu, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. ir 2010 m. vasario 26 d. nutartys naikintinos, kaip nepagrįstos ir neteisėtos, o 2007 m. gegužės 9 d. nutartis naikintina, vadovaujantis teisingumo kriterijum, nežiūrint į tai, kad teismui šią nutartį priėmus baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikė galimybės jos apskųsti. Kartu naikintini ir LR Generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir 2008 m. rugsėjo 18 d. procesinis sprendimas, kuriuo atmestas nuteistojo pareiškimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

D. K. manymu, paaiškėjus naujoms merginų I. S. ir A. S. žmogžudystės aplinkybėms, paneigiančioms jo kaltę, šios aplinkybės jau trys metai jokiomis priemonėmis netiriamos, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka nepradedamas bylos atnaujinimo procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Nuteistasis nurodo, kad kaltu dėl merginų žmogžudystės jis pripažintas išimtinai pagal jo paties parodymus be kitų juos patvirtinančių objektyvių įrodymų. Jo prisipažinimas, buvo išgautas, Radviliškio raj. PK areštinėje be advokato 2003 m. liepos 4 d. naktį, tai pripažino pati prokurorė, apklausta Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje 2005 m. spalio 26 d. Pareigūnai naudojo fizinį ir psichinį smurtą, aptarinėjo merginų žudymo mechanizmą. Nuteistojo teigimu, jis neatlaikęs smurto, palūžo ir apie 3 val. nakties, panaudodamas visą jam žinomą informaciją, prokurorei užduodant klausimus bei sufleruojant atsakymus, išgalvojo „nuoširdų prisipažinimą". Nužudymo įrankį jam pasufleravo prokurorė V. B. , (LAT 2005-10-26 posėdžio protokolas). Išgąsdintas jį apklaususių pareigūnų grasinimų ir bijodamas, kad jie gali būti įvykdyti, naktinės apklausos rezultatus iš ryto pakartojo oficialioje apklausoje ir įrodymų patikrinimo vietoje. Tuo metu pasinaudoti teisine advokato pagalba taip, kaip numato BPK 50 straipsnis, realiai nebuvo suteikta galimybė.

Nuteistojo teigimu, jis išgalvojo neva 2003 m. birželio 25 d. 9.00 val. merginų gyvenamajame bute jas abi vienu metu nužudė, smūgiuodamas joms per galvas virtuvėje buvusiu plokščiu apie 50 cm ilgio metaliniu strypu. Po to, neva A. S. peiliu du kartus dūręs į pilvą, o kadangi po visų smūgių jos dar judėjo, kvėpavo ir dejavo, kad nukraujuotų, peiliu joms perpjovęs abiejų rankų venas ties riešais ir vieną ranką per alkūne.

Nuteistasis D. K. nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvadose Nr. 404, Nr. 29-404/03, Nr.23-404/03, Nr. 407, Nr. 30-407/03, Nr. 24-407/03 merginoms užfiksuoti vieni sužalojimai, tačiau teismo medicinos specialisto profesoriaus A. A. Garmaus konsultacinėje išvadoje NR.P-KI-48-07 (išvada pateikta LR generaliniam prokurorui) padarytos kitokios išvados. Iš pastarosios išvados, nuteistojo nuomone, paaiškėjo, jog teismo medicinos specialistų ekspertiniai tyrimai buvo atlikti netinkamai, todėl išvados netikslios ir galimai neteisingos. Visa tai turėjo lemiamos įtakos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Paaiškėjo, kad merginos buvo nužudytos ne tuo įrankiu, kokį jis išgalvojo ir koks yra nurodytas apkaltinamajame nuosprendyje, nes profesorius A. A. Garmus kategoriškai atmetė strypą, kaip žudymo įrankį. Be to, nėra nuteistojo prisipažinime nurodytų A. S. padarytų 15 cm gylio dviejų dūrių į pilvą. Nuteistojo manymu, nusikaltimą galėjo padaryti ne mažiau kaip du asmenys - kairiarankis ir dešiniarankis. Be to, ginčytinas ir merginų mirties laikas, juolab, kad po jo prisipažinimo jokiais tyrimo veiksmais jis nebuvo tikslinamas. Prokurorė V. B. tik prieš surašant kaltinamąjį aktą paskelbtame 2004 m. balandžio 23 d. pranešime apie įtarimą įvykdžius žmogžudystę įrašė neva nuteistojo netikrame prisipažinime nurodytą laiką – 2003 m. birželio 25 d. apie 9 val. Šis laikas be jokio specialaus papildomo tyrimo ir buvo perkeltas į apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistojo manymu, yra pakankamai objektyvus pagrindas manyti, jog profesoriaus A. A. Garmaus konsultacinės išvados teiginiai, kad merginas galėjo žudyti ne vienas asmuo ir kad A. S. pjautiniai plaštakų sužalojimai ir odos nubrozdinimai rodo gynybą, yra teisingi, nes įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys taip pat rodo buvus grumtynes.

