- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- ATP-564-582/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
Kauno apygardos teismo teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimo N. G. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Administracinio teisės pažeidimo protokolas N. G. surašytas dėl to, kad jis 2012-04-20 apie 11.08 val., (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. 3, vairuodamas automobilį SAAB 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėjo važiuoti nuo dešiniojo kelio važiuojamosios dalies krašto ir tam, kad apsisukti, suko į kairę, ko pasėkoje užstojo kelią ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam UAB (duomenys neskelbtini), vairuojamam V. R., gim. 1971-08-27. Taksi automobilio vairuotojas vengdamas susidūrimo staigiai stabdė ir išvažiavo į priešingo eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi važiavusią transporto priemone Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančia ir vairuojamą R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu buvo apgadinti VW Passat ir Opel Astra automobiliai. SAAB 9-5 vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 106, 232 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimu N. G. pripažintas kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. ir už tai nubaustas 100 (vieno šimto) litų bauda, ir ATPK 130 str. 1 d., už ką jis nubaustas 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., nuobaudos apjungtos apėmimo būdu ir paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
N. G. skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti, administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad jis nesutinka su jam paskirta nuobauda, kadangi jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Kaip ir nurodė pirminiuose savo paaiškinimuose, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, jis sustojo, išvažiuojant į pagrindinę gatvę, ketinant daryti apsisukimo manevrą, praleido vieną automobilį. Tačiau gatvės centre per šoninį veidrodėlį pastebėjo tolumoje dideliu greičiu artėjantį taksi automobilį, kuris priartėjęs staigiai stabdė, o N. G. automobilį sumėtė dėl galimai slidžios kelio dangos. Taksi automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu. Tai pamatęs N. G. išlipo iš savo automobilio, nuėjo prie taksi automobilio, kurio vairuotojas jam pasakė, kad jeigu jis nebūtų sukęs, būtų atsitrenkęs į N. G. automobilį. Autoįvykis įvyko dėl taksi vairuotojo kaltės. N. G. automobilis nenukentėjo. Todėl jis sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Iki šiol yra įsitikinęs, kad dėl įvykio kaltas VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kadangi jis nepasirinko saugaus greičio, esant šlapiai kelio dangai. N. G. nepadarė jokių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, jis praleido taksi automobilį. Tuo tarpu šio vairuotojas nesilaikė atstumo, kad neatsitrenkti į priekyje važiuojantį automobilį, jeigu reikėtų stabdyti. Byloje yra įrodymų, kad taksi vairuotojas važiavo dideliu greičiu, todėl stabdydamas nesugebėjo suvaldyti savo automobilio. Norėdamas tai įrodyti, N. G. kreipėsi į nepriklausomą VGTU ekspertę O. L., tačiau skundo padavimo dieną išvados jis nebuvo gavęs. Šioje byloje N. G. administracinė nuobauda paskirta net neišsiaiškinus visų aplinkybių, neleidžiant pateikti paneigiančių jo kaltę įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo yra nepagrįstos. Apylinkės teismo nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas tik formaliai įvertinus turimus policijos pareigūnų bei kitų eismo dalyvių parodymus, visiškai nekreipiant dėmesio į N. G. paaiškinimus, todėl skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas, o byla jo atžvilgiu nutraukta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į N. G. apeliacinį skundą Kauno AVK Jonavos rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus viršininkas prašo atmesti apeliacinį skundą, kadangi N. G. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atliko apsisukimo manevrą į kairę pusę nuo dešiniojo kelio dalies krašto, tuo sudarydamas kliūtį kitam ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas, vengdamas susidūrimo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su kitu automobiliu Opel Astra. N. G. buvo tiesiogiai susijęs su eismo įvykiu, tačiau pasišalino. Apylinkės teismas pagrįstai jį pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. priimant skundžiamą nutarimą buvo išnagrinėtos visos aplinkybės, nuobauda paskirta sankcijos ribose. N. G. privalėjo praleisti dideliu greičiu artėjantį automobilį, kurį jis matė pro šoninį veidrodėlį, ketindamas daryti apsisukimo manevrą. O įvykus eismo įvykiui privalėjo pasilikti eismo įvykio vietoje.
Motyvuojamoji dalis
N. G. skundas tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas skundžiamą nutarimą priėmė, pažeidžiant procesines teisės normas. Nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad N. G. buvo apklaustas teisme, tačiau byloje nėra teismo posėdžio protokolo. Nėra nurodyta, kokia proceso tvarka priimtas nutarimas (rašytinio proceso tvarka ar rengiant teismo posėdį), nenurodyta nei sekretoriaus pavardė, nei posėdyje dalyvavusiųjų asmenų pavardės. Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Be to, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje priėmė skundžiamą nutarimą neištyręs visų įmanomų bylos aplinkybių.
Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, matyti, kad jie yra prieštaringi.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Įvertinus byloje esančią medžiagą ir teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ne visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos nepakankamai argumentuotai, teismas neišsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus.
Byloje apeliacinės instancijos teismui jau buvo pateikta specialistės O. L., kuri šiuo metu užsiima veikla pagal verslo liudijimą, išvada, iš kurios matyti, kad automobilio taksi VW Passat vairuotojas būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo, jeigu būtų važiavęs leistinu tame kelio ruože greičiu ir būtų panaudojęs savalaikį stabdymą įvykiui išvengti, kad šio automobilio greitis prieš stabdymą buvo ne mažesnis nei 60 km/val., ir kad pagrindinė šio eismo įvykio priežastis šiuo atveju buvo VW Passat vairuotojo veiksmai – žymus greičio viršijimas staigiame kelio posūkyje, esant slidžiai kelio dangai ir blogam matomumui, dėl ko pastebėjęs kliūtį, jis išvažiavo į priešpriešinę kelio juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu.
Be to, teisme nebuvo apklausti nei policijos pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei tarnybinius pranešimus surašę patruliai, nei taksi vairuotojas V. R., nei nukentėjusio susidūrimo metu automobilio vairuotojas R. B.. N. G. teisme paaiškino, kad jis nesukėlė avaringos situacijos, kad autoįvykis įvyko dėl taksi vairuotojo kaltės, ir jis pasišalino tik todėl, kad nebuvo susijęs su įvykiu.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Ir tik išnaudojus visas teisines priemones galima nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą asmeniui, kuomet nebelieka nei mažiausios abejonės dėl to asmens nekaltumo.
Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai. Dėl šių priežasčių nagrinėjant bylą apeliacine tvarka iš esmės nėra galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų bei motyvų pagrįstumo.
Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad aukščiau paminėtų administracinio proceso teisės normų pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti negalima, todėl skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-05-21 nutarimas yra naikinamas, N. G. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu teisėjas
nutaria:
N. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarimą panaikinti.
N. G. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.