Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), rusui, Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, nedirbančiam, turinčiam neįgalumą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistam, dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T. 2019-02-23 apie 18.00 val. prekybos centre „Iki“, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Palink“ priklausantį, turtą – 0,445 kg saldainių „Korivka Roshen" 1,46 eurų vertės (1 kg vertė 3,29 Eur), 6 vnt. 0,5 kg pakuotes varškės „Iki“, bendros 10,14 eurų vertės (1 vnt. vertė 1,69 Eur), 1 džiovintą varškės sūrį 18,90 eurų vertės, 1 pakuotę silkės „Lietuviška silkė“ 1,32 eurų vertės, 12 vnt. sūrelių „Rokiškio pasukų", bendros 3,48 eurų vertės (1 vnt. vertė 0,29 Eur), 5 pakuotes grietinės „Clever", bendros 3,15 eurų vertės (1 vnt. vertė 0,63 Eur), 32 vnt. glaistytų varškės sūrelių su aviečių gabaliukais „Varena", bendros 12,48 eurų vertės (1 vnt. vertė 0,39 Eur), 48 vnt. glaistytų varškės sūrelių su lazdyno riešutais „Varena", bendros 18,72 eurų vertės (1 vnt. vertė 0,39 Eur), 32 vnt. glaistytų varškės sūrelių su apelsinų gabaliukais „Varena", bendros 12,48 eurų vertės (1 vnt. vertė 0,39 Eur), 20 vnt. glaistytų varškės sūrelių „Magija“ su aguonomis, bendros 7,80 eurų vertės (1 vnt. vertė 0,39 Eur), 1,027 kg džiovinto varškės sūrio „Dvaro“ 19,41 eurų vertės (1 kg vertė 18,90 Eur), iš viso pasikėsino pagrobti svetimo turto už 109,34 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.

Liudytoja G. J. teisme parodė, kad dirbo prekybos centre „Iki“ pardavėja. Su kolege gavo prekes, krovė jas į lentynas. Buvo daug klientų, nubėgo iki papildomos kasos. Turėjo vežimėlį, į kurį krovė prekes, kurių nebereikėjo. Kasoje pastebėjo, kad kaltinamasis stovi eilėje su jų vežimėliu. Priėjęs ant stalo padėjo raktų ryšulį ir varškės sūrelį. Paklausė, ką daro, pasakė, kad nieko. Paprašė, kad padėtų vežimėlį, bet jis nusikeikė, pasiėmė raktų ryšulį ir su vežimėliu išvažiavo į lauką. Bėgo link apsaugos kabineto, susitiko apsaugos darbuotoją, kuris sulaikė asmenį. Apsaugos darbuotojas sulaikė tik išvažiavus pro duris. Vežimėlyje buvo pieno produktai, tikslaus kiekio nepasakys, bet buvo pilnas vežimėlis. Sulaikius nusivedė jį į apsaugos kabinetą, iškvietė policiją. Pareigūnai pasikvietė ją, kad viską paaiškintų. Asmuo atrodė nesiorientuojantis, lyg nesuprastų, ką padarė. Negirdėjo, ką jis aiškino. Po įvykio kurį laiką į parduotuvę jis nėjo, bet po to apsipirkti ateidavo. Nežino, ar anksčiau buvo tokių įvykių.

Motyvuojamoji dalis

Be J. T. paaiškinimų, liudytojos parodymų J. T. padarytą veiką įrodo ir kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje patikrinti įrodymai.

2019-02-23 UAB „Palink" pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2019-02-23 17.53 val. stebėjimo kamerų pagalba buvo pastebėtas vyras su prekybiniu vežimėliu, kuris buvo prikrautas maisto produktų. Vyras praėjo pro kasą nesusimokėjęs. Buvo sulaikytas už pagrindinių durų. Iškvietus policijos pareigūnus, prekės buvo grąžintos į parduotuvę (b. l. 8).

2019-02-24 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. parduotuvė „Iki“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje fotografuota (b. l. 9-29).

Policijos pareigūnų ataskaitos žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad gautas iškvietimas atvykti į parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), nes apsauga sulaikė vagį (b. l. 30).

