Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. G. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo O. G. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir O. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2009-03-26 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė O. G. paskirta laisvės atėmimas 5 metams 10 mėnesių. Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtos 2 paros nuo 2008-01-22 9 val. iki 2008-01-23 15.15 val., 1 para nuo 2008-07-17 9 val. iki 2008-07-18 8.30 val. ir laikas, išbūtas pagal 2009-03-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., G. P., M. O., D. S., O. P., A. K. ir M. M. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. P., M. O., D. S., O. P., A. K. ir M. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2008-01-19, apie 23 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, smuklės (duomenys neskelbtini) salėje, esančioje prie baro, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais ir elgesiu, demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, tyčia be jokios dingsties, pažeidė viešąją tvarką: G. P. sudavė kumščiu du smūgius A. S. į veido sritį, nosį, ir sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. S. į įvairias kūno vietas ir sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, A. K. sudavė vieną smūgį į galvos sritį nukentėjusiajam A. S. ir sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. S. į įvairias kūno vietas, sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, M. O. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį kumščiu į petį ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę nukentėjusiajam G. K., spyrė užlipęs ant suoliuko vieną smūgį koja į galvos sritį nukentėjusiajam A. S., bei nukentėjusiesiems A. S. ir G. K. sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, O. P. sudavė kumščiu 2 smūgius G. K. į veidą, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir vieną smūgį kumščiu į kaklo sritį nukentėjusiajam A. S., griūnančiam nukentėjusiajam A. S. ant žemės spyrė vieną smūgį į veidą, nugriuvus A. S. ant žemės spyrė vieną smūgį į krūtinę, spyrė vieną kartą gulinčiam nukentėjusiajam G. K. į krūtinę, bei nukentėjusiesiems A. S. ir G. K. sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, D. S. sudavė tris smūgius kumščiu į galvos sritį, 1 smūgį kumščiu į petį nukentėjusiajam G. K. ir sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. K. ir A. S. į įvairias kūno vietas, O. G. sudavė nukentėjusiajam E. Š. 2 smūgius kumščiu į galvą, M. M. spyrė vieną smūgį į sėdmenis nukentėjusiajam G. K. ir sudavė rankomis ir kojomis daugybinius smūgius nukentėjusiajam A. S. ir nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, tuo padarydami A. S. ir G. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Be to, O. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su G. P., M. O., D. S., O. P., A. K. ir M. M. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais nežymiai sužalojo kitą žmogų iš chuliganiškų paskatų: būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2008-01-19, apie 23 val. 45 min. (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, smuklės (duomenys neskelbtini) salėje, prie staliuko, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką - tyčia, be jokios priežasties, matant kitiems asmenims, dėl chuliganiškų paskatų, G. P. sudavė kumščiu du smūgius A. S. į nosį, ir sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam A. S. į įvairias kūno vietas, sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, A. K. sudavė vieną smūgį į galvos sritį nukentėjusiajam A. S., bei sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, M. O. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, vieną smūgį kumščiu į petį ir vieną smūgį kumščiu į krūtinę nukentėjusiajam G. K., spyrė vieną smūgį koja į galvos sritį nukentėjusiajam A. S., bei nukentėjusiesiems A. S. ir G. K. sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, O. P. sudavė kumščiu 2 smūgius G. K. į veidą, sudavė kumščiu vieną kartą į veidą ir vieną smūgį kumščiu į kaklo sritį nukentėjusiajam A. S., griūnančiam nukentėjusiajam A. S. ant žemės spyrė vieną smūgį į veidą, nugriuvus A. S. ant žemės spyrė vieną smūgį į krūtinę, spyrė vieną kartą gulinčiam nukentėjusiajam G. K. į krūtinę bei nukentėjusiesiems A. S. ir G. K. sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, D. S. sudavė tris smūgius kumščiu į galvos sritį, 1 smūgį kumščiu į petį nukentėjusiajam G. K. ir sudavė daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam G. K. ir A. S. į įvairias kūno vietas, O. G. sudavė nukentėjusiajam E. Š. 2 smūgius kumščiu į galvą, M. M. spyrė vieną smūgį į sėdmenis nukentėjusiajam G. K. bei sudavė rankomis ir kojomis daugybinius smūgius nukentėjusiajam A. S. ir nukentėjusiajam G. K. į įvairias kūno vietas, ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą nes dėl kairio blauzdikaulio lūžio, kairio šeivikaulio lūžio, kairės plaštakos penkto piršto galinio pirštikaulio lūžio, nosies kaulų lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, nukentėjusiajam G. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. G. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį paskiriant jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos BK 54 str. nuostatas. Teigia, kad jis muštynių metu gindamas M. M. nuo jį užpuolusio E. Š., galėjo suduoti pastarajam keletą smūgių į galvą, tačiau pažymi, jog jo, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis (BK 62 str. 2 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad specialisto išvadoje konstatuota, jog E. B.-Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, mano, kad jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., o pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., t. y. abi jo padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal vieną baudžiamojo kodekso straipsnį – BK 284 str. 1 d.