Tuo tarpu, baudžiamojo proceso įstatymas, vykdant teisingumą, nenumato pagrindo atsisakyti nagrinėti arba tenkinti pareiškimą, dėl tų pačių naujai paaiškėjusių aplinkybių, paneigiančių apkaltinamąjį nuosprendį. Juolab, jei jos BPK nustatyta tvarka nebuvo tirtos ir nebuvo duotas kvalifikuotas ir objektyvus atsakymas į skundo argumentus. Nuteistojo manymu, kvalifikuotam, visapusiškam ir objektyviam tokių aplinkybių ištyrimui ir įvertinimui nepakanka teisinių žinių, būtinos ir specialios medicinos mokslo bei kt. mokslo sričių žinios. Tuo tarpu nuteistasis teigia, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės pagal jo skundus jokiomis priemonėmis nebuvo tirtos ir patikrintos, nors jis pateikė iš esmės naujas žmogžudystes aplinkybes, tvirtinančias, kad ne jis nužudė merginas. Todėl nepagrįstas teismo argumentas, kad negali vertinti tų pačių aplinkybių, dėl kurių buvo pasisakyta LR Generalinio prokuroro procesiniuose sprendimuose ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartyje. Tuo labiau, kad teismas, priimdamas 2007 m. gegužės 9 d. nutartį, pasisakė ne dėl LR Generalinio prokuroro įvertintų naujai paaiškėjusių aplinkybių, o dėl neturinčio teisės nagrinėti tokio pobūdžio pareiškimų prokuroro G. Gudžiūno šališkai ir tendencingai įvertintų aplinkybių.

Nuteistojo manymu, prokuroras G. Gudžiūnas , rengęs 2007 m. balandžio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo šališkas, nes palaikydamas kaltinimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, prieštaravo nuteistojo ir jo gynėjo prašymams tirti įrodymus ir paskirti pakartotinę komisijinę teismo medicinos ekspertizę merginų sužalojimams bei mirties laikui nustatyti, kuri ir nebuvo paskirta. Tai turėjo lemiamos įtakos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Būtent dėl to nuteistojo teigimu, jis 2007 m. kovo 7 d. paduodamas LR Generaliniam prokurorui pareiškimą dėl bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prašė nušalinti prokurorą G. Gudžiūną nuo skundo nagrinėjimo. Be to, nuteistasis neabejoja, kad prokuroro G. Gudžiūno iniciatyva buvo vykdomas neteisėtas baudžiamasis persekiojimas asmens, kuris tvirtino, kad ne nuteistasis nužudė merginas. Byloje yra duomenys, kad po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo posėdyje atskleidęs savo asmenybę buvo apklaustas pareigūnų slaptas agentas V. J. , jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 125 straipsnio 1 dalį. Šis asmuo paliudijo, kad pagal pareigūnų užduotį bendraudamas su nuteistuoju vienoje Radviliškio raj. PK areštinės kameroje, įsitikino, jog D. K. merginų nežudė, ir surašė apie tai ataskaitą, o Šiaulių m. VPK Kriminalinės policijos pareigūnas V. P. už tai, kad tokią informaciją V. J. perdavė nuteistojo motinai, grasino su juo fiziškai susidoroti. Taip pat nuteistojo teigimu, byloje yra duomenys, kad tuo laikotarpiu, kai byla buvo nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, nuteistojo motinos atžvilgiu buvo vykdomas neteisėtas persekiojimas.

Dėl šių aplinkybių nuteistasis mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad prokuroras G. Gudžiūnas , rengdamas 2007 m. balandžio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, buvo suinteresuotas, kad jo kontroliuojama teisme byla nebūtų atnaujinta. Tikėtina, jog siekė sumenkinti profesoriaus A. A. Garmaus konsultacinę išvadą dėl to, kad žmogžudystėje galėjo dalyvauti ne vienas asmuo, ir suklaidinti LR Generalinį prokurorą, todėl nutarime pateikė žymiai mažesnį merginoms padarytų sužalojimų kiekį ir švelnesnį jų pobūdį, negu nurodyta byloje esančiose teismo medicinos specialisto išvadose ir apkaltinamajame nuosprendyje.