2019-03-18 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad UAB „G“ apsaugos darbuotoja pateikė kompaktinę plokštelę (b. l. 34-35).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad J. T. 2019-02-23 apie 18.00 val. prekybos centre „Iki“, esančiame (duomenys neskelbtini), atvirai pasikėsino pagrobti svetimą, UAB „Palink“ priklausantį, turtą, kurio vertė 109,34 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad J. T. svetimą turtą grobė atvirai, t. y. matant parduotuvės kasininkei, kas reiškia, jog jo veikoje yra kvalifikuojančios vagystės požymis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, jog vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, paėmęs svetimą turtą, buvo sulaikytas, kas reiškia, kad jis nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Todėl tokie nusikalstami J. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

2019-03-14 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi J. T. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (b. l. 108-109).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-159/2019 nurodyta, kad J. T. nusikalstamos veikos padarymo metu (2019-02-23) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo. 2019-02-23 nusikalstamos veikos padarymo metu jis negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. J. T. šiuo metu serga lėtiniu psichikos sutrikimu - šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipu, yra klinikinės remisijos būklėje. Šiuo metu jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali dalyvauti atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, bylą nagrinėjant teisme, atlikti bausmę. Dėl psichikos sutrikimo J. T. nėra pavojingas sau ir kitiems asmenims, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. J. T. nusikalstamos veikos aplinkybių atgaminimą galimai komplikuoja vaistų ir alkoholio poveikio sukelta apsvaigimo būsena veikos padarymo metu (b. l. 117-120).

Teisiamajame posėdyje ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad tvirtina ekspertizės aktą. Konstatavo, kad J. T. serga šizoafektiniu sutrikimu nuo 2000 metų. Tai šizofrenijos spektro susirgimo dalis. Asmuo dažniausiai būna ribotai pakaltinamas. Šiuo atveju jo būklė buvo pablogėjusi, nes vartodamas vaistus, vartojo alkoholio, ribotai galėjo valdyti ir suvokti savo veiksmus. Analogiška veika buvo padaryta 2006 metais. Atsižvelgdami, kad asmuo nėra socialiai pavojingas, neskyrė priverčiamųjų medicinos priemonių. Jis supranta, kritiškai vertina savo veiksmus, tačiau kartais pritrūksta valios, kad nevartotų alkoholio kartu su medikamentais. Mano, kad nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių, asmuo gydosi dienos stacionare, už šią veiką turėtų atsakyti sumažinta atsakomybe. Tiesiogiai nėra pavojingas sau, kitiems asmenims. Jei apsisvaigina alkoholiu, padidina vaistų dozę, tai iššaukia psichozę. Tai sukelia jis pats, tai ne ligos pasekmės. Tai ir ligos, ir apsisvaiginimo rezultatas, bet jis nėra dažnas, pasikartojantis. Vasario 23 d. dėl alkoholio ir vaistų J. T. ribotai galėjo suvokti ir valdyti savo veiksmus. Apsisvaiginimą alkoholiu jis gali kontroliuoti. Esmė yra padidintoje medikamentų dozėje, skardinė alaus gal tokio poveikio nesukeltų. Rezultatas buvo alkoholio ir medikamentų sąveikos. Asmuo reguliariai lankosi dienos stacionare, atsakomybės suvokimas turėtų padėti suprasti tokio elgesio pasekmes. Savo būklę pablogino pats.

Įstatymas numato, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, priima vieną iš šių nutarčių: 1) taikyti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas; 2) atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas ribotai pakaltinamas LR BK 18 straipsnyje nurodytu atveju; 3) bylos nagrinėjimą ar bausmės vykdymą sustabdyti ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – jeigu įrodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko asmens psichika ir dėl to jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti; 4) nutraukti bylą ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės, – jeigu įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo; 5) perduoti bylą iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nėra toks, dėl kurio nebūtų galima skirti bausmės; 6) nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas. Nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą (LR BPK 403 straipsnis).

Taigi, išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad šiuo metu J. T. visuomenei nepavojingas. Specialistai jam nerekomenduoja taikyti priverčiamąją medicininio pobūdžio priemonę, nes šiuo metu J. T. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, yra kritiškas savo elgesiui, J. T. nėra pavojingas sau ir kitiems asmenims. Jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas - šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipo, yra klinikinės remisijos būklėje. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu jis sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizoafektiniu sutrikimu, depresijos tipo, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Kaip rodo bylos medžiaga, J. T. turi motiną, ji yra senyvo amžiaus, ja rūpinasi pats J. T., kitų artimųjų giminaičių, kurie jį galėtų globoti ir juo pasirūpinti, neturi. Šiuo metu gyvena su drauge. Įvertinus tokias aplinkybes, manytina, kad nėra galimybių jį perduoti šeimos nariams, artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad J. T. baudžiamoji byla nutraukiama ir netaikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nes įrodyta, kad pagal padarytos veikos pobūdį ir patologinę būseną asmuo nėra pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverčiamojo gydymo (LR BPK 403 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

J. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nutarties įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu (vokas prie bylos galinio viršelio), paliktinas prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 str., 403 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

baudžiamąją bylą J. T. atžvilgiu, kurioje jis buvo perduotas teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nutraukti ir netaikyti priverčiamosios medicinos priemonės.

J. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nutarties įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu (vokas prie bylos galinio viršelio), palikti prie bylos medžiagos.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.