- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- I1-842-1066/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02841-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–13), kurį papildė (b. l. 75–76), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais:
2.1. Teigia, kad šiuo atlieka bausmę Vilniaus PN. Pasak pareiškėjo, 2018 m. liepos 18 d. jis kreipėsi į Vilniaus PN direktorių, prašydamas, kad jam leistų papildomai paskambinti. Pareiškėjas norėjo sužinoti apie savo motinos sveikatos būklę bei aptarti su ja vestuvinių žiedų pirkimą, nes pareiškėjas planuoja vesti. Pareiškėjui nebuvo leista paskambinti artimiesiems, nes jam buvo paskirta nuobauda. Tą pačią dieną (2018 m. liepos 24 d.) pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu suteikti jam papildomą trumpalaikį pasimatymą, nes nori sustiprinti socialinius ryšius bei aptarti vedybų klausimus, tačiau vėl jam buvo atsisakyta, argumentuojant, kad pareiškėjas turi galiojančią nuobaudą. Pasak pareiškėjo, nesuteikimas papildomo telefoninio skambučio ir trumpalaikio pasimatymo yra neteisėti Vilniaus PN veiksmai, kurie nepagrįstai argumentuojami tuo, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų. Tokiu būdu buvo užkirsta galimybė pareiškėjui sukurti šeimą ir sustiprinti socialinius ryšius, taip pat pasiruošti planuotoms vestuvėms. Pareiškėjui paskirta nuobauda negali būti pagrindu nesuteikti jam papildomai paskambinti arba nesuteikti trumpalaikio pasimatymo.
2.2. Taip pat paaiškino, kad ant 2018 m. liepos 18 d. pareiškėjo prašymo Vilniaus PN direktorius užrašė rezoliuciją „Neleisti“, tačiau ant kito pareiškėjo prašymo egzemplioriaus, kurie buvo vizuoti pareigūnų A. L. ir P. U., ištaisyta raidė „N“ ir parašyta, kad prieštaraujama, nes pareiškėjas turi paskirtą nuobaudą. Mano, kad tokiu būdu buvo suklastoti dokumentai, pasirašant juos atbuline data. Minėtos aplinkybes leidžia pareiškėjui manyti, kad taip sąmoningai siekiama išardyti jo šeimą ir nutraukti planuojamas vestuves.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjo teigimu, visi jo teikti prašymai, kuriais prašoma suteikti papildomą telefoninį skambutį ir pasimatymą, yra netenkinti. Vienas pareiškėjo prašymas, kuris buvo teiktas 2018 m. birželio 28 d., apskritai yra dingęs. Pabrėžė, kad pareiškėjui nuolat teikiami melagingi atsakymai dėl jo prašymų, jie vizuojami atbuline data arba klastojami.
2.4. Teigia, kad Vilniaus PN nesuteikus papildomų skambučių, taip pat papildomo trumpalaikio pasimatymo bei neįvykusių vestuvių pareiškėjas patyrė gilius išgyvenimus, išgyveno depresiją, prarado ryšį su sutuoktine. Patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertina 10 000,00 Eur, prašydamas ją priteisti iš atsakovės atstovo.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą (b. l. 58–60) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:
3.1. Pasak atsakovės atstovo, visi teikiami nuteistųjų ir suimtųjų prašymai yra registruojami į apskaitos žurnalą ir duodama pasirašyti šį prašymą teikusiam asmeniui. Visi įrašai yra įvedami į apskaitą griežtai laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. nedelsiant, įrašomi nuteistajam dalyvaujant ar įtraukimo į apskaitą faktą patvirtinant savo parašu. Žodine forma pateikti prašymai nėra registruojami.
3.2. Taip pat paaiškino, kad pareiškėjui buvo leista paskambinti telefonu šiomis dienomis: 2018 m. birželio 17 d., 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. liepos 14 d. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu šiomis dienomis: 2018 m. liepos 5 d., 2018 m. liepos 20 d. ir 2018 m. liepos 25 d.
3.3. Atsakovės atstovo manymu, pareiškėjo nusiskundimai yra tik bendro pobūdžio, juose nėra konkretumo dėl tariamai padarytos neturtinės žalos. Galimai patirtos žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais.
