Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. J. ieškinį atsakovui M. M. dėl turto išreikalavimo iš svetimo valdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje – R. P. ir G. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad po P. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, jį pergyvenusiai sutuoktinei O. D., a. k. (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių rajono antrojo notarų biuro notarė V. B. išdavė nuosavybės teisės liudijimą į ½ santuokoje įgyto turto dalį (13 b.l.). P. D. turtas buvo paveldėtas pagal įstatymą. Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir ginčo automobilis Mercedes Benz 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo nuosavybės teisės liudijimu nustatyta, kad ½ automobilio dalis priklauso O. D., į likusias 3/8 šio automobilio dalis 2007 m. rugsėjo 9 d. yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą O. D., R. P., A. J. ir G. D.. 2016 m. rugpjūčio 30 d. ieškovei A. J. po jos motinos O. D., mirusios 2016 m. kovo 28 d., mirties išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas į 5/8 dalis automobilio Mercedes Benz 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (40 b. l.). VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Mercedes Benz 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas P. D. vardu (57-58 b. l.).

Iš liudytojos J. M. parodymų (2016 m. gruodžio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: 49 min. 26 sek. – 1 val. 03 min. 29 sek.) nustatyta, kad po P. D. mirties O. D. ginčo automobilį buvo perdavusi naudotis J. M. sutuoktiniui, tačiau jis susirgo sunkia liga, mirė 2015 m. gegužės mėn. Dar sutuoktiniam esant gyvam, apie 2014 m. gegužės pabaigą – birželio pradžią, pas ją atvyko kaimynė O. D. su atsakovu bei paprašė automobilį jai grąžinti, nes norinti jį perduoti naudotis atsakovui. Tą dieną automobilį buvo paėmęs sūnus kroviniui pervežti, kuris netrukus jį O. D. grąžino. Grąžinant automobilį jis buvo važiuojantis ir techniškai tvarkingas, valstybinė techninė apžiūra galiojo iki 2014 m. rugpjūčio mėnesio.

Dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo

Ieškovė A. J. prašo įpareigoti atsakovą M. M. grąžinti jai automobilį Mercedes Benz 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); ieškinys yra pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.95 straipsnio pagrindu.

Civilinio kodekso 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, t.y. savininkas turi teisę pareikšti vindikacinį ieškinį. Šio ieškinio esmė yra tai, kad savininko reikalavimas nukreipiamas į tą asmenį, kuris neturėdamas teisinio pagrindo (neteisėtai) valdo ar kitaip veikia jo daiktą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.).

Byloje nustatyta, kad ginčo automobilio Mercedes Benz 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio transporto priemonės registracijos liudijime savininku nurodytas miręs ieškovės tėvas P. D., didžioji dalis po P. D. ir O. D. mirties priklauso ieškovei; ieškovė turėjo ir turi nuosavybės teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir daikto valdymo praradimo momentu.