Nuteistojo teigimu, teismas nurodydamas, kad 2007 m. balandžio 11 d. nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių projektą rengė ne pats LR Generalinis prokuroras, o kitas prokuroras, nereiškia, kad pats nutarimas buvo priimtas netinkamo subjekto, nepripažįsta įstatymų imperatyvaus reikalavimo prokurorui, priimančiam procesinius sprendimus. BPK 446 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad su Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiais ir nutartimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis susijusius pareiškimus nagrinėja LR Generalinis prokuroras, o LR prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras sprendimus priima savarankiškai. Pagal BPK ir Prokuratūros įstatymą LR Generalinis prokuroras yra aukštesnysis prokuroras, proceso tvarka tikrinantis žemesnių prokurorų priimamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Šiuo atveju LR Generalinis prokuroras nutarimą priėmė nesavarankiškai, o tik formaliai pasirašė šališkai ir tendencingai parengtą prokuroro G. Gudžiūno nutarimą. Nuteistojo manymu, teismas be pagrindo nesuabejojo, jog nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas bei nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo priimtas LR Generaliniam prokurorui nesilaikant įstatymų.

Be to, nuteistasis mano, kad teismas neišsiaiškinęs ar nagrinėjant nuteistojo skundą buvo išreikalauta baudžiamoji byla, neteisingai teigia, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nebuvo išreikalauta skundo teisingam išnagrinėjimui būtina medžiaga. Pažymėtina, kad nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog baudžiamoji byla buvo išreikalauta. Tuo laikotarpiu, kai buvo nagrinėjami nuteistojo skundai LR Generalinėje prokuratūroje ir Vilniaus apygardos teisme (2007-04-11 ir 2007-05-09) baudžiamoji byla buvo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, nes 2007 m. vasario 9 d. Šiaulių apygardos teismas bylą išsiuntė į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą pagal šio teismo 2007 m. vasario 5 d. raštą Nr. 2KS. Nuteistojo manymu, akivaizdūs neatitikimai tarp LR Generalinio prokuroro pasirašyto 2007 m. balandžio 11 d. nutarimo ir teismo medicinos ekspertų išvadų bei apkaltinamojo nuosprendžio dėl merginoms padarytų sužalojimų, taip pat akivaizdūs neatitikimai tarp Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutarties ir teismo medicinos ekspertų išvadų duoda pagrindą manyti, kad atitinkamus sprendimus priėmę pareigūnai nebuvo susipažinę su bylos medžiaga.

Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nutartis priimta, išnagrinėjus neva nuteistojo skundą dėl LR Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių panaikinimo. Nutartimi paliktas galioti ne LR Generalinio prokuroro, o LR Generalinės prokuratūros prokuroro 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas. Todėl, nuteistasis mano, kad neteisingas 2010 m. vasario 26 d. nutarties argumentas, kad galiojantis yra 2007 m. gegužės 9 d. teismo nutartimi patikrintas LR Generalinio prokuroro 2007 m. balandžio 11 d. nutarimas. Kita vertus, ginčijamas 2007 m. balandžio 11 d. LR Generalinio prokuroro nutarimas, pasirašytas prokuroro, neturinčio teisės nagrinėti pareiškimų dėl bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, todėl nutarimas yra neteisėtas ir naikintinas. Kartu naikintina ir 2007 m. gegužės 9 d. teismo nutartis, kaip neteisėta savo prigimtimi.

Nuteistojo D. K. teigimu, teismas nutartį priėmė, nesusipažinęs su baudžiamąją byla, o remdamasis prokuroro G. Gudžiūno šališkai ir tendencingai parengto nutarimo motyvais ir teismo posėdyje dalyvaujant tam pačiam prokurorui, apie skundo nagrinėjimą nepranešė nuteistajam, prašymo į skundo nagrinėjimo procesą kviesti nuteistąjį ir jo gynėją netenkino be argumentų. Į posėdį pakvietė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo koordinatoriaus paskirtą gynėją, kuri taip pat nebuvo susipažinusi nei su bylos medžiaga, nei su nuteistojo skundu.

