Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „SB lizingas“ ieškinį atsakovui M. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka CPK 441 straipsnio pagrindu, kadangi ginčas yra dėl nedidelės sumos ir nė viena šalių neprašo nagrinėti bylos žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2015-03-01 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. C503599158, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovui suteikė 952,74 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo nustatytomis dalimis ir terminais grąžinti ieškovui kreditą bei sumokėti sutarties specialioje dalyje numatytas 184,78 Eur palūkanas ir 65,28 Eur administravimo mokestį (4-6 b.l.). Atsakovas nevykdė paimto vartojimo kredito dalinių grąžinimų vartojimo kredito sutartyje numatytomis dalimis ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį, todėl ieškovas vartojimo kredito sutartį 2016-02-23 nutraukė (15 b.l.). Pranešimas apie sutarties nutraukimą atsakovui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (15-16 b.l.). Atsakovas sumokėjo ieškovui pagal vartojimo kredito sutartį 295,79 Eur (13, 49 b.l.).

Tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o atsakovas vartotoju. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrosiose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reguliavimo būdas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse patvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus principo įtvirtinimą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad atsakovas pagal kredito mokėjimo grafiką turėjo nuo 2015-04-15 iki 2017-03-15 kas mėnesį mokėti ieškovei 49,86 Eur (172,16 Lt) dydžio įmokas (4 b.l.). Iš ieškovo pateiktos mokėjimų istorijos matyti, kad atsakovas 2015-04-12 sumokėjo 56,07 Eur, 2015-06-15 – 105 Eur, 2015-07-10 – 35 Eur, 2015-09-07 – 49,86 Eur, 2015-11-11 – 49,86 Eur, iš viso 295,79 Eur (49 b.l.). Nustatyta, kad atsakovas nustatytu terminu įmokų ieškovei nemokėjo, todėl ieškovė 2016-02-23 nutraukė sutartį (15 b.l.).

Atsakovas nurodo, kad nebuvo informuotas apie kredito sutarties nutraukimą, nes visa informacija buvo siunčiama ne tuo adresu. Iš vartojimo kredito sutarties matyti, kad atsakovas savo adresą nurodė (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Iš pranešimo apie sutarties nutraukimą matyti, kad jis atsakovui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini) (15-16 b.l.). Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų ar paaiškinimų, jog atsakovas pakeitė vartojimo kredito sutartyje nurodytą minėtą adresą - (duomenys neskelbtini). Pripažintina, kad ieškovas netinkamai informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą.

Vartojimo kredito sutarties Nr. C503599158 12.1.1 punkte šalys susitarė, kad esminiu sutarties pažeidimu yra laikoma, kai atsakovas sutartyje nustatytais terminais negrąžina ieškovui kredito ar jo dalies ir/ar nesumoka ieškovui palūkanų, ir/ar kitų sutartyje nustatytų mokėtinų sumų, jei mokėjimas pradelstas ilgiau kaip 1 mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos kredito sumos arba mėnesio mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės. Esant minėtam sutarties pažeidimui, bet nepriklausomai nuo to ar sutartis nutraukta, ar atsakovas už įsipareigojimų nevykdymą moka delspinigius, ar atsakovas įgyvendina kitas kredito gavėjo teises, laiku nesugrąžintą kreditą, nesumokėtas palūkanas, delspinigius bei kitas pagal šią sutartį mokėtinas sumas ieškovas turi teisę išieškoti įstatymų nustatyta tvarka, o taip pat turi teisę nutraukti sutartį (sutarties 12.2.2, 12.2.2.1 ir 12.2.3 punktai (6 b.l.). Pripažintina, kad, nors ieškovas netinkamai informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą, tačiau remiantis vartojimo kredito sutarties 12.2.2., 12.2.2.1. punktų nuostatomis, ieškovas turi teisę reikšti ieškinį atsakovui dėl vartojimo kredito sutarties nevykdymo ir negrąžintų sumų priteisimo. Teismas taip pat pažymi, jog sutartis buvo nutraukta 2016-02-23, t.y. atsakovui pradelsus 3 mėnesius vykdyti savo prievolę ieškovui, t.y. nuo 2015-11-15 iki 2016-02-15 (49 b.l.). Minėtu terminu atsakovas taip pat nesikreipė į kreditorių, nepranešė, kodėl nevykdo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nesikreipė dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo ar trečiojo asmens sumokėtų sumų užskaitymo.

