Utenos apylinkės teismo nutarimas

Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Vasiliauskas, sekretoriaujant Laimutei Bastytei, dalyvaujant vertėjai Nadeždai Gruzdevai, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, neištekėjusi, nedirbanti, nesimokanti, turinti vidurinį išsilavinimą, administracine tvarka metų laikotarpyje bausta: 2014-06-30, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d.; 2014-09-25, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 167 str. (b.l. 18-19), gyv. (duomenys neskelbtini),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. I., 2014-06-30, būdama baustas administracine nuobauda už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, toliau nevykdė savo pareigos tinkamai prižiūrėti ir kontroliuoti savo nepilnametės dukters V. I., gim. (duomenys neskelbtini), elgesio, ir tai turėjo įtakos jos dukrai padaryti nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., nes 2014-10-09, apie 18 val. 30 min., V. I. sumušė nepilnametę E. D., gim. (duomenys neskelbtini), be pateisinamų priežasčių praleidinėja pamokas, pažeidinėja mokyklos vidaus taisykles,

t.y. J. I. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d..

Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu J. I. uždavus klausimą, ar ji prisipažįsta padariusi administracinį teisės pažeidimą dėl kurio jai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ji parodė, kad dėl padaryto teisės pažeidimo prisipažįsta, o pasiūlius duoti parodymus apie galimai padaryto teisės pažeidimo esmę, paaiškino, kad V. I. yra jos dukra. Vaiko tėvas yra miręs, ir dukrą augina viena. Turi dar nepilnametį sūnų. Turi sugyventinį, tačiau dukra nenori, jog ji bendrautų su juo. Yra priešiškai prieš jį nusiteikusi. Tai yra sakiusi ir jai pačiai, tačiau J. I., vis tiek gyvena su savo sugyventiniu. Mano, jog dukra tokiu savo elgesiu maištauja, jog ji gyvena su sugyventiniu. Dukra elgiasi su ja grubiai, atsikalbinėja, tačiau ji su ja nieko negali padaryti. Teigia, jog pasitaiko jog ji išgeria, tačiau namuose susitvarko. Dukrai nepatinka, jog ji išgeria alkoholinių gėrimų. Supranta, jog neturi brandaus socialinio ryšio su savo dukra. Šiuo metu lanko anoniminių alkoholikų klubą, bando atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Dukra gyvena pas močiutę, nes ten jai yra geriau. Tačiau ir močiutė su ja ne visada susitvarko. Į psichologus nesikreipė, jog jie padėtų jai užmegzti tvirtesnį socialinį ryšį su dukra. Gailisi, jog taip yra. Žino, jog jos dukra sumušė kitą mergaitę, ji su ja kalbėjosi. Dukra teigė, jog tą mergaitę sumušė todėl, jog ji dukrai sakė, kad ji t.y. J. I. renka nuorūkas. Dukrą tai įžeidė ir ji dėl to mušėsi. Sakė dukrai, jog negalima muštis. Prašo, kad jeigu jai bus skirta bauda, tai jo nori dirbti nemokamus viešuosius darbus, nes yra darbinga, neturi jokio fizinės negalios.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta I. P., parodė, jog ji dirba Utenos apskrities VPK Visagino PK specialiste. Jos darbo pobūdis yra susijęs su nepilnamečių asmenų daromais teisės pažeidimais, jų prevencija. Žino, jog J. I. šeima yra įrašytą į socialinės rizikos grupę dėl alkoholio vartojimo. J. I. trūksta socialinių įgūdžių dėl vaiko auklėjimo. V. I. yra J. I. dukra. J. I. nesistengia keisti vaiko elgesio. Ji mergaitei nėra autoritetas. Matosi, kad tarp motinos ir vaiko nėra stipraus socialinio ryšio. Mergaitė buvo apsivogusi parduotuvėje. Po bendravimo su motina ir vaiku policijos komisariate, kada jos išėjo į lauką, buvo matyti, jog jos išsiskyrė ir nuėjo į skirtingas puses. Motina neieško, neigiamo mergaitės elgesio, priežasčių sprendimo būdų, nors turėtų tai daryti.

Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. M. parodė, jog ji dirba Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriuje. J. I. šeima jai yra žinoma dėl alkoholio vartojimo, nuo 2004 metų. Žinoma, jog J. I. išgeria alkoholio, tačiau namuose tvarkosi. Yra žinoma, jog jos dukra V. I. nenori, kad mama gyventų su sugyventiniu. Tam ji priešinasi. Gali būti, jog tai taip pat turėjo įtakos neigiamam vaiko elgesiui. Su šeima dirba socialinis darbuotojas, nes motinai trūksta socialinių įgūdžių. J. I. dukra yra paauglė, todėl jos elgesys paaštrėjęs. Buvo rekomenduota motinai ir dukrai lankytis pas psichologą. Viktorija bendrauja su nusikalsti linkusiais vaikais. Pastebėta, jog mama vaikui nėra autoritetas. Mano, jog mama turi lankyti kursus, kurie padėtų jai sustiprinti socialinį ryšį su vaiku. Mamai reikia rodyti daugiau noro bendravime su dukra. Spręsti jos neigiamo elgesio problemas.