Mano, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinės žalos dėl to, kad jam Vilniaus PN direktorius nesuteikė papildomai paskambinti telefonu ir papildomo trumpalaikio pasimatymo su sutuoktine. Dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala, nes neįvyko suplanuotos tuoktuvės ir nutrūko socialiniai ryšiai.
5. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
6. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
7. Pareiškėjas skundėsi, kad 2018 m. birželio 28 d. jis įteikė Vilniaus PN prašymą dėl papildomo telefoninio skambučio suteikimo. Be to, 2018 m. liepos 24 d. teikė prašymą dėl papildomo trumpalaikio pasimatymo suteikimo. Abu jo prašymai nebuvo tenkinti, t. y. jam neleista nei papildomai paskambinti, nei pasimatyti su sutuoktine, motyvuojant tuo, kad jis turi galiojančią nuobaudą.
7.1. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 192 punktą nuteistieji pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus pateikia raštu.<...>.
Nuteistieji rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus įteikia pataisos įstaigos direktoriaus paskirtam administracijos atstovui. Administracijos atstovas juos registruoja Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale (30 priedas) ir duoda nuteistajam pasirašyti arba šiuos nuteistųjų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus), peticijas ir skundus registruoja elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, kuriuos reikia išsiųsti, išsiunčiami, o skirti pataisos įstaigos direktoriui perduodami per vieną darbo dieną nuo jų įteikimo (gavimo) momento (Vidaus tvarkos taisyklių 194 punktas). Taip pat šiame punkte numatyta, kad nuteistųjų rašytiniai pasiūlymai, prašymai (pareiškimai), peticijos ir skundai, skirti pataisos įstaigos direktoriui, registruojami atskirame Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 124 punktą pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
Vidaus tvarkos taisyklių 125 punktas numato, kad pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, priėmęs sprendimą leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, nuteistojo prašyme daro motyvuotus įrašus. Su šiais įrašais nuteistasis supažindinamas pasirašytinai. Nuteistųjų prašymai su pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įrašais ir nuteistojo parašu įsegami į specialų segtuvą. Nuteistųjų papildomi telefoniniai pokalbiai taip pat registruojami specialiame žurnale arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.
7.2. Vidaus tvarkos taisyklių 99 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 94 straipsnio 7 dalyje numatytų trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimas įforminamas pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu.
Nuteistiesiems, turintiems teisę gauti kelis trumpalaikius ar ilgalaikius pasimatymus per tam tikrą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatytą laikotarpį, taip pat nuteistiesiems, kuriems socialiniams ryšiams palaikyti pataisos įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimu suteiktas papildomas trumpalaikis ar ilgalaikis pasimatymas, šie pasimatymai gali vykti paeiliui, be pertraukos, jei to pageidauja nuteistasis arba asmuo, kuris nori pasimatyti su nuteistuoju ir pateikia objektyvius motyvus dėl kelių pasimatymų poreikio. Paeiliui gali vykti tik tos pačios rūšies pasimatymai. Bendra be pertraukos trumpalaikių pasimatymų trukmė negali būti ilgesnė kaip 6 valandos, o ilgalaikių pasimatymų – 2 paros. Dėl pasimatymų be pertraukos suteikimo sprendimą priima pataisos įstaigos administracija. Pasimatymai į dalis nedalijami (Vidaus tvarkos taisyklių 100 punktas).
<...> Leidimą suteikti pasimatymą ar kelis pasimatymus be pertraukos duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo ar kelių pasimatymų trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą arba antrą pasimatymą iš eilės be pertraukos, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. <...> (Vidaus tvarkos taisyklių 102 punktas).
7.3. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui buvo suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu šiomis dienomis: 2018 m. birželio 17 d., 2018 m. liepos 7 d., 2018 m. liepos 14 d., vadovaujantis Vidaus tvarkos taisyklių 125 punkte numatyta tvarka. Tai patvirtina byloje esantys prašymai ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2018 m. rugpjūčio 29 d. atsakymas Nr. 96-3254 (b. l. 63, 67, 68). Taigi pareiškėjas pasinaudojo minėtose taisyklėse numatyta teise ir jo atžvilgiu pataisos įstaigos direktorius priėmė sprendimą leisti pareiškėjui papildomai netgi daugiau nei vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė papildomai paskambinti telefonu šiomis dienomis: 2018 m. liepos 5 d. ir 2018 m. liepos 20 d., o 2018 m. liepos 25 d. nebuvo suteiktas papildomas trumpalaikis pasimatymas, nes šia teise pareiškėjas pasinaudojo 2018 m. birželio 28 d. (b. l. 64, 65, 66).