Nuteistasis, nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį patikrinę aukštesnių instancijų teismai nenustatė kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą. BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose išvardintų aplinkybių, dėl kurių galima atnaujinti bylą, nėra, taip pat nėra ir kitokių aplinkybių, kurios, atsižvelgus į bylos medžiagą, negalėjo būti žinomos, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, bei kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, jog nuteistasis nekaltas. Jo kaltė dėl žmogžudystės įrodyta pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusių, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Nors konsultacinėje išvadoje profesorius A. A. Garmus konstatavo, jog sužalojimai padaryti kirviu, tačiau, teismo nuomone, ši išvada nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog sužalojimai galėjo būti padaryti būtent nuteistojo nurodytu plokščiu metaliniu strypu. Pačiame kaltinime A.S. ir I.S. galvos srityje padaryti sužalojimai nurodyti, kaip kirstiniai, todėl nuteistajam pareikštas kaltinimas iš esmės nesikeistų. Konsultacinė išvada dėl to, kad sužalojimai galimai buvo padaryti dviejų asmenų - kairiarankio ir dešiniarankio, tėra tik specialisto samprotavimai apie galimas įvykio aplinkybes, tačiau teismo nuomone, tai nepaneigia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, kad nusikaltimą padarė būtent vienas asmuo. Neabejotina, jog bet kuris asmuo ta pačia (dešine ar kaire) ranka smūgiuoti gali tiek į vieną, tiek į kitą kito asmens galvos pusę. Smūgių lokalizacija priklauso ir nuo aukos veiksmų - galvos pakreipimo besiginant, o pastarajam nukritus -kūno padėties ant grindų ir pan. A.S. ir I. S. mirties priežastis buvo kirstiniai galvos sužalojimai, todėl A.S. pilvo srityje peiliu padarytų žaizdų ypatumai nuteistojo kaltės įrodymui, šiuo konkrečiu atveju, esminės reikšmės neturi. Prokuroras pagrįstai atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nes nurodytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti bylą, nepasitvirtino. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį aplinkybės buvo žinomos ir atitinkamai įvertintos.

D. K. su tokiais skundžiamos nutarties motyvais nesutinka ir nurodo, kad teismo nutarties motyvai yra neteisingi ir prieštarauja tikrosioms baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios ir aukštesnių instancijų teismuose, aplinkybėms bei priimtam nuosprendžiui. Skunde dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytos žmogžudystės aplinkybės, teisiamajame posėdyje nebuvo nagrinėtos, todėl nuosprendyje neaptartos ir neįvertintos. Teismai bylą nagrinėjo ir apkaltinamąjį nuosprendį priėmė pagal byloje esančią medžiagą, o naujos nusikaltimo aplinkybės paaiškėjo, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus. Nuteistojo teigimu, profesoriaus A. A. Garmaus konsultacinės išvados pagrindu jis ginčija teismo medicinos specialistų išvadų, kurios turėjo įtakos, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, teisingumą. Pakartotina teismo medicinos ekspertizė, kuri patvirtintų byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadas dėl merginoms padarytų sužalojimų, jų pobūdžio, mirties laiko, priežasties, nebuvo paskirta, todėl nuteistasis mano, kad konsultacinėje išvadoje ir jo skunde nurodytų aplinkybių bylą nagrinėję teismai nežinojo ir negalėjo žinoti.

Teismas tvirtindamas, kad nuteistojo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais bei kita medžiaga, nenurodo, kokia būtent medžiaga remiantis jo kaltė buvo įrodyta, ir todėl nuteistasis mano, kad teiginys, jog nuteistojo nurodytos aplinkybės, dėl kurių būtų galima atnaujinti bylą, nepasitvirtino, yra neteisingas. Kartu teismas neteisingai tvirtina, kad be BPK 444 straipsnio 1 dalies 1 - 3 punktuose numatytų aplinkybių nėra kitokių aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti bylą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog prie BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų „kitokių aplinkybių", kurių baigtinio sąrašo baudžiamojo proceso įstatymas nepateikia, baudžiamojo proceso teisės doktrina priskiria ir ekspertizės akto ar specialisto išvadų neteisingumą, jeigu nėra BK 235 straipsnyje numatytų požymių (BPK komentaras, II t. - V., 2003, p. 544). Be to, teisės doktrinoje yra laikomasi vienareikšmės nuomonės, jog BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos „kitokios aplinkybės", kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos, priimant nuosprendį ar nutartį, gali būti nustatytos tik atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsniuose nustatyta tvarka. Nuteistojo nuomone, neatlikus visapusiško ir objektyvaus tyrimo, kuriam atlikti reikalingos specialios medicinos mokslo ir kitų mokslo sričių žinios, nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių vertinimas yra labai subjektyvus. Tuo labiau, kad vertindamas 41 metų teismo medicinos specialisto darbo stažą turinčio profesoriaus A. A. Garmaus nustatytas aplinkybes, kurios duoda objektyviai pagrįstą nuorodą į visai kitas nusikaltimo aplinkybes, nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičių, žudymo įrankį ir mechanizmą, teismas remiasi ne konsultacinės išvados patikrinimo rezultatais, bet savo nuomone.