Byloje taip pat nėra ginčo, kad šiuo metu minėtas automobilis yra atsakovo žinioje, t.y. daiktą valdo būtent atsakovas M. M.. Automobilis ir šiuo metu yra išlikęs natūra. Atsakovas teigia, kad ginčo automobilį gavo teisėtai, nes jį, kartu su automobilio dokumentais ir rakteliais, perdavė jo savininkė O. D., be to, ji buvo pažadėjusi atsakovui už jo pagalbą padovanoti; tad, pasak atsakovo, ieškovės vindikacinis ieškinys yra nepagrįstas. Teismas su tokia atsakovo pozicija nesutinka. Teismo nuomone, šios bylos teisingam išsprendimui svarbu, kokiu tikslu automobilis buvo perduotas atsakovui ir kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių. Teismas pažymi, kad nors šalys skirtingai nurodo tam tikras aplinkybes, tačiau iš jų paaiškinimų, taip pat kitų byloje esančių duomenų, akivaizdu, jog šalys, o taip pat O. D. ir atsakovas, nebuvo sudarę ginčo automobilio nei nuomos, nei panaudos, nei pirkimo – pardavimo, nei dovanojimo sutarčių; to neneigia ir pačios šalys. Iš ieškovės paaiškinimų, kad automobilį jos mama O. D. be ieškovės pritarimo ir sutikimo perdavė atsakovui neatlygintinai naudotis, tačiau tik laikinai, galima būtų vertinti, kad galimai buvo sudaryta ginčo automobilio panaudos sutartis (CK 6.629- 6.643 str.). Pagal CK 6.632 straipsnį perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys. Pagal CK 6.629 straipsnio 2 dalį ir 6.478 straipsnio 1 dalį panaudos sutartis sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė. Atsakovas automobiliu naudojasi ilgiau nei vienerius metus (nuo 2014 m. gegužės mėn.), todėl šalims nepateikus automobilio panaudos rašytinės sutarties, nėra pagrindo išvadai, kad šalis sieja panaudos teisiniai santykiai. Atsakovo teigimu, O. D. automobilį jam padovanojo, tik nesuspėjo to tinkamai įforminti. Bendras reikalavimas dovanotojui yra toks, kad jis turi būti dovanos savininkas (CK 6.470 str. 3 d.). Kaip matyti iš 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosavybės teisės liudijimo, po P. D. mirties O. D. nuosavybės teise priklausė didžioji dalis automobilio: ½ dalis bendrosios jungrinės sutuoktinių nuosavybės pagrindu, kitą ½ automobilio dalį pagal įstatymą be O. D. paveldėjo ir P. D. dukros R. P., A. J. ir G. D., taigi O. D. buvo ne vienintelė šio turto savininkė, dėl to viso automobilio atsakovui padovanoti negalėjo. Dovanojimo sutartis yra tik neatlygintinė, nes apdovanotasis neturi jokios priešpriešinės pareigos, todėl atsakovo aiškinimas, kad automobilis buvo jam padovanotas už tam tikras paslaugas yra nepagrįstas. Jeigu abi dovanojimo sutarties šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles, tai tokia sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi (CK 6.466 str. 3 d.). Konstatavus, kad bylos šalių nesiejo ir šiuo metu nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai, yra pagrindas išvadai, jog ieškovei pareikalavus grąžinti ginčo automobilį, atsakovas privalėjo jį grąžinti. Ieškovė pateikė įrodymus, kad dėl automobilio naudotojo suradimo ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas (5-12 b. l.), o joms pateikus duomenis apie atsakovą, kreipėsi į atsakovą dėl ginčo automobilio grąžinimo (atsakovas šios aplinkybės neginčija), tačiau atsakovas iki pat šiol nėra grąžinęs automobilio. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, būdama ginčo automobilio didžiosios dalies savininkė, daikto (automobilio) valdymo teisę, po to kai buvo kreiptasi į atsakovą dėl automobilio grąžinimo ir jis nebuvo grąžintas, prarado be savo valios; tuo pačiu yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas šiuo metu automobilį valdo neteisėtai (be jokio teisinio pagrindo).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė įrodė visas aplinkybes, kurios yra būtinos CK 4.95 straipsnio taikymui. Taigi, ieškovės vindikacinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 str.). Atsakovas įpareigotinas grąžinti ieškovei automobilį Mercedes Benz 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl atsakovo patirtų išlaidų automobilio pagerinimui

Atsakovas nurodo, kad automobilis jam buvo padovanotas, todėl mano, kad remiantis ieškovės pozicija, jog jis valdė ginčo automobilį panaudos pagrindais, pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę reikalauti iš ieškovės šiam tikslui patirtų išlaidų atlyginimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad automobilis jam buvo perduotas blogos būklės, netinkamas eksploatuoti. Nors iš atsakovo į bylą pateiktų techninės apžiūros duomenų (72-75 b.l.) akivaizdu, kad 2014-10-31 techninės apžiūros metu (praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams nuo automobilio perdavimo atsakovui) transporto priemonei buvo nustatyti ir dideli trūkumai, kuriuos atsakovui, norint transporto priemone ir toliau naudotis buvo būtina pašalinti, tačiau nėra įrodymų, kad tam buvo gautas turto savininkų sutikimas. Atsakovas byloje priešieškinio dėl automobilio pagerinimo išlaidų priteisimo nepareiškė, todėl nesant tokio reikalavimo šioje byloje atsakovo prašymas atlyginti išlaidas šioje byloje negali būti sprendžiamas ir patenkintas, dėl jų atsakovas su P. D. ir O. D. įpėdinėmis turėtų tartis gera valia arba kreiptis į teismą atskiru ieškiniu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovei iš atsakovo priteistinas jos sumokėtas 30 eurų (5 b. l.) žyminis mokestis (CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei sudaro 17,12 Eur, jos priteistinos valstybei iš atsakovo M. M. (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neteisėtai valdomą automobilį Mercedes Benz 307, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio dokumentus.

Priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,20 Eur (septyniolika eurų 20 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.