Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2012-10-10 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, J. Č. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), lauko pavėsinėje, suduodamas akmeniu užmušė A. V. priklausantį šunį. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis G. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 straipsnyje.

Kaltinamasis G. K. kaltu prisipažino visiškai. G. K., apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2012 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos nurodyti negali, pas jį į svečius, adresu (duomenys neskelbtini) atėjo draugas T. V., su kuriuo jis namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė tada alkoholinių gėrimų pasakyti negalėjo, kadangi neprisiminė. Tada maždaug apie 18.30 val., jis su T. V. išėjo į kiemą, kadangi norėjo susitikti su pažįstamomis panelėmis. Tada T. V. jam pasakė, kad eina į tualetą atlikti gamtinius reikalus ir nuėjo, o jis liko kieme vienas. Tame pačiame kieme yra pastatyta kaimynui J. Č. priklausanti lauko pavėsinė, kurioje tuo metu buvo pririštas kažkoks šuo. Kadangi G. K. buvo labai girtas, priėjo prie šuns, kuris buvo pririštas prie pavėsinės ar tai pavėsinėje ir norėjo jį paglostyti, tačiau šuo labai lojo, buvo agresyvus ir bandė jam įkąsti, todėl jis tiksliai dabar neprisimena, tačiau jam atrodo paėmęs akmenį, kuris buvo ant žemės šalia lauko pavėsinės, sudavė akmeniu šuniui vieną smūgį į galvą, po ko šuo pradėjo kraujuoti ir neberodė jokių gyvybės ženklų. Supratęs, kad užmušė akmeniu svetimą šunį, paėmė jį ant rankų ir norėjo nunešti į kokią atokesnę vietą ir ten jį užkasti, kad niekas nesužinotų, tačiau tuo momentu priėjo T. V. ir paklausė iš kur jis gavo tą šunį, ir ką jam padarė. Jis pamelavo, kad negyvą šunį rado prie pavėsinės ir pasakė, kad eina pas tetą paprašyti plastikinio maišo, kad galėtų šunį, į ten įdėti ir užkasti. T. V. tada atsakė, kad jis eina susitikti su mergina ir nuėjo, o jis tada padėjo tą šunį pavėsinėje ant žemės ir nuėjo pas J. Č. į namus, pasakyti, kad jo šuo jam įkando, nors iš tikrųjų jis jam nebuvo įkandęs ir paprašyti jo plastikinio pirkinių maišo, tam, kad galėtų šunį įdėti į maišą. J. Č. tada jis nepasakė, kad užmušė šunį, kuris buvo prie pavėsinės pririštas. Po to, kai J. Č. jam nedavė maišelio, jis išėjo iš jo namų, greitai paėmė negyvą šunį iš pavėsinės ir niekam nematant nunešė jį kažkur ir užkasė. Kurioje tiksliai vietoje tada užkasė šunį pasakyti ir parodyti negali, kadangi neprisimena, nes tuo metu buvo daug išgėręs alkoholinių gėrimų. Dėl to, kad užmušė svetimą šunį ir bandė juo atsikratyti labai gailisi. Nori atsiprašyti užmušto šuns savininko ir atlyginti jam patirtą nuostolį (b.l. 30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2012-10-10 paliko savo „pekinų" veislės šunį J. Č., kuris šunį prižiūrėdavo tuo metu, kada jis būdavo išvykęs. 2012-10-10 apie 19.00 val., jam paskambino J. Č. ir pranešė, kad šunį buvo pririšęs prie pavėsinės esančios, adresu (duomenys neskelbtini) kieme, kuriame laikė šunj pririštą apie 10-15 min. Šiuo laikotarpiu pas jį į namus buvo atėjęs G. K., kuris buvo kruvinas - taip jam paaiškino kaimynas, kuriam jis buvo palikęs pasaugoti savo šunj. Taip pat jis paaiškino, kad kaimynas jam pasakė, kad G. K. kaltino jį, kadangi jo šuo jam įkando. 2012-10-11 tarp 9-9.30 val., jis grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuėjęs į pavėsinę pamatė daug kraujo dėmių. Iš karto iškvietė policijos pareigūnus. J. Č. paaiškino, kad šuo galėjo būti užmuštas akmeniu (b.l. 8).

Liudytojas J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-11 apie 17.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jis prie pavėsinės pririšęs buvo kaimyno A. V. šunį, kuris buvo jam patikėtas pasaugoti bei prižiūrėti kol jo nebus. Pririšęs šunį jis grįžo į namus pavalgyti. Po 10-15 min išėjęs į kiemą, jame pamatė S. J., kuris buvo neblaivus ir jo veidas buvo kruvinas. Pasiteiravęs S. J. kas jam nutiko, jis nieko neatsakęs parodė ranka į pavėsinę, kurioje buvo G. K.. Pavėsinėje jis pamatė sėdintį G. K., o šalia jo stovėjo jaunuolis pravarde „batonas", jam taip pasakė kaimynas R. K.. Po to kai jis nuėjo į namus, pas jį atėjo į namus G. K., kuris buvo visas kruvinas ir G. K. jį apkaltino, kad šuo jam įkando. G. K. rankose turėjo plastikinį maišą, kuris buvo taip pat kruvinas. Iš karto po to G. K. pasišalino. Po to kai jis po G. K. išėjimo nuėjo į savo pavėsinę, joje pamatė pritaškyta ant žemės daug kraujo dėmių, tačiau kaimyno jam patikėto prižiūrėti šuns pavėsinėje jau nebuvo. Kur šuo dingo, jis pasakyti negalėjo (b.l. 19, 20).

Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012 m. spalio mėnesį, tiksliai dienos nurodyti negali, tačiau tai buvo po pietų, valandos taip pat pasakyti negali, kadangi neprisimena, jis atėjo pas savo draugą G. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), namo numerio neprisimena. Vartojo dviese alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę, skambinėjo pažįstamom panelėm, kadangi norėjo su jomis susitikti ir linksmai praleisti laiką. Jis su G. K. išėjo į kiemą, ir jis G. K. pasakė, kad jis jo kieme palauktų, kadangi T. V. norėjo atlikti gamtinius reikalus ir nuėjo nuo G. K. atokiau maždaug apie 30-50 m, grįžęs prie G. K. pamatė, kaip G. K. savo rankose laikė kruviną šunį. T. V. jo paklausė, iš kur jis gavo tą šunį, o G. K. jam atsakė, kad jis paėmė šunį iš pavėsinės ir eina pas kažkokią kaimynę paprašyti maišo, į kurį galėtų įdėti šunį. Šuo G. K. rankose buvo be gyvybės ženklų, nejudėjo, buvo kruvinas. Jis suprato, kad šuo yra negyvas. Kieme, kuriame jis buvo su G. K. stovi kažkokiam žmogui priklausanti pavėsinė, šalia kurios jis atlikęs gamtinius reikalus ir pamatė G. K., kuris savo rankose laikė kruviną, nežino kokios veislės ir kam priklausantį šunį. Kas užmušė šunį ir ar tai padarė G. K. pasakyti negali, kadangi to nematė. Po to, kai G. K. jam pasakė, kad eina pas kaimynę paprašyti maišo, tam, kad galėtų įdėti į maišą negyvą šunį, jis G. K. pasakė, kad su juo neis, kadangi eina susitikti su panele. Tada jie išsiskyrė ir T. V. nežino, ką toliau G. K. darė su tuo negyvu šunimi. Po šio įvykio daugiau G. K. nematė, kadangi kiek jam buvo žinoma iš aplinkinių jis išskrido į užsienį (b.1.21);

Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-10-11, apie 17.00 val., kieme (duomenys neskelbtini), prie J. Č. pavėsines per langą matė du jaunuolius, vienas jų buvo G. K., o kito jis nepažino. Po kurio laiko jis sužinojo, kad buvo užmuštas kaimyno šuo, tačiau jis nematė kas tai padarė ir kur. Jis pasakė kaimynui J. Č., kad buvo matęs kieme du jaunuolius prie jo pavėsinės tą vakarą, tai yra G. K., o kito jaunuolio vardo nežino, jo pavardė „batonas". Ar būtent šie jaunuoliai galėjo užmušti kaimyno šunį pasakyti negali, kadangi to nematė, tačiau J. Č. jam buvo sakęs, kad pas jį į namus tą vakarą buvo atėjęs G. K. su kruvinomis rankomis ir pasakė, kad jo šuo jį užpuolė (b.l. 22).

Liudytojas S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apie aplinkybes susijusias su 2012-10-11 įvykiu, jis sužinojo iš kaimynų. Žino, kad tą dieną jis buvo labai girtas ir nežino tos dienos savo įvykių eigos. Jis neprisimena, kur tą dieną buvo, su kuo buvo ir ką veikė. Kodėl jo pažįstamas J. Č. nurodė, kad buvo tą dieną pas jį kieme kruvinu veidu paaiškinti negali. Visiškai neprisimena tos dienos įvykių aplinkybių ir neprisimena, kad būtų tą dieną matęs G. K.. Jis nematė, kad G. K. užmuštų kažkokio kaimyno šunį (b.l. 23).

Iš 2012-10-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta pavėsinė, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kieme. Pavėsinė yra medinė, be langų ir be durų. Pavėsinės sienos padarytos iš šakų. Pavėsinės viduje yra pastatytas baltos spalvos stalas ant kurio matyti raudonos spalvos dėmės, prie stalo pastatyta kėdė. Pavėsinės kairėje pusėje pastatyta automobilio sėdynė, po kuria guli akmuo ant kurio matomos raudonos spalvos dėmės. Pavėsinės kairėje pusėje pakabintas šuns pavadėlis su antkakliu ( b.l. 4-7).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teismo aukščiau įvertintais įrodymais yra visiškai įrodyta kaltinamojo G. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 310 str.

G. K. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su kaltinamajam siūlomos skirti baudos dydžiu –50 MGL (6500 Lt) – kaltinamasis G. K. sutiko mokėti dalimis, kadangi šiuo metu niekur nedirba (b.l. 49).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybe laikytina ta, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusio A. V. ir susitarė su juo dėl žalos atlyginimo (b.l. 47, 48).

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis yra administracine tvarka baustas (b.l. 35-36), neteistas (b.l. 33). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja pagrindą G. K. skirti prokuroro prašomą įstatymo, numatančio atsakomybę už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant mažesnį dydį už baudžiamajame įstatyme numatytą jos vidurkį.

Pažymėtina, kad įstatymai nenumato galimybės išdėstyti teismo baudžiamojoje byloje paskirtos baudos mokėjimą, todėl teismas kaltinamojo prašymo leisti paskirtą baudą mokėti dalimis netenkina.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 31-32).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akmuo, supakuotas į raudonos spalvos plastikinį maišą, saugomas Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (b.l. 24-25) – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus yra sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 310 str., BPK 420-422 str., teismas

nusprendžia:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, ir jį nubausti 50 MGL, t.y. 6500 Lt (šeši tūkstančiai penki šimtai litų) dydžio bauda.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su vaizdo įrašu – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – akmenį, supakuotą į raudonos spalvos plastikinį maišą, saugomą Trakų rajono policijos komisariato saugojimo kameroje – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.