- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-24
- Bylos Nr.
- eI-3218-208/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01797-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Bronius Januška, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- G. V.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jovitos Einikienės, Broniaus Januškos ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas G. V. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2018 m. balandžio 24 d. raštą Nr. 2D-5455 (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Inspekciją laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte nurodyto išsamumo principo, atsakant į jo skunde Nr. EK100-45 pateiktus klausimus; 3) įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje ir nurodyti, kuri iš Inspekcijos nurodytų garažo bokso Nr. 3 fasadinės sienos aukščio reikšmių yra teisinga.
Nurodo, kad kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti atsakymą, koks turi būti jam nuosavybės teise priklausančio garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinių sienų aukštis. Skundžiamu Raštu Inspekcija, pareiškėjo manymu, į jo pateiktus klausimus neatsakė. Raštas yra tik formalus atsakymas, kuris prieštarauja Inspekcijos pateiktai rašytinei informacijai (dokumentams). Paaiškina, kad Inspekcija, remdamasi Registrų centro Šiaulių filialo patikslintais statinio kadastriniais duomenimis, nustatė, kad garažo bokso Nr. 3 fasadinės sienos aukštis, išmatuotas nuo esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki fasadinės sienos karnizo viršaus, yra 2,6 m. Tuo tarpu 2017 m. rugsėjo 19 d. Inspekcijos darbuotojas L. M., atlikęs statybvietės patikrinimą ties garažo bokso Nr.3 vartais, konstatavo, kad fasadinės sienos aukštis iki karnizo viršaus yra 2,3 m. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl Inspekcija abejoja jos darbuotojo atliktais matavimais. Kadangi fasadinės sienos aukštis nesutampa, toks aukščių skirtumas, pareiškėjo teigimu, negali būti paklaida. Mano, kad vykdant kapitalinio remonto darbus, bus galima atstatyti sunykusią garažo bokso Nr. 3 fasadinę sieną iki statinio plane nurodytos reikšmės (nuo L. M. nurodyto 2,3 m iki Inspekcijos konstatuoto 2,6 m). Įstatymo leidėjas Statybos įstatymo 72 straipsnyje nėra pateikęs, į kokio tipo konstrukcijas galima keisti esamas konstrukcijas statinio kapitalinio remonto metu, tačiau aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad į kito tipo, t. y. nurodoma, kad keičiamos laikančiosios konstrukcijos, pareiškėjo manymu, gali būti kitokios nei kad buvo iki remonto. Kadangi pareiškėjui nėra aiškus konkretus garažo bokso Nr. 3 šlaitinio stogo dangos paviršiaus aukštis ir leistina tolerancija šiam aukščiui, neįmanoma užbaigti šio bokso stogo dangos keitimo darbų, kuriuos atlikus, bus įmanoma įvykdyti pareiškėjui surašyto privalomojo nurodymo reikalavimus. Dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pareiškėjui pradėtas išieškojimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad į pareiškėjo keltus klausimus skundžiamu Raštu buvo išsamiai atsakyta, paaiškinant apie statinio išorės matmenų galimus pokyčius (tolerancijos parametrus), taikymo kriterijus ir nurodant kitus teisės aktų išaiškinimus. Lietuvos administracinių ginčų komisija pažymėjo, kad pateikti atsakymai į paklausimus dėl sienų aukščio nustatymo yra pakankamas teisės
aktų išaiškinimas ir Inspekcija neturi pareigos kartoti įstatymais nustatytos informacijos teikimo. Visuose ankstesniuose pareiškėjui teiktuose Inspekcijos raštuose pareiškėjui paaiškinta, kad fasadinės sienos aukštis (sienos vertikalios plokštumos ir stogo karnizo sandūros taškas, esantis stogo konstrukcijos apačioje) yra 2,60 m. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo aiškinimu dėl tolerancijos ribų, nes pareiškėjas aiškina sau palankiai ir neteisingai. Skundžiamu Raštu buvo tinkamai ir išsamiai pareiškėjui atsakyta į jo keltus klausimus, o pateiktas Raštas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Be to, jame yra tik pateikta Inspekcijos vertinimas dėl kilusios situacijos ir teisės aktų taikymo, tuo tarpu teisines pasekmes sukelia privalomasis nurodymas, kuris buvo surašytas pareiškėjui dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tačiau pareiškėjas šio privalomojo nurodymo neskundė. Teigia, kad pareiškėjo reikalavimai įpareigoti Inspekciją laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte nurodyto išsamumo principo yra nepagrįstas, nes pareiškėjas nenurodo, kokiais veiksmais buvo pažeistos išsamumo principo nuostatos bei savo reikalavimo nepagrindžia jokiais faktais, aplinkybėmis. Dėl reikalavimo įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje paaiškino, kad pareiškėjas nedetalizuoja ir nepaaiškina, dėl kokių priežasčių negalima vadovautis kadastrinės bylos duomenimis, nenurodo jokių procedūrinių pažeidimų, be to, pareiškėjas neskundė administracinės procedūros galutinio sprendimo – privalomojo nurodymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