Nuteistojo manymu, apylinkės teismas, skirdamas jam bausmę, nepakankamai atsižvelgė į tris jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d., 2 p., 3 p. ir 2 d., t. y. kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, kad savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę ir neturtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė. Pažymi, jog apylinkės teismo paskirta bausmė aiškiai prieštarauja BK 54 str. 3 d. įtvirtintam teisingumo principui – teismas privalėjo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo O. G. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo skundą atmesti.

Nuteistojo O. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo O. G. padarytas nusikalstamas veikas ir jam teisingai paskyrė bausmę. Kadangi nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistojo O. G. nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Nuteistasis O. G. skunde nurodo neneigiantis sudavęs E. Š. smūgius į galvą, tačiau mano, jog atsižvelgiant į tai, kad E. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jo veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., o pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., ir abi jo padarytos nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal vieną baudžiamojo kodekso straipsnį – BK 284 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Byloje nustatyta, kad nuteistasis O. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su šešiais bendrininkais viešoje vietoje – smuklės (duomenys neskelbtini) salėje, bendrais veiksmais sukėlė muštynes, sudavė nukentėjusiajam E. B.-Š. smūgius į galvą ir taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nors apeliantas savo skunde pabrėžia, kad jo veiksmais tik vienam nukentėjusiajam buvo sutrikdyta sveikata, t. y. E. B.-Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje taip pat įrodyta, jog O. G. bendrais veiksmais su kitais nusikaltimų bendravykdytojais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiųjų A. S. bei G. K. sveikatą. Atkreipiamas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Bendrininkavimo subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Susitarimas gali būti sudaromas bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, jis gali būti išankstinis ir staiga kilęs, sudaromas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Pagal susiformavusią teismų praktiką, bendrininkavimas – tai bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-394/2008). Bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų.

Iš nuteistojo skundo matyti, kad jis neneigia savo, kaip bendrininko, vaidmens nusikaltimų padaryme, tačiau pažymi, kad jo vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Kadangi iš byloje surinktų įrodymų akivaizdu, jog O. G. veikė aktyviais veiksmais – kartu su kitais nusikaltimų bendrininkais sukėlė muštynes ir sužalojo nukentėjusiuosius, minėtas jo skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, o nesunkaus sveikatos sutrikdymo neapima, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo O. G. veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir BK 138 str. 2 d. 8 p. Tenkinti apelianto prašymą ir perkvalifikuoti jo veiką pagal vieną baudžiamojo kodekso straipsnį, t. y. BK 284 str. 1 d., nėra teisinio pagrindo.

Dėl nuteistajam O. G. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas O. G. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, vadovavosi bausmės skyrimo recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnyje.

Skirdamas bausmę nuteistajam O. G., teismas atsižvelgė į tai, kad pastarasis anksčiau buvo teistas 5 kartus (t. 3, b. l. 67-72, 116-130), naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, todėl BK 27 str. prasme yra laikomas recidyvistu. Nors teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad O. G. administracine tvarka nebaustas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad jis administracine tvarka yra baustas ne kartą (t. 3, b. l. 75-79, 81-86). Baudžiamosios bylos duomenys liudija, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei skundu teigia apeliantas, atsižvelgė į tai, kad O. G. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, ir šią aplinkybę pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Teismas, skirdamas O. G. bausmę, atsižvelgė ir į tai, jog pastarasis savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą bei susitaikė su nukentėjusiaisiais. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus O. G. už padarytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai (minėtų bausmių vidurkiai atitinkamai yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų ir 2 metai 7 mėnesiai 15 dienų) ir nėra aiškiai per griežtos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., apeliantui už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos teisingai.

Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, O. G. padarė 2008 m. sausio 19 d., t. y. iki Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžio priėmimo (t. 5, b. l. 2-9), dėl to abiem šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. taisyklėmis, prie griežtesnės ankstesniu nuosprendžiu paskirtos 5 metų laisvės atėmimo bausmės pridedant 10 mėnesių iš skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės.

Skundu apeliantas teigia, kad apylinkės teismo paskirta bausmė aiškiai prieštarauja BK 54 str. 3 d. įtvirtintam teisingumo principui ir mano, jog teismas privalėjo skirti jam švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13. punktu, taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas galima, kai nėra BK 62 str. nurodytų pagrindų. Pažymima, kad BK 62 str. 1 d. taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nors ir yra nustatyta nuteistojo O. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau kitų BK 62 str. 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų nėra. Todėl nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas ir jam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę. Kadangi byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios mažintų apelianto padarytų nusikaltimų ar jo asmenybės pavojingumą tiek, kad BK 284 d. 1 d. sankcijoje ir BK 138 str. 2 d. sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl taikyti O. G. BK 54 str. 3 dalį taip pat nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, nėra aiškiai per griežta ir skunde nurodytais motyvais negali būti švelninama.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 332 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo O. G. apeliacinį skundą.