Be to nuteistasis mano, kad teismo argumentas, jog smūgių lokalizacija priklauso ir nuo aukos veiksmų - galvos pakreipimo besiginant, o pastarajam nukritus - kūno padėties ant grindų ir pan., prieštarauja byloje esančioms teismo medicinos specialistų išvadoms, kad merginos ir jas sužalojęs asmuo buvo veidu vienas priešais kitą (teismo med. spec. išvados Nr.29-404/03, 30-407/03). Taip pat nuteistasis nesutinka su teismo nuomone, kad sužalojimai galėjo būti padaryti būtent nuteistojo nurodytu plokščiu metaliniu strypu, nes tai prieštarauja bylos medžiagai, kadangi medicinos kriminalistinė laboratorija kategoriškai atmetė kaip žudymo įrankį mėsos kapoklį, nes jis buvo plokščias. Tai, kad merginoms būtų padaryti kirstiniai galvų sužalojimai byloje nesančiu nuteistojo išgalvotu plokščiu strypu, jokie duomenys nepatvirtina. Be to, nuteistasis mano, kad teismo teiginys, jog jo kaltė įrodyta pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, tame tarpe ir liudytojų parodymais, taip pat prieštarauja bylos medžiagai, nes nebuvo liudytojų, kurie būtų davę parodymus, jog merginas nužudė nuteistasis. Priešingai, Lietuvos apeliaciniame teisme liudytojos D. P. , M. P. , D. B. įvardino kitus žmogžudystėje dalyvavusius asmenis.

Nuteistojo D. K. manymu, teismo medicinos specialisto profesoriaus A. A. G. konsultacinė išvada objektyviai rodo, kad jis parodymus davė nežinodamas žmogžudystės aplinkybių, žudymo įrankio, mechanizmo, merginų sužalojimų, todėl teigia, kad jo prisipažinimas dėl merginų nužudymo yra neteisingas. Konsultacinė išvada yra objektyvus pagrindas pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad pagal BPK 446 straipsnio 3 dalį būtų atliktas visapusiškas ir objektyvus šių aplinkybių tyrimas, kuris prokurorui duotų pagrindą imtis BPK 447 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo.

Teismo posėdyje nuteistasis prašo jo skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. K. skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo D. K. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugsėjo 18 d. nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių D. K. byloje, pagrįsta ir teisėta. Atitinkamai pagrįstas ir teisėtas paminėtas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, šiuo atveju nuteistojo D. K. skunde nurodytos aplinkybės t. y. tariami prieštaravimai tarp specialistų išvadose Nr. 404, Nr. 29-404/03, Nr.23-404/03, Nr. 407, Nr. 30-407/03, Nr. 24-407/03 ir profesoriaus A. A. Garmaus konsultacinės išvados NR.P-KI-48-07 dėl nukentėjusiosiom merginoms užfiksuotų sužalojimų, taip pat tariamas prokuroro G. Gudžiūno šališkumas bei tariamai netinkamo subjekto parengtas LR Generalinio prokuroro nutarimo projektas, pareigūnų piktnaudžiavimas, BPK 444 straipsnio prasme, negali būti vertinami, kaip pagrindas baudžiamojoje byloje pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas tai išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, tai: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas, bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga. Šio nuosprendžio pagrįstumas, pagal nuteistojo skundus buvo patikrintas tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijų teismuose, kurie taip pat nenustatė kitų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima atnaujinti baudžiamąją bylą.