7.4. Pareiškėjas kelia abejonę dėl to atžvilgiu priimtų sprendimų, kuriais nesuteikta papildomų skambučių telefonu ir papildomo trumpalaikio pasimatymo, klastojimo. Pasisakydamas dėl šio argumento teismas pažymi, kad toks pareiškėjo manymas yra niekuo nepagrįstas (hipotetinis). Tai, kad ant pareiškėjo 2018 m. liepos 18 d. prašymo Vilniaus PN direktorius užrašė rezoliuciją „Neleisti“, tačiau ant kito pareiškėjo prašymo egzemplioriaus, kurie buvo vizuoti pareigūnų A. L. ir P. U., parašyta, kad prieštaraujama, nes pareiškėjas turi paskirtą nuobaudą, dar nereiškia, kad tokios rezoliucijos suklastotos ir taip tyčia siekiama nesuteikti pareiškėjui teisės pasinaudoti papildomu telefoniniu skambučiu ar papildomu trumpalaikiu pasimatymu. Kaip minėta, pareiškėjas papildomo telefoninio skambučio teise pasinaudojo ir jam buvo suteiktas papildomas skambutis telefonu. Tas pats pasakytina ir apie papildomą trumpalaikį pasimatymą, kurį pareiškėjas išnaudojęs. Taigi nagrinėjamu atveju teigti, kad atsakovės atstovas neteisėtai pareiškėjui nesuteikia papildomo skambučio telefonu (ar papildomo trumpalaikio pasimatymo) yra nepagrįsta. Tuo pačiu teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, jog visi jo teikti prašymai, kuriais prašoma suteikti papildomą telefoninį skambutį ir pasimatymą, yra netenkinti. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, sprendimas leisti nuteistajam papildomai vieną kartą paskambinti telefonu dėl svarbių aplinkybių arba neleisti, priimamas nuteistojo prašyme parašant motyvuotą įrašą. Šiuo atveju tokie įrašai buvo padaryti, motyvuojant, kad pareiškėjas turi galiojančių nuobaudų. Pažymėtina, kad spręsti dėl papildomo telefoninio skambučio ar papildomo trumpalaikio pasimatymo yra būtent pataisos įstaigos vadovo diskrecijos teisė, svarbu, kad toks sprendimas tinkamai motyvuojamas. Ginčo situacijoje neteisėtais ir naikintinais sprendimų (įrašų) nedaro ir tai, kad pareiškėjui, kaip jis teigia, buvo išduota jo 2018 m. liepos 18 d. prašymo kopija, kurioje nėra pareigūnų A. L. ir P. U. rezoliucijų (b. l. 14, 17), nes sulyginus šiuos du dokumentus, akivaizdu, kad vienas dokumentas yra atšviestas nepilnas, t. y. be minėtų pareigūnų vizų, ir būtent pastarasis buvo pateiktas pareiškėjui. Tai, kad pareigūnas P. U., pasirašydamas ant pareiškėjo prašymo, taisė žodį „Prieštarauju“, dar nesudaro pagrindo manyti (konstatuoti), kad šiuo atveju ši rezoliucija buvo klastojama kito asmens (ar paties pareigūno). Tuo labiau, kad minėti pareigūnai tik tarpininkauja, kad būtų suteikta teisė papildomai paskambinti. Taigi teismas atmeta kaip neįrodytą pareiškėjo teigimą dėl galimo minėtų prašymų rezoliucijų klastojimo.
7.5. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas žalą kildina iš veiksmų, kurie atlikti 2018 m. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs šiuos veiksmus, skundo padavimo metu jų apskundimo terminas buvo pasibaigęs. Taigi dar ir dėl to nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų.
8. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nenustatyta, kad dėl anksčiau aptartų aplinkybių pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata buvo neigiamai paveikta. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie pagrįstų pareiškėjo prašomo neturtinės žalos atlyginimo dydį. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl žalos vertina kaip abstrakčius ir nepripažįsta Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų dėl nesuteikimo papildomo telefoninio skambučio ar papildomo trumpalaikio pasimatymo.
9. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.
9.1. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nenustatė neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, t. y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.