Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) ,,Vilniaus šilumos tinklai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, jam asmeniškai pasirašant įteikimo pažymoje 2019-08-12 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Kadangi atsakovas nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Trečiasis asmuo atsiliepimo nepateikė, teismo procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai 2019-08-12.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis Ukmergės 202-33, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdo visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-474 pagrindu. Pagrindu apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaroma raštu, remiantis savivaldybės institucijos sprendimu.

Ieškovo duomenimis su atsakovu nėra sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, tačiau atsakovas užima minėtą butą ir juo naudojasi. Tai patvirtina ieškovės pridedami duomenys apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą. Taigi iš nustatytų aplinkybių, vertintina, jog tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, išaiškino, jog net, jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai šiomis paslaugomis naudojasi. Vilniaus miesto savivaldybė teisės aktų nustatyta tvarka nuomodama jai nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas už tai gauna pajamas - nuomos mokestį, kurio dydis nustatomas ir apskaičiuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas naudojasi butu, todėl privalo mokėti gyvenamosios patalpos nuomos mokestį. Iš pažymos apie įsiskolinimą už buto nuomą matyti, jog atsakovo skolą laikotarpiu nuo 2017-09-01 iki 2019-05-31 už buto nuomą sudaro 1531,95 Eur, o delspinigiai – 41,82, viso 1573,77 Eur, o laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 skola už šildymą bei karštą vandenį – 665,53 Eur.

Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1531,95 Eur įsiskolinimą už buto nuomą ir 665,53 Eur už šildymą bei karštą vandenį yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis), todėl tenkintinas.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 1996 m. spalio 4 d. Nr. 1161 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ dalinio pakeitimo 3.1. punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,02 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 41,82 Eur delspinigių už 6 mėnesius yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d., ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 2239,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2019-08-07, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 50 Eur (2239,30*0,03*0,75) žyminis mokestis bei 3,72 Eur teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 53,72 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1573,77 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt tris eurus 77 ct) skolos už buto nuomą (kartu su delspinigiais), 665,53 Eur (šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 53 ct) skolos už šilumą bei karštą vandenį, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 2239,30 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų 30 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019-08-07 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai.

Priteisti iš atsakovo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 53,72 Eur (penkiasdešimt tris eurus 72 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.