Iš nuteistojo skundo matyti, kad esminė aplinkybė, kuria nuteistasis D. K. laiko naujai paaiškėjusia yra ta, kad profesoriaus A. A. Garmaus konsultacinė išvada NR.P-KI-48-07 dėl nukentėjusiosiom merginoms užfiksuotų sužalojimų prieštarauja kitoms byloje esančioms teismo medicinos specialistų išvadoms, nurodydamas tris esminius konsultacinėje išvadoje nustatytus faktus, t. y. nužudymo įrankį, kaltininkų skaičių bei jų ypatumus, o taip pat nurodo tariamus prieštaravimus dėl dviejų dūrių peiliu A. S. į pilvą nebuvimo, abiejų nukentėjusiųjų mirties laiko, priežasties ir joms padarytų sužalojimų.

Pastebėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartyje pagrįstai nuteistojo nurodytų argumentų dėl aukščiau minėtų specialistų išvadų prieštaravimų nevertino, nurodydamas, kad dėl šių aplinkybių jau pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutartyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjo nuomone, nežiūrint į tai, kad Vilniaus apygardos teismui priimant 2007 m. gegužės 9 d. nutartį baudžiamojo proceso įstatymas nenumatė galimybės šią nutartį apskųsti, visgi siekiant išsklaidyti visas abejones būtina apeliacine tvarka patikrinti ir pasisakyti dėl 2007 m. gegužės 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, dėl kurios iš esmės neturėjo įgalinimų pasisakyti apygardos teismas 2010 m. vasario 26 d. nutartyje.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gegužės 9 d. nutartyje įvertino visas nuteistojo D. K. skunde nurodytas aplinkybes ir pagrįstai jų nepripažino naujai paaiškėjusiomis. Apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad iš bylos medžiagos matyti, jog nužudymo įrankis, kaltinime įvardintas kaip metalinis strypas, nebuvo surastas, todėl tiksliai tai nustatyti šiuo metu galimybės nėra. Nors konsultacinėje išvadoje profesorius A. A. Garmus konstatavo, jog sužalojimai padaryti kirviu, tačiau pabrėžtina, kad nesuradus konkretaus nusikaltimo įrankio, ši išvada nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, jog sužalojimai galėjo būti padaryti būtent nuteistojo nurodytu plokščiu metaliniu strypu. Pastebėtina, jog išsamiai įvertinus visas bylos aplinkybes ir pagrįstai konstatavus, kad nusikalstamą veiką padarė būtent nuteistasis D. K. , esminės įtakos neturi, kokiu tiksliai įrankiu jis padarė šiuos sužalojimus, juolab, kad pačiame kaltinime A. S. ir I. S. galvos srityje padaryti sužalojimai nurodyti kaip kirstiniai, todėl nuteistajam pareikštas kaltinimas iš esmės nesikeistų. Be to šios aplinkybės buvo žinomos nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios, todėl laikyti jas naujai paaiškėjusiomis nėra jokio pagrindo. Pastebėtina ir tai, kad konsultacinėje išvadoje taip pat nurodoma, kad sužalojimai galimai buvo padaryti dviejų asmenų - kairiarankio ir dešiniarankio. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos faktinių aplinkybių vertinimas nėra teismo medicinos specialisto kompetencija. Todėl, manytina, kad apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog šioje dalyje specialisto išvada yra tik samprotavimas apie galimas įvykio aplinkybes. Juolab, kad ši aplinkybė nepaneigia nustatytų bylos faktinių aplinkybių, jog nusikaltimą padarė būtent vienas asmuo. Šioje išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad vienas ir tas pats asmuo ta pačia (dešine ar kaire) ranka smūgiuoti negali tiek į vieną, tiek į kitą kito asmens galvos pusę. Be to iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog versija dėl kelių asmenų dalyvavimo, byloje jau buvo iškelta, tačiau bylą patikrinus tiek apeliacinės, tiek kasacinės instancijos teismuose, ši versija nepasitvirtino. Pastebėtina ir tai, kad konsultacinėje išvadoje nurodomas galimas įvykio laikas, kuris yra 2003 m. birželio 26 - 27 dienomis, t. y. viena - dvi dienos vėliau, nei nurodyta kaltinime, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad po šia išvada pažymima, jog ji yra apytikrė, kadangi nėra žinomos kitos - šios išvados patvirtinimui svarbios aplinkybės. Teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad tiek byloje, tiek konsultacinėje A. A. Garmaus išvadoje konstatuota, jog A. S. ir I. S. mirties priežastis - kirstiniai galvos sužalojimai. Todėl A. S. pilvo srityje peiliu padarytų žaizdų ypatumai nuteistojo kaltės įrodymui, šiuo konkrečiu atveju, esminės reikšmės neturi.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės neleidžia daryti išvadą, kad konsultacinė teismo medicinos specialisto išvada paneigia byloje esančias kitas teismo medicinos specialistų išvadas bei nustatytas faktines aplinkybes, todėl ši specialisto išvada nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal BK 444 straipsnio prasmę ir negali būti pagrindu atnaujinti D. K. baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Kaip matyti iš nuteistojo D. K. skundo turinio, nuteistasis mano, kad procesas turi būti atnaujinamas, nes jo skundas buvo išnagrinėtas ne paties LR Generalinio prokuroro, o taip pat dėl to, kad tiek prokuroras, tiek Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdami klausimą dėl proceso atnaujinimo, nebuvo išsireikalavę baudžiamosios bylos, todėl negalėjo priimti objektyvių ir teisingų sprendimų. Visgi, apeliacinės instancijos teismas išsireikalavęs tiek nuteistojo D. K. baudžiamąją bylą, tiek ir LR Generalinėje prokuratūroje atlikto tyrimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių D. K. byloje medžiagą, konstatuoja, kad apygardos teismo priimti sprendimai pagrįsti ir teisėti. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog kaip ir numato BPK, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pats priėmė 2007 m. balandžio 11 d. nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tai patvirtina jo parašas ant skundžiamo nutarimo. Būtent atsakingo pareigūno parašas ir yra pagrindas spręsti, koks pareigūnas priėmė atitinkamą dokumentą. Apygardos teismas pagrįstai pastebėjo, kad ta aplinkybė, jog nutarimo projektą rengė kitas prokuroras nereiškia, kad pats nutarimas buvo priimtas netinkamo subjekto. Pastebėtina ir tai, kad, teismui pateiktoje medžiagoje yra D. K. 2007 m. kovo 19 d. prašymas, kuriame LR Generalinio prokuroro prašoma perduoti skundą dėl bylos atnaujinimo kitam prokurorui, kadangi buvo suabejota prokuroro G. Gudžiūno nešališkumu. Į prašymą buvo atsakyta 2007 m. balandžio 6 d. raštu, kuriame nurodyta, jog sprendimas bus priimtas LR Generalinio prokuroro, o ne kito prokuroro. Teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti, jog nuteistojo skundas buvo išnagrinėtas bei sprendimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių buvo priimtas LR Generalinio prokuroro, t. y. tinkamo pagal BPK subjekto.