remiantis byloje esančiais rašytiniai įrodymais nustatyta, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 15 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. SPA-536-(19.2), kuriame užfiksavo, kad yra rekonstruojama pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis – garažo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priskiriamo neypatingų pastatų kategorijai), dalis, t. y. rekonstruojami boksai Nr. 1 ir Nr. 2, kurie nuosavybės teise priklauso G. V.. Rašytinis žemės sklypo valdytojo sutikimas rekonstrukcijos darbams nepateiktas, statytojas neatitinka statybos rangovui keliamų reikalavimų (kai statyba vykdoma ūkio būdu), statinio statybos vadovas ir statybos techninis prižiūrėtojas nepaskirti. Konstatuota, kad statytojas G. V. pastato rekonstravimą vykdo ūkio būdu be projekto ir statybos leidimo bei nepasamdęs statybos specialistų, taigi pažeisdamas Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktų, 18 straipsnio 7 dalies 1 punkto, 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 22 dalies reikalavimus. 2017 m. gegužės 16 d. pareiškėjui buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-170516-00017, o 2017 m. gegužės 18 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-60-170518-00019 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę (toliau – Privalomasis nurodymas), kurio įvykdymo terminas – 2017 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjui pateikus prašymą, Inspekcijos 2017 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. SDPN-60-171031-00004 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2018 m. vasario 19 d. Pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie Privalomojo nurodymo įvykdymą nustatytu laiku, 2018 m. vasario 22 d. buvo atliktas patikrinimas ir surašytas Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-60-180222-00010, kuriuo buvo konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcijai pareiškėjas pateikė 2018 m. kovo 21 d. skundą dėl patvirtintos rašytinės informacijos suteikimo ir skundžiamu Raštu jam buvo pateiktas atsakymas apie statinio išorės matmenų galimus pokyčius (tolerancijos parametrus), taikymo kriterijus ir kitus teisės aktų išaiškinimus jam išaiškinta eilėje Inspekcijos raštų (2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas Nr. 2D-12224; 2017 m. spalio 11 d. raštas Nr. 2D-14247; 2017 m. spalio 12 d. raštas Nr. 2D-14283; 2017 m. spalio 30 d. raštas Nr. 2D-15173; 2017 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. 2D-16006; 2017 m. lapkričio 17 d. raštas Nr. 2D-16132), o Inspekcijos 2018 m. vasario 9 d. patvirtintoje rašytinėje konsultacijoje Nr. (9.12)-2D-1896 pateiktas bendras atsakymas į pareiškėjo raštus 2018 m. sausio 22 d. Nr. EK100-40 ir 2018 m. sausio 26 d. Nr. VS100-50.
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.
Įvertinus skundžiamo Rašto turinį, darytina išvada, kad juo pareiškėjui buvo suteikta informacija į pareiškėjo 2018 m. kovo 21 d. skunde (prašyme) pateiktus klausimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes.
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų, priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).
Remiantis šiais argumentais, akivaizdu, kad skundžiamas Raštas yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas (pateiktas atsakymas į pareiškėjo pareiškimą), todėl nelaikytinas ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu administraciniu aktu (2014 m. vasario 5 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-41/2014). Kaip teisingai pastebėjo atsakovė, pareiškėjui teisines pasekmes sukelia surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo pareiškėjas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo skunde nenurodo, kokias savo teises ar teisėtus interesus pareiškėjas siekia apginti, prašydamas panaikinti skundžiamą Inspekcijos Raštą, todėl iš esmės neaišku, kokios teisinės pasekmės galėtų būti pareiškėjui. Įvertinus tai, kad skundžiamame Inspekcijos Rašte išdėstytas Inspekcijos informacinio pobūdžio paaiškinimas dėl situacijos vertinimo ir teisės aktų nuostatų taikymo, kuris nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS78-143/2016).
Dėl nurodytų priežasčių nenagrinėtini ir kiti pareiškėjo reikalavimai – įpareigoti Inspekciją laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 13 punkte nurodyto išsamumo principo, atsakant į skunde Nr. EK100-45 pateiktus klausimus bei įpareigoti Inspekciją pakartotinai atlikti faktinių aplinkybių konstatavimą vietoje.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjas
nusprendžia:
pareiškėjo G. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.