Motyvuojamoji dalis

Kad J. I. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d., įrodo:

2014-11-06, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 49P-21228004-14, ir jame užfiksuoti duomenys (b.l. 10-21); 2014-10-09, A. D. protokolas-pareiškimas ir jame užfiksuoti duomenys (b.l. 5); 2014-10-14, Utenos apskrities VPK Visagino PK rašte Nr. 89-49-S-6911, adresuotame Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui užfiksuoti duomenys (b.l. 8); 2014-10-14, A. D. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti duomenys (b.l. 9); 2014-10-16, L. B. paaiškinime užfiksuoti duomenys (b.l. 10); 2014-10-16, V. I. paaiškinime užfiksuoti duomenys (b.l. 11); 2014-10-20, M. I. paaiškinime užfiksuoti duomenys (b.l. 12); 2014-10-21, E. D. paaiškinime užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, jog V. I. 2014-10-09, vakare, jai sudavė delnu per veidą (b.l. 13); 2015-06-20, Visagino savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. (11.40)-30-861, adresuotame Utenos apskrities VPK Visagino PK užfiksuoti duomenys (b.l. 14); 2014-10-23, Utenos apskrities VPK Visagino PK specialistės I. P. tarnybiniame pranešime „Dėl J. I.“ užfiksuoti duomenys (b.l. 15); 2014-10-24, S. T. paaiškinime užfiksuoti duomenys, kur nurodyta, kad ji dirba Visagino socialinių paslaugų centre. J. I. šeima įtraukta į rizikos grupę. J. I. nuolat yra teikiamos konsultacijos apie vaikų auklėjimą ir ugdymą. J. I. jos teikiamas konsultacijas išklauso, tačiau praktiškai netaiko, nesistengia dorai auklėti vaikus. J. I. nekontroliuoja vaikų laisvalaikio, nežino kur jie būna ir ką jie daro. Vaikai vėlai grįžta namo. Ji pasyviai išklauso pedagogų pastabas ir situacija beveik nesikeičia. J. I. su vaiku V. I. keturis kartus buvo užregistruota pas Visagino socialinių paslaugų centro psichologą, tačiau Jelena vis randa priežasčių į konsultacijas neatvykti (b.l. 16); J. I. yra V. I. motina (b.l. 17).

Pažymima, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. 1 d.). Asmens veika (veikimas arba neveikimas) ir asmens kaltė yra privalomi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai. Lietuvos Respublikos ATPK 181 str., numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos CK 3.155 str., apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 d., nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d., nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d., nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, 2011 m. balandžio 1 d., nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-128/2011, yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias ATPK numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t. y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010, yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal ATPK 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar vaiko tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų.

Byloje esantys įrodymai įrodo, kad J. I. nesiėmė pakankamos savo dukros V. I. kontrolės, nepakankamai bendravo su dukra, kad ji mokėtų taikiai spręsti konfliktines situacijas, nenaudotų smurto, nebūtų agresyvi. Lankytų mokyklą. J. I. nepasitelkė specialistų, kurie galėtų padėti spręsti problemas susijusias su tokiu jos dukters elgesiu, pagalbos, nors tokios sąlygos jai buvo sudarytos.

Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu surinkti ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu įvertinti įrodymai įrodo, kad J. I. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d..

J. I. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

J. I. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą J. I., teismas atsižvelgia į tai, kad ji viena augina savo nepilnametę dukrą. Turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris pasak jos, taip pat gyvena su ja, ir ji jį išlaiko viena, nes vaikų tėvas yra miręs. J. I. nedirba ir negauna jokių pajamų. Ji nori dirbti nemokamus viešuosius darbus ir taip pasitaisyti. Teismo patikrinti duomenys įrodo, kad J. I. materialinė padėtis nėra gera, nes ji nedirba, negauna jokių pajamų, todėl jos prašymas pakeisti baudą nemokamais viešaisiais darbais tenkintinas. Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., nėra.

J. I. už padarytą teisės pažeidimą skirtina bauda, kuri tuo pačiu nutarimu keistina į nemokamus viešuosius darbus nustatant jų atlikimo terminą.

Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d., numato, kad organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais.

Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 4 d., numato, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 5,79 € baudos. Nemokami viešieji darbai skiriami tik darbingiems asmenims.

Teismas atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjos asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 224 str., 284 str., 286 str., 287 str., 313 str., 314 str., 331-334 str.,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d., ir skirti jai 57,50 eurų baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 4 d., 314 str. 4 d., J. I. šiuo nutarimu skirtą baudą pakeisti į 9 (devynių) valandų nemokamus viešuosius darbus, įpareigojant J. I. šiuo nutarimu skirtas 9 (devynias) valandas nemokamų viešųjų darbų atidirbti iki 2015-09-01.

Nutarimą vykdymui perduoti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariatui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui tiesiogiai arba per Visagino miesto apylinkės teismą.