Atsakovas nurodo, kad mokėjimai buvo atlikti iš R. Š. banko sąskaitos, todėl prašo bylą nutraukti (39 b.l.). Teismas su šiais atsakovo nurodytais argumentais nesutinka. Iš teismui pateikto R. Š. AB „Swedbank“ išrašo matyti, kad mokėjimai ieškovui pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C503599158 buvo atlikti 4: 2015-06-16 – 105 Eur, 2015-07-10 – 35 Eur, 2015-09-07 ir 2015-11-11 po 49,86 Eur (40 b.l.). Ieškovas nurodė, kad tam, jog gautos R. Š. įmokos būtų užskaitytos kaip mokėjimai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C503599158, turi būti raštiškas R. Š. prašymas, tačiau toks prašymas ieškovui nebuvo pateiktas. Pažymi, kad atlikti mokėjimai pilnai nepadengia susidariusio įsiskolinimo (47-48 b.l.). Teismas sprendžia, kad šie ieškovo argumentai yra visiškai pagrįsti. Ieškovas neturi teisės savo iniciatyva, nesant asmens prašymo, užskaityti jo atliktus mokėjimus kito asmens naudai. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovui buvo pateiktas R. Š. prašymas užskaityti jos atliktus mokėjimus už atsakovą pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C503599158. Teismas sutinka, kad R. Š. atlikti mokėjimo pavedimai pagal vartojimo kredito sutartį Nr. C503599158, kurių bendra suma yra 239,72 Eur, nepadengia atsakovo įsiskolinimo (40 b.l.). Konstatuojama, kad teisinio pagrindo nutraukti civilinę bylą nėra, kadangi neegzistuoja CPK 293 straipsnyje numatytas bylos nutraukimo pagrindas.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 830,10 Eur skolą. Iš ieškovo pažymos matyti, kad atsakovo skola 2016-09-08 buvo 827,60 Eur (13 b.l.). Iš ieškovo pateiktos mokėjimo istorijos matyti, kad atsakovo skola yra 827,60 Eur (49 b.l.). Pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas iš dalies, todėl teismas priteisia iš atsakovo ieškovui 827,60 Eur dydžio skolą. Įvertinus byloje esančius įrodymus daroma išvada, kad atsakovas įsipareigojimų tinkamai nevykdė, ieškovui gauto kredito negrąžino, todėl pažeidė sutarties sąlygas. Dėl šių priežasčių ieškovui priteisiama iš atsakovo 827,60 Eur skola. Ieškovas, remdamasis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi ir sutarties 13.1 punktu, prašo priteisti iš atsakovo 74,48 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 kalendorinių dienų. Laiku nesumokėjęs eilinės įmokos ar kito mokėjimo, atsakovas sutarties 13.1 punktu įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 procentų delspinigius nuo visos laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą – suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus pažeidė, sutartyje nustatytu terminu kredito negrąžino. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovas laikomas pažeidęs prievolę, nes neįvykdė įsipareigojimų (praleido iš sutarties kilusius prievolių įvykdymo terminus), todėl turi pareigą sumokėti ieškovui 74,48 Eur dydžio delspinigius (CK 6.245 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.200 straipsnis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo.

CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. numato, jog skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas jas priteisti yra pagrįstas įstatymu. Civilinė byla iškelta 2016-10-07, todėl nuo minėtos dienos iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas iki šiol nėra įvykdęs prievolės atsiskaityti su ieškovu, todėl ieškinys dėl skolos ir delspinigių priteisimo tenkinamas iš dalies (CK 6.37, 6.38, 6.57, 6.59, 6.63, 6.200, 6.256, 6.886 straipsniai). Iš atsakovo priteisiama 827,60 Eur skola, 74,48 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo 2016-10-07 (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovo ieškinys iš esmės yra pagrįstas. Pripažintina, kad atsakovas nesumokėjo visų ieškovui priklausančių sumų, todėl ieškovas kreipėsi į teismą. Teismas sprendžia, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašo priteisti 68,84 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovei priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.), 18,78 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti už ieškinio parengimą, 10,02 Eur bylinėjimosi išlaidos už pareiškimo dėl teismo įsakymo parengimą, 2,50 Eur pašto išlaidos (16 b.l.) bei 1 Eur išlaidos už užklausą Gyventojų registro tarnybai, kadangi ieškovas į bylą pateikė įrodymus apie 1 užklausos atlikimą (14, 27 b.l.), t.y. iš viso 52,30 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 86 str. 1 d. 6,9 p., 93 str. 1 d.).

Valstybės naudai iš atsakovo priteisiamos teismo patirtos 3,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 827,60 Eur (aštuoni šimtai dvidešimt septyni eurai 60 centų) skolą, 74,48 Eur (septyniasdešimt keturi eurai 48 centai) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 902,08 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 52,30 Eur (penkiasdešimt du eurai 30 centai) bylinėjimosi išlaidas – ieškovui UAB „SB Lizingas“, įmonės kodas 234995490.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,99 Eur (trys eurai 99 centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB ,,Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.