Dar viena aplinkybė, kurią nuteistasis D. K. vertina kaip naujai paaiškėjusią yra bylą tyrusių pareigūnų piktnaudžiavimas, taip pat prokuroro G. Gudžiūno šališkumas. Vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra baudžiamąją bylą nagrinėjusių teisėjų, taip pat prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų, atlikusių ikiteisminį tyrimą, atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus ar kontroliavusių ikiteisminį tyrimą bei ikiteisminio tyrimo teisėjų piktnaudžiavimas. Aukščiau minėto straipsnio kontekste, piktnaudžiavimas suprantamas kaip teisėjų, prokurorų bei pareigūnų padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Svarbu, kad šios nusikalstamos veikos turi būti padarytos baudžiamosios bylos tyrimo ar jos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju konstatuotina, kad įsiteisėjusiu nuosprendžiu nėra nustatyta, jog prokurorai ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami ir kontroliuodami ikiteisminį tyrimą bei teisėjai nagrinėję ar atlikę atskirus procesinius veiksmus baudžiamojoje byloje, kurioje D. K. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktus bei BK 178 straipsnio 1 dalį, nusikalstamai piktnaudžiavo ir tai nulėmė, kad buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų pagrindų pradėti baudžiamosios bylos atnaujinimo procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjas konstatuoja, kad nuteistojo skunde nurodomi teiginiai dėl valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro G. Gudžiūno tariamo šališkumo negali būti vertinami, kaip šio asmens piktnaudžiavimas BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkto prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroro nušalinimo klausimą, sprendžia bylą iš esmės nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis nagrinėjant bylą reiškė nušalinimą prokurorui G. Gudžiūnui , tačiau teismas šį jo prašymą motyvuotai atmetė.

Apygardos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 447 straipsnio 2 dalimi,

n utarė:

nuteistojo D. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 26 d. ir 2007 m. gegužės 9 d. nutartis.

Ši nutartis neskundžiama.