- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-03
- Bylos Nr.
- 1-700-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12745-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- D. P.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2Kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 2-3 d.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.12.2.3Teismo veiksmai, kai gaunamas prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 428 str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei, kaltinamojo D. P. gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, kaltinamajam D. P., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyventis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:
1) 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir paskiriant auklėjamojo poveikio priemones. 2012 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2011 m. gruodžio 5 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas;
2) 2017 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus.
2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi 2017 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;
3) 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams ir paskiriant įpareigojimus; kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį;
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. P. 2019 m. kovo 28 d., apie 18:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žodinio konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį giminaitį – motiną S. P., t. y. tyčia dešine koja ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajai į pilvo sritį, po to, abiem rankom griebė jai už pečių ir ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės ant kairiojo šono. Nukentėjusiajai S. P. atsistojus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą galva trenkė į nosį, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai S. P. fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. P. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad kovo 28 d. vakare, apie 18:00 val. vakaro sumušė savo motiną. Buvo labai girtas, pripūtė virš 3 promilių. Konfliktas su mama S. P. įvyko prie namų, kieme, (duomenys neskelbtini). Su mama gyvena tame pačiame kaime, tik kituose namuose, bet konflikto dieną ji buvo atėjusi pas jį. Mamai sudavė pora kartų su koja, vieną kartą su galva ir pastūmė, po ko ji nukrito. Po suduotų smūgių neatsimena ar mana rėkė, verkė. Po to ji pabėgo ir iškvietė policiją. Konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusioji iš jo pavogė pora butelių alaus. Tai pamatęs jis supyko ant mamos. Dėl kilusio konflikto kaltas ir alkoholis. Nevykdo paskirtų teismo įpareigojimų, nes turi daug skolų, dėl ko antstoliai vykdo išieškojimus, ir negali įsidarbinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.
Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusioji S. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pastoviai negyvena su savo sūnumi D. P., gimusiu (duomenys neskelbtini). Kažkur prieš pusę metų, kai ji išsiskyrė su savo sugyventiniu K. S. atėjo gyventi pas sūnų į namus, esančius (duomenys neskelbtini), bet ji pas savo sūnų gyveno kažkur apie mėnesį, nes paskui išėjo gyventi pas savo draugą S. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas sūnų ji ateidavo tik į svečius. Jos santykiai su sūnumi normalūs. Apie 2019 m. kovo 28 d. dienos įvykio aplinkybes gali pasakyti, kad dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare apie 18:00 val., jau būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nusprendė nueiti pas sūnų į svečius. Priėjus prie sūnaus namo, kieme sutiko savo sūnų D., kuris tik ją sutikęs iš karto pradėjo sakyti, kad turi jam nupirkti alaus. Ji parodė, kad sūnus tuo metu jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Ji sūnui pasakė, kad nepirks alaus. Tada sūnus pradėjo priekaištauti ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus dešine koja ne mažiau kaip 2 kartus spyrė jai į pilvo sritį, po to abiem rankomis griebė jai už pečių ir ją pastūmė. Ji nukrito ant žemės kaire puse. Tuo metų ji juto fizinį skausmą. Jai atsikėlus D. pradėjo šaukti. Ji sūnui kažką atsakė ir tada D. su galva trenkė jai į nosį. Kadangi pasuko galvą, tai smūgis buvo nestiprus. Jai tuo metu labai skaudėjo, todėl ji garsiai rėkė. Ji nuėjo namo pas savo draugą ir iškvietė policiją. Po įvykio policijos pareigūnai, siūlė jai iškviesti greitąją medicinos pagalbą, bet ji atsisakė, kadangi jokių sužalojimų pas ją nebuvo. Ji įvykio metu patyrė tik fizinį skausmą. Pas teismo medicinos ekspertus nesikreipė, kadangi jai buvo sukeltas tik fizinis skausmas, jokių sužalojimų nepatyrė. Jos sūnus D. iškarto kai tik buvo paleistas, paskambino ir jos atsiprašė, pažadėjo jai, kad daugiau taip nesielgs. Ji sūnui atleido, jokių pretenzijų neturi ir neturės. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi įvykio metu moralinė ar materialinė žala nepadaryta. Ji su sūnumi susitaikė (b. l. 6,15).
Iš 2019 m. kovo 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros objektas – aplinka prie gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu pėdsakų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, užfiksuota nebuvo. Jokių nusikaltimo įkalčių paimta nebuvo (b. l. 7–9). 2019 m. kovo 28 d. nutarimu S. P. buvo pripažinta nukentėjusiąja (b. l. 12–13 ).
2019 m. kovo 28 d., 20:39 val. kaltinamajam D. P. nustatytas 2,19 promilių girtumas (b. l. 19).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. P. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį – mamą S. P., t. y. tyčia dešine koja ne mažiau kaip du kartus spyrė nukentėjusiajai į pilvo sritį, po to, abiem rankom griebė jai už pečių ir ją pastūmė, dėl to ji nukrito ant žemės ant kairiojo šono ir jai atsistojus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, vieną kartą galva trenkė į nosį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis D. P. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios S. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas sveikas, normalaus kūno sudėjimo vyras, turėjo suvokti, kad intensyvaus fizinio smurto naudojimas moters atžvilgiu, gali sukelti įstatyme numatytas pasekmes. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. P. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas D. P. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. P. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę D. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto nesunkaus nusikaltimo pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tyčią, į tai, kad nusikalstama veika padaryta prieš savo šeimos narį – motiną, tęstiniais, intensyviais smurtinio pobūdžio veiksmais. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta D. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaltinamasis D. P. šią nusikalstamą veiką padarė bausmės už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką atidėjimo laikotarpiu. Kartu atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis, niekur nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, praeityje tris kartus teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamojo asmenį charakterizuoja išimtina neigiamai, rodo jo nenorą keisti savo elgesį, laikytis įstatymo ir gero elgesio normų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą sankcijoje numatytam vidurkiui.
Taip pat teismas pažymi, kad nors įstatyme neįtvirtintas imperatyvus draudimas, antrą kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau visais atvejais, norint pritaikyti BK 75 straipsnį, privalu įsitikinti ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį, esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-108-895/2016, Nr. 2K-225-895/2016). Taip pat pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, Nr. 2K-108-895/2016). Kaip ir buvo minėta, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Svarbu pažymėti ir tai, kad ši nusikalstama veika padaryta ignoruojant paskutiniu nuosprendžiu (2018 m. birželio 18 d. Vilniaus reginio apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendis b. l. 60–61) paskirtą draudimą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamojo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles patvirtina ir tai, kad jis nedirba, nesiregistruoja darbo biržoje, nors ankstesniu nuosprendžiu taikant BK 75 straipsnį, jis buvo įpareigotas dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Pažymėtina, kad kaltinamajam D. P. buvo suteikta galimybė pasitaisyti, teismas buvo atmetęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą, kuriuo dėl įpareigojimų ir draudimo nesilaikymo buvo prašoma panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Aptartos nustatytos faktinės aplinkybės paneigia bet kokias galimybes kaltinamajam skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas sankcijoje numatytą bausmę ir sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskiriant realų bausmės atlikimą.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64 ¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. P. buvo sulaikyta nuo 2019 m. kovo 28 d. 20:35 val. iki 2019 m. kovo 29 d. 12:51 val. (b. l. 21,34), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 37–38).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. birželio 18 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę bausmę D. P. skirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. vasario 24 d. iki 2018 m. vasario 25 d., ir nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. kovo 29 d., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.
Kardomoji priemonė D